- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- eI-414-484/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02321-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- O. M.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui M. Č.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. M. (O. M.) skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas O. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2018 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 3R-272(AG-214/03-2018), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. (21.1-32)PRC903-19 „Dėl pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo termino pratęsimo“ ir pratęsti terminą pastaboms dėl VMI 2018 m. kovo 29 d. patikrinimo akto Nr. (21.60-32)FR0680-135 pateikti 30 kalendorinių dienų, skaičiuotinų nuo galutinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (el. byla, l. 1-9).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam 2018 m. balandžio 11 d. buvo įteiktas VMI 2018 m. kovo 29 d. patikrinimo aktas Nr. (21.60-32)FR0680-135 (toliau – patikrinimo aktas), kuriuo buvo papildomai apskaičiuota 51 438,89 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM). Pareiškėjo atstovas 2018 m. gegužės 10 d. pateikė VMI prašymą pratęsti terminą pastaboms dėl patikrinimo akto pateikti 30 kalendorinių dienų. VMI 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu nusprendė nepratęsti termino, motyvuodama tuo, kad prašyme nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis, nes jos susijusios su subjektyviu patikrinimo akto vertinimu. Pareiškėjas VMI 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą apskundė LAGK, kuri 2018 m. birželio 21 d. sprendimu paliko VMI sprendimą nepakeistą.
Pareiškėjo teigimu, VMI 2018 m. gegužės 10 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas, nes Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAI) 131 straipsnio 1, 2 dalyse yra nustatyta mokesčių mokėtojo teisė teikti pastabas bei prašyti šį terminą pratęsti. Nurodo, kad pareiškėjo atstovas prašymą pratęsti terminą pastaboms dėl patikrinimo akto pateikti grindė tuo, kad patikrinimo aktas yra labai didelės apimties (28 psl.) bei su didelės apimties priedais (22 priedai; 165 psl.); pats mokestinis patikrinimas buvo atliekamas net 4 mėnesius ir buvo pratęsiamas; mokestinis patikrinimas atliktas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą; buvo tikrinama už 2012–2015 m. laikotarpį, o visos pajamos ir išlaidos vertintos net už 1997– 2015 m. laikotarpį; patikrinimo akte padaryta daugybė išvadų dėl skirtingų sandorių ir epizodų; tiek patikrinimo akte, tiek jo prieduose pateikta daugybė skaičiavimų.
Teigia, kad MAĮ nustatytas bendras 30 dienų terminas pastaboms dėl patikrinimo akto pateikti šiuo atveju yra nepakankamas, nes patikrinimo akte iš esmės buvo surašyta pajamų ir išlaidų vertinimas už 19 metų laikotarpį. Ilgesnis pastabų pateikimo terminas buvo būtinas ir dėl to, kad pareiškėjas ilgą laikotarpį buvo išvykęs į iš anksto suplanuotą kelionę į Rusiją. Patikrinimo aktas buvo įteiktas 2018 m. balandžio 11 d., bet tik 2018 m. balandžio 20 d. jis surado atstovą, kuris sutiko atstovauti santykiuose su centriniu mokesčių administratoriumi dėl patikrinimo akte konstatuotų mokestinių pažeidimų, o jau 2018 m. balandžio 23 d. išvyko į Rusiją. Nors kelionė buvo planuota trumpesnė, tačiau sugrįžo tik 2018 m. gegužės 16 d., t. y., jau pasibaigus pastabų pateikimo pagrindiniam terminui. Dėl šios priežasties nebuvo laiko su atstovu aptarti patikrinimo metu surinktų duomenų, todėl pastabų pateikimas iš esmės nebuvo įmanomas. Mokestinį patikrinimą atliko ne teritorinis mokesčių administratorius, o centrinis, todėl vien tai suponuoja daug siauresnes procesines galimybes apeliacijai dėl mokestinio patikrinimo metu konstatuotų pažeidimų. Paaiškina, kad mokestinį patikrinimą atlikus centriniam mokesčių administratoriui, mokesčių mokėtojas turi procesinę teisę tik pateikti pastabas dėl patikrinimo akto (MAI 131 straipsnis, 153 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurios nagrinėjamu atveju nebuvo galima realizuoti dėl VMI 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo nepratęsti termino pastaboms pateikti. Tokia procesinė situacija yra nesuderinama su teismų praktikoje plačiai išplėtotu reikalavimu, jog kiekvienas asmuo privalo būti išklausytas, prieš jam taikant bet kokio pobūdžio sankcijas.
Taip pat nurodo, kad palikus galioti VMI 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą, galimybė įgyvendinti gynybą dėl konstatuotų mokestinių pažeidimų būtų apsunkinta ne tik dėl to, kad būtų prarandama galimybė išsakyti nesutikimo argumentus ir motyvus tiesiogiai mokesčių administratoriui, tačiau ir dėl to, kad pagal MAĮ 153 straipsnio 3 dalį, mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą. Nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs, mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinius ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu. VMI priimtu sprendimu buvo užkirstos galimybės teikti pastabas, įrodymus bei detalius paaiškinimus dėl patikrinimo akto.
Teigia, kad šiuo sprendimu VMI pažeidė MAĮ įtvirtintą turinio prieš formą viršenybės principą, kadangi iš esmės viršenybę teikė pagrindams, sudarantiems formalų pagrindą panaikinti galimybę teikti pastabas dėl patikrinimo ako, o ne siekiui objektyviai išklausyti motyvus ir argumentus dėl konstatuotų mokestinių pažeidimų bei priimti kuo objektyvesnį ir teisingesnį sprendimą.
Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pateikęs 2018 m. gegužės 10 d. prašymą dėl termino pastaboms pateikti pratęsimo, pasirašytą saugiu el. parašu, pareiškėjo atstovas VMI paprašė sprendimą dėl šio prašymo atsiųsti ir elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini). VMI atstovas 2018 m. gegužės 10 d. elektroniniu laišku patvirtino prašymo gavimą. VMI sprendimą dėl pareiškėjo prašymo priėmė tą pačią dieną (2018 m. gegužės 10 d.), tačiau jo neišsiuntė elektroniniu paštu, kaip to buvo prašyta. VMI 2018 m. gegužės 10 d. sprendimas registruotu laišku buvo išsiųstas tik 2018 m. gegužės 11 d. bei pareiškėjo atstovui įteiktas tik 2018 m. gegužės 18 d. Šios aplinkybės, anot pareiškėjo, reikšmingos tuo aspektu, jog pagrindinis terminas pastaboms pateikti (MAĮ 131 straipsnio 1 dalis) pasibaigė 2018 m. gegužės 11 d., todėl sužinojus apie VMI 2018 m. gegužės 10 d. priimtą sprendimą netenkinti 2018 m. gegužės 10 d. prašymo, buvo užkirsta galimybė pateikti bent dalines pastabas dėl patikrinimo akto, kurios būtų papildytos vėliau, grįžus pačiam pareiškėjui iš Rusijos. Ši galimybė buvo atimta, kadangi VMI neįteikė 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo prašyme nurodytu būdu. Teigia, kad tokiu būdu VMI pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalį, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, MAĮ 164 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei 4 dalį.
Pažymi, kad visus šiuos reikšmingus argumentus pareiškėjas buvo nurodęs 2018 m. gegužės 24 d. skunde LAGK, tačiau pastaroji visiškai į juos neatsižvelgė ir skundžiamu 2018 m. birželio 21 d. sprendimu visiškai nepagrįstai paliko galioti VMI 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą. Pareiškėjo vertinimu, LAGK sprendime taip pat visiškai nepagrįstai nurodo, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo pratęsti terminą dėl patikrinimo akto pastabų pateikimo, kadangi jau yra priimtas VMI 2018 m. gegužės 16 d. sprendimas Nr. (21.63-63)FR0682-157 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kurį pareiškėjas gali ginčyti pagal MAĮ 152 straipsnio nuostatas. Pažymi, kad VMI pastarąjį sprendimą priėmė nesulaukusi galutinio procesinio sprendimo dėl pareiškėjo teisės pateikti pastabas, pratęsus terminą pastaboms pateikti, priėmimo. Pareiškėjo reikalavimo pratęsti terminą pastaboms dėl patikrinimo akto pateikti patenkinimas kitoje administracinėje byloje būtų savarankiškas pagrindas mokestiniame ginče panaikinti VMI 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą bei mokestinį ginčą grąžinti VMI į pastabų dėl patikrinimo akto teikimo stadiją, kadangi, priešingu atveju, nebūtų įvykdytas galimai pareiškėjui palankus sprendimas, priimtas kitoje administracinėje byloje, bei paprašė Mokestinių ginčų komisijos pareiškėjo 2018 m. birželio 7 d. skundo ir mokestinio ginčo nagrinėjimą sustabdyti, kol kitoje administracinėje byloje bus priimtas galutinis sprendimas dėl termino pastaboms dėl patikrinimo akto pateikti pratęsimo ar nepratęsimo. Mokestinių ginčų komisiją šį prašymą tenkino.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (el. byla, l. 79-81). Nurodo, kad VMI atliko pareiškėjo GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už 2012–2015 metų laikotarpį ir 2018 m. kovo 29 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (21.60-32)-FR0680-135, kuriuo pareiškėjui apskaičiavo 51438,89 Eur GPM. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 10 d. VMI pateikė prašymą pratęsti pastabų pateikimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remdamiesi skunde išdėstytais motyvais.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, remiantis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl VMI sprendimo Nr. (21.1-32)-PRC903-19, kuriuo VMI nusprendė nepratęsti pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo termino.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VMI atliko pareiškėjo GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už 2012–2015 metų laikotarpį ir 2018 m. kovo 29 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (21.60-32)-FR0680-135, kuriuo pareiškėjui apskaičiavo 51 438,89 Eur GPM (LAGK byla, I tomas, b. l. 15-42). Patikrinimo akto rezoliucinėje dalyje paaiškinta, kad vadovaudamasis MAĮ 131 straipsnio 1 dalimi, mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinant patikrinimo rezultatus, per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo dienos gali pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto VMI. Pareiškėjas patikrinimo aktą atsiėmė 2018 m. balandžio 11 d. (LAGK byla, I t., b. l. 14).
Pareiškėjo atstovas 2018 m. gegužės 10 d. pateikė VMI prašymą pratęsti terminą pastaboms dėl patikrinimo akto pateikti 30 kalendorinių dienų (LAGK byla. II t., b. l. 8-10, 16).
Pareiškėjas VMI 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą nepratęsti termino rašytinių pastabų dėl patikrinimo akto pateikimui apskundė LAGK, kuri 2018 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 3R-272(AG-214/03-2018) paliko VMI sprendimą nepakeistą (LAGK byla, I tomas, b. l. 1-7; II tomas, b. l. 60-61).
Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Kaip ne kartą yra pažymėjęs LVAT, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles (pvz., 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-341/2009; 2009 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-404/2009; 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-54/2012 ir kt.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas. ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas bylą nutraukia, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal LVAT praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). LVAT ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.
Bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamu VMI aktu pareiškėjui atsisakyta pratęsti MAĮ 131 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto.
Pažymėtina, kad MAĮ 144 straipsnio nuostata, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą nesuponuoja teisės skųsti teismui ir tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis.
LVAT praktikoje pabrėžiama, jog MAĮ 144 straipsnyje numatyta mokesčių mokėtojo teisė nėra absoliuti (žr., pvz., 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-145/2011; 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-501/2014; 2016 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-317-438/2016 ir kt.). Ši teisės norma, kiek ji susijusi su apskundimu teismui, negali būti aiškinama priešingai teisminio proceso paskirčiai ir negali būti traktuojama kaip suteikianti teisę skųsti teismui ir tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis (žr., pvz., 2010 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-533/2010;2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-534-575/2016 ir kt.).
Mokesčių administratoriaus sprendimas atsisakyti pratęsti terminą pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.
Įvertinus nurodytas MAĮ nuostatas, darytina išvada, kad VMI sprendimas atsisakyti pratęsti terminą pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto, priimtas iki patvirtinant patikrinimo aktą, yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš aptariamos mokesčių administravimo procedūros, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, metu priimamų dokumentų. Todėl tokio sprendimo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu, mokesčių mokėtojas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą šioje mokesčių administravimo procedūroje. Šiuo atveju konkrečias teisines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje, atliekant mokestinį patikrinimą, mokesčių mokėtojui paprastai sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnai nustato mokesčių įstatymų pažeidimus (MAĮ 132 straipsnio 1 ir 2 dalys). Būtent nagrinėdamos pastarąjį ginčą ikiteisminės institucijos ar (ir) teismas įvertins ir tokius tarpinius (procedūrinius) sprendimus, kaip sprendimas atsisakyti pratęsti terminą pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto, bei šiuo procedūriniu (tarpiniu) sprendimu padarytų pažeidimų įtaką galutinio aptariamos mokesčių administravimo procedūros sprendimo teisėtumui. Bylos duomenys rodo, kad VMI 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. (21.63-32)FR0682-157 patvirtino 2018 m. kovo 29 d. patikrinimo aktą Nr. (21.60-32)-FR0680-135 (LAGK byla, II t., b. l. 45-49). Pareiškėjas pastarąjį VMI sprendimą yra apskundęs Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.
Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinių ginčų komisija priima sprendimą nutraukti bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
Nagrinėjamu atveju teismui konstatavus, kad VMI sprendimas atsisakyti pratęsti terminą rašytinėms pastaboms dėl patikrinimo akto pateikti negali būti administracinės bylos dalyku, darytina išvada, kad LAGK pareiškėjo skundą dėl šio sprendimo nagrinėjo iš esmės nepagrįstai, t. y. pažeisdama jai suteiktą kompetenciją. Todėl yra teisinis pagrindas ginčijamą LAGK sprendimą panaikinti ir administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. (21.1-32)PRC903-19 „Dėl pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo termino pratęsimo“ nutraukti (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).
Skundo reikalavimas pratęsti terminą pastaboms dėl VMI 2018 m. kovo 29 d. patikrinimo akto Nr. (21.60-32)FR0680-135 pateikti 30 kalendorinių dienų, skaičiuotinų nuo galutinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo panaikinti VMI 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. (21.1-32)PRC903-19 „Dėl pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo termino pratęsimo“, todėl teismui nutraukus bylą dėl pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo spręsti ir išvestinio. Dėl šių priežasčių administracinė byla šioje dalyje taip pat nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 3R-272(AG-214/03-2018).
Administracinę bylą pagal pareiškėjo O. M. (O. M.) skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl reikalavimų panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. (21.1-32)PRC903-19 „Dėl pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo termino pratęsimo“ ir pratęsti terminą pastaboms dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2018 m. kovo 29 d. patikrinimo akto Nr. (21.60-32)FR0680-135 pateikti 30 kalendorinių dienų, skaičiuotinų nuo galutinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, nutraukti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.