- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-06
- Bylos Nr.
- T-391-946/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kategorijos
- 2.5.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo E. V. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 25 d. priimtu nutarimu Nr. 93-12 nutarta taikyti nuteistajam E. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 mėn. 13 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. sausio 24 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 22 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 39 iki 22 balų. Nuteistojo elgesys vertinamas kaip teigiamas – už gerą elgesį ir aktyvią visuomeninę veiklą šešis kartus paskatintas, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą. Nuteistasis siekia prasmingo užimtumo – bausmę atlieka Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centre, aktyviai dalyvauja užsiėmimuose. Išklausęs Įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus nuteistiesiems, kurie priklausomi nuo alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
E. V. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinta 9 m. laisvės atėmimo bausmė.
Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi paleistas lygtinai, neatlikęs 2 m. 7 mėn. 7 d. laisvės atėmimo bausmės dalies.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi panaikintas nuteistajam taikytas lygtinis paleidimas ir jis pasiųstas atlikti likusios neatliktos 2 m. 7 mėn. 7 d. laisvės atėmimo bausmės dalies pataisos namuose.
Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytą būtinąją dalį (2/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 mėn. 13 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. sausio 24 d.)
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2, 3 ar 7 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis E. V. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, be to, nuo nutarties dėl jam jau taikyto lygtinio paleidimo panaikinimo vykdymo pradžios yra praėję daugiau kaip vieneri metai, ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, E. V. nustatoma žema – 22 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju E. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau už nesunkaus bei labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą. Nuteistajam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino – bausmės atlikimo metu pažeidinėjo teismo skirtą įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dėl ko nuteistajam buvo panaikintas lygtinis paleidimas ir jis pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau ir po nuteistojo grąžinimo į pataisos įstaigą, nuteistasis nesielgė nepriekaištingai – praėjus vos mėnesiui, jis nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką buvo baustas drausmine nuobauda. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant asmeniui lygtinį paleidimą, yra itin aktualus, ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui.
Taip pat teismas, spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atsižvelgia ir į Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotus duomenis, jog nuteistasis teigia, kad alkoholis turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui, suvokia kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas. Toks nuteistojo požiūris, teismo vertinimu, akivaizdžiai atskleidžia neadekvatų nuteistojo savęs, kaip asmenybės, vertinimą ir betarpiškai patvirtina, jog savo elgesio ir neigiamą įtaką jo tinkamai korekcijai darančių veiksnių (alkoholio vartojimo) nuteistasis vis dar nevertina adekvačiai, juolab, kad ir piktnaudžiavimo alkoholiu problemos yra išskiriamos kaip artimas kriminogeniniam veiksnys ir kas leidžia teismui pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 22 balai pagal „OASys“, kuri nuo paskutiniojo nuteistojo elgesio rizikos vertinimo išliko nepakitusi ir iš kurių net 12 balų yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis E. V. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. 93-12 taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 7 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2019 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. 93-12 taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.