- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-31
- Bylos Nr.
- 2S-1259-480/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07824-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- G. U.
- Atsakovas
- A. U.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.3Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. U. ieškinį atsakovui A. U. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. U. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės G. U. ieškinį atsakovui A. U. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei.
3. Teismas nurodė, kad tarp šalių ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl, vadovaujantis Mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) nuostatomis, turi būti taikoma privalomoji mediacija. Ieškovė su ieškiniu pateikė teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. balandžio 3 d. pažymą (toliau – VGTPT), kurioje nurodyta, kad tarnyba raštu (adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj.) kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo. Negavus atsakovo atsakymo, laikė, kad ieškovė įgyvendino įstatymuose numatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie rašto dėl mediacijos vykdymo įteikimą atsakovui, nepateikta kitų duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovui nepriimtinas mediacijos procesas (pavyzdžiui, SMS, el. paštu pateiktas atsisakymas ir pan.), todėl teismui kilo pagrįstų abejonių, ar realiai atsakovas buvo informuotas apie privalomą mediaciją ir sąmoningai, o ne dėl to, kad negavo mediatoriaus rašto, nesutiko su privalomąja mediacija. Išaiškino, kad ieškovė turi dėti visas pastangas, kad realiai įgyvendinti privalomosios mediacijos institutą ir bandyti realiai susisiekti su atsakovu.
4. Teismas sprendė, kad mediacijos procedūra nebuvo realiai vykdoma, siekiant teisminės mediacijos instituto esminio tikslo – realios teisinės taikos tarp šalių atkūrimo. Pažymėjo, kad šalių ginčas nėra tokio pobūdžio, kad iš karto reikėtų teismo įsikišimo, apeinant privalomąją mediaciją, kurios institutas buvo tam ir įsteigtas, kad būtų suteikta šalims reali galimybė ginčą baigti ikiteisminiu būdu, nedidinant teismo laiko sąnaudų ir savo piniginių išlaidų.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė G. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartį, kadangi buvo apribota jos teisė kreiptis į teismą.
6. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad MĮ nustatyta tvarka ieškovė kreipėsi į VGTPT su prašymu vykdyti mediaciją. VGTPT Šiaulių skyrius 2023 m. balandžio 3 d. išdavė pažymą, kurioje nurodė, kad gavę ieškovės prašymą kreipėsi į kitą ginčo šalį, iš kurios negavo atsakymo ir patvirtino, kad ieškovė įgyvendinimo įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privaloma mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą. Pagal MĮ 21 straipsnį, VGTPT organizuoja privalomosios mediacijos procedūrą, todėl nesuprantamas teismo teiginys, kad ieškovė turi dėti visas pastangas realiai įgyvendinti privalomosios mediacijos institutą ir bandyti realiai susisiekti su atsakovu. Ieškovė pateikė VGTPT visus prašyme nurodytus duomenis, o tolimesnius veiksmus atliko VGTPT, todėl neaišku, kaip ieškovė turėjo susisiekti su atsakovu. Ieškovė pilnai įgyvendinimo įstatymuose nustatytą reikalavimo pasinaudoti privalomąją mediacija, turi tai patvirtinančią pažymą, VGTPT savo funkcijas taip pat įvykdė, tačiau teismas nepagrįstai atsakovo piktybinį vengimą dalyvauti privalomoje mediacijoje vertina atsakovo naudai. Jei atsakovas piktybiškai neatsako į VGTPT siųstą pranešimą, SMS, elektroninį paštą, tai bus laikoma, kad atsakovas neinformuotas apie privalomą mediaciją ir ieškovės su atsakovu santuoka nebus nutraukiama. Ieškovė atskirajame skunde cituoja Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktiką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo, netinkamai įgyvendinus privalomos mediacijos reikalavimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė G. U. prieš kreipdamasi į Kauno apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų kaltei, teikė prašymą VGTPT dėl privalomos mediacijos vykdymo. VGTPT Šiaulių skyrius 2023 m. kovo 14 d. kreipėsi į atsakovą A. U. adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno raj., dėl sutikimo ar nesutikimo dalyvauti mediacijoje, tačiau joks atsakymas iš atsakovo negautas. Tarnyba 2023 m. balandžio 3 d. pažymoje Nr. (11.9 Mr) (M-P-23-1724)-MPA ieškovei nurodė, kad laikytina, jog kita šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija, todėl ieškovei patvirtino, kad ji įgyvendinimo įstatyme numatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo.
10. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų kaltei, teikė VGTPT Šiaulių skyriaus pažymą dėl privalomos mediacijos sąlygos įgyvendinimo, tačiau teismas atsisakė priimti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovė nepasinaudojo privalomąja ikiteismine mediacija, t. y. nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).
11. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, o atskirojo skundo argumentus laiko pagrįstais.
12. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo pataisos, kurios numato privalomą ikiteisminę mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena CPK nustatyta tvarka (MĮ 20 straipsnio 1 punktas). Taigi inicijuojant šeimos ginčą, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija.
13. MĮ 21 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi VGTPT paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Ginčo šalies prašyme turi būti nurodyta kitos ginčo šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, o kai kita ginčo šalis yra juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad VGTPT arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo.
14. Taigi, norint pasinaudoti privaloma ikiteismine mediacija, privaloma žinoti ir VGTPT nurodyti kitos šalies gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresą. Priešingu atveju, VGTPT kitai šaliai negalės pranešti apie galimybę pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija.
15. Nagrinėjamos situacijos atveju matyti, kad ieškovė teikė prašymą VGTPT dėl privalomos mediacijos vykdymo, suprantama, kad teikdama prašymą ieškovė pateikė įstatyme numatytus prašymui pateikti būtinus duomenis apie atsakovą, t. y. kitos ginčo šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, <...> .
16. VGTPT dėl sutikimo siuntė, kaip supranta, ieškovės nurodytu jai žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno raj., tačiau iš atsakovo jokio atsakymo negavo.
17. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta Lietuvos Respublikoje gyvenančių asmenų pareiga deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Asmuo deklaruoja tik vieną gyvenamą vietą (3 straipsnio 2 dalis), todėl, nesant kitų duomenų apie faktinę gyvenamąją vietą, preziumuojama, kad asmens gyvenamoji vieta yra Gyventojų registre nurodytas adresas. Gyventojų registro duomenimis atsakovas A. U. nuo 2017 m. vasario 15 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu: Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), Lietuva.
18. Iš LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-680-738/2019, kurioje atsakovui A. U. (asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn), procesiniai dokumentai buvo siunčiami taip pat deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav.
19. Nagrinėjamu atveju teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. balandžio 3 d. pažyma ,,Dėl privalomosios mediacijos“ rodo, kad ieškovė siekė įvykdyti imperatyvų įstatymo reikalavimą, bandydama inicijuoti privalomą mediacijos procesą, kreipėsi į VGTPT. Ieškovė teikė jai žinomą informaciją apie kitą šalį, tame tarpe apie atsakovo deklaruotą gyvenamą vietą. Duomenų, ar faktinė atsakovo gyvenamoji vieta sutampa su jo deklaruota gyvenamąja vieta ir, ar atsakovas gyvena kitu adresu, ieškovė, kaip suprantama, neturi, kadangi kartu su atsakovu nebegyvena nuo 2021 m. spalio mėn. (nurodyta ieškinyje), nebendrauja ir jokių ryšių nepalaiko.
20. Taigi, ieškovė teisės aktuose numatytą šeimos bylose pareigą dėl privalomosios mediacijos iniciavimo ir objektyviai visų duomenų pateikimo, kreipiantis į VGTPT, yra įvykdžiusi tinkamai. Kaip matyti, mediacijos procesu pasinaudoti nepavyko, kadangi, VGTPT išsiuntus atsakovui pranešimą jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, per įstatyme nustatytą terminą nebuvo gautas atsakovo sutikimas dėl privalomosios mediacijos vykdymo (MĮ 21 straipsnio 5 dalis).
21. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad ieškovė nėra pateikusi duomenų, kad atsakovui raštas dėl mediacijos vykdymo buvo įteiktas ar duomenų, kad jam nepriimtinas mediacijos procesas (SMS, elektroniniu paštu ar kita forma). Taigi iš teismo nutarties galima suprasti, kad ieškovė turi gauti atsakovo valią dėl (ne)dalyvavimo mediacijos procese patvirtinančius įrodymus. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teismo reikalavimas yra perteklinis, dėl šeimos bylų pobūdžio ir jose tarp šalių paprastai vyraujančių įtemptų santykių, tokio reikalavimo įvykdymas iš esmės gali būti neįgyvendinamas ar sunkiai įgyvendinamas. Negana to, toks reikalavimas, ieškovei net ir įgyvendinus įstatyme jai keliamus reikalavimus dėl privalomos mediacijos iniciavimo, iš esmės apsunkina jos teisę į teisminę gynybą, kadangi atsakovas gali vengti priimti jam siunčiamus VGTPT pranešimus, o jo sąmoningą vengimą (o tuo pačiu siekį vilkinti ieškovės teisę kreiptis į teismą) gali būti sudėtinga įrodyti.
22. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, formaliai remdamasis ikiteisminės mediacijos reikalavimu, ieškovei neturint realios galimybės šį reikalavimą įgyvendinti, nepagrįstai apribojo ieškovės teises kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. Priešingas situacijos vertinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimams.
23. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, todėl nepagrįsta ir neteisėta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia (CPK 137 str. 1 d.), ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir ieškovės G. U. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.