- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-01-20
- Bylos Nr.
- N1-650-720/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00881-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- Š. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Osvaldo Stadaliaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:
Š. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 10 klasių išsilavinimą, Šv. Mato gimnazijos 11 klasės moksleivis, nevedęs, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, 2013-10-31 Kauno apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 str., už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d. padarymą, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 6 mėn.,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Š. J., būdamas nepilnamečiu, 2014 m. rugsėjo 17 d. apie 16 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia, suėmė savo mamai V. J. už abiejų rankų, jas užlaužė, pastūmęs parvertė ją ant grindų, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė šeimos nariui - motinai fizinį skausmą.
Kaltinamasis Š. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. rugsėjo 17 d. mama buvo neblaivi, jis buvo prie kompiuterio, ji priėjo prie jo ir liepė nebesinaudoti kompiuteriu. Pagriebė kompiuterį ir jam nebedavė. Tada paprašė duoti telefoną, kad galėtų paskambinti tėčiui, o jo telefonas buvo išsikrovęs. Mama savo mobiliojo ryšio telefoną laikė rankoje, todėl paėmė jį jai iš rankų. Jai rankų nelaužė, kadangi buvo neblaivi, buvo nesunku atimti telefoną. Ji norėjo jį atgauti, pradėjo stumdytis, išplėšė telefoną jam iš rankų ir besistumdydama pati pargriuvo ant žemės. Nieko nesusimušė, bent jau jam nesakė, kad kažką skaudėtų. Atsikėlė nuo žemės pati. Pradėjo sakyti, kad iškvietė policiją ir liepė dingti iš namų. Kadangi mama liepė išeiti, jis ir išėjo iš namų. Policijos pareigūnai jį pamatė Panemunėje prie „Maximos“ prekybos centro ir pristatė į policijos komisariatą. Nori papildyti, kad motinai buvo apribota motinos valdžia, ji buvo bausta už jo sumušimą. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Mamos V. J. atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė (b.l. 80, 83).
.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais - byloje pateiktais paties kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymais bei kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. rugsėjo 17 d. apie 16 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kilusio konflikto metu sūnus Š. J. pareikalavo jos duoti pinigų, ji jam nedavė, tuomet pareikalavo duoti savo telefoną, nes jam reikia paskambinti. Kai jam nedavė telefono, jis pradėjo ją ir jos mamą M. J. plūsti necenzūriniais žodžiais, rėkė ant jų. Konflikto metu sūnus apstumdė jos mamą, tačiau jai sukėlė tuo tik psichologinį smurtą, o ne fizinį. Ir po to apstumdė ją, suėmęs už abiejų rankų pradėjo jas laužti ir pastūmęs ją parvertė ant grindų. Lauždamas rankas sukėlė fizinį skausmą. Tai ne pirmas kartas. Ji ir jos mama bijo sūnaus. Sūnus mokyklos nelanko, nesusitvarko su juo. Sužalojimai jai nepadaryti, todėl į gydymosi įstaigą nesikreipė. Pretenzijų savo sūnui Š. J. jokių neturi, sūnus atsiprašė, ji jam atleido (b.l. 12 - 13, 14).
2014 09 17 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, jis apžiūrėtas, aprašytas (b.l. 9 - 11).
2014 09 17 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina, kad V. J. jos sūnus Š. J. suėmęs už rankų ir jas užlauždamas sukėlė jai fizinį skausmą (b.l. 5 - 6).
2014 09-17 V. J. protokolas – pareiškimas patvirtina, kad V. J. kreipėsi į policijos komisariatą ir pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje (b.l. 2).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 2 d. yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą, konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 str. prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, tempiant ir pan.
Ištirtų įrodymų visetu - paties kaltinamojo Š. J. visišku kaltės prisipažinimu, nukentėjusiosios V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis Š. J. 2014 m. rugsėjo 17 d., apie 16 val. namuose, esančiuose Plento g. 26-8, Kaune, tyčia, suėmęs savo mamai V. J. už abiejų rankų, jas užlaužęs bei parvertęs ant grindų, sukėlė šeimos nariui - motinai fizinį skausmą.
Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies požymius.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis Š. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei trukme (b.l. 93).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į pastarojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas tiesiogine tyčia, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltininkas yra neteistas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis baudžiamojo kodekso 93 str., administracine tvarka nebaustas (b.l. 52, 56 - 57, 58). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas, paskiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę ir teismo įpareigojimus, o procesas užbaigtinas supaprastinto proceso tvarka - surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kadangi kaltinamasis Š. J. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista, pradėjus vykdyti bausmę - panaikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p. ir 421 str., teismas
nusprendžia:
Š. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val., mokytis ir per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam galutinę bausmę - laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val., mokytis ir per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniuose nustatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, į paskirtą bausmę įskaityti Š. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. iki 2014 rugsėjo 18 d., vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeista, pradėjus vykdyti bausmę - panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.