- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-26
- Bylos Nr.
- 1S-671-337/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pareiškėjas
- A. O. Č.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010-08-03 nutarties, kuria iš dalies patenkintas A. O. Č. prašymas ir panaikintas Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės S. G. 2010-07-13 nutarimas dalyje dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 229 str., likusioje dalyje nutarimą paliekant galioti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010-06-04 Utenos rajono apylinkės prokuratūroje gautas A. O. Č. pareiškimas dėl jai neatkuriamos nuosavybės teisės į jos senelio P. M. mišką bei A. M. vykdytų kirtimų pastarajame miške, taip pat dėl nežinomo asmens skambučio bei grasinimo nužudyti, jei ji ieškos tėvo miško, taip pat dėl galimai netinkamo nuosavybės teisių atkūrimo klausimus tvarkančių darbuotojų veiksmų. Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė S. G. 2010-07-13 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. O. Č. pareiškime nurodytų aplinkybių.
Skundžiama 2010-08-03 nutartimi Utenos rajono apylinkės teismas iš dalies patenkino A. O. Č. prašymą ir panaikino Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės S. G. 2010-07-13 nutarimą dalyje dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 229 str., likusioje dalyje nutarimą paliekant galioti.
Šalies argumentai
Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-08-03 nutartį dalyje dėl Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės S. G. 2010-07-13 nutarimo dalyje dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 str., panaikinimo, likusioje dalyje nutartį palikti galioti. Teigia, kad minėtoji teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, joje padarytos nepagrįstos išvados dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo būtinybės pareiškėjos keliamiems klausimams išspręsti. Prokurorė nurodo, kad iš medžiagos Nr. 7.1.9-10/10 matyti, kad pažyma Nr. 97 apylinkės agrarinės reformos pirmininko S. S. buvo išduota ne pareiškėjai A. O. C., o jos motinai P. M., kuri 1991-10-24 pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Dėl to darytina išvada, kad jeigu galimai A. O. Č. ir pateikė agrarinės reformos tarnybai dokumentus, kurie, kaip nurodo pareiškėja, dingo, tai ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų sunaikinimo ar paslėpimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 303 str. nepradėtinas BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, nes įstatymo leidėjas šią nusikalstamą veiką priskiria prie nesunkių tyčinių nusikalstamų veikų (BK 11 str. 3 d.), už kurių įvykdymą asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn jeigu nuo tokios veikos padarymo yra praėję penkeri metai (BK 95 str. 1 d. 1 p. b) pp.), o iš esamos medžiagos matyti, kad dokumentai galimai galėjo būti paslėpti arba sunaikinti, jei iš viso tokie buvo, vėliausiai iki 2003-05-27, nes iš A. O. Č. pareiškimo matyti, jog būtent tada ji kreipėsi dėl neatkurtų nuosavybės teisių į mišką. Taigi, konstatuotina jog yra suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas. Nepagrįsta ir teismo išvada, jog iš pateiktos medžiagos nėra aišku, kokiu pagrindu pažymoje Nr. 97 atsiranda įrašas apie M. turėtą 11,07 ha ploto mišką (duomenys neskelbtini) k., nes iš esamos medžiagos matyti, jog įrašas pažymoje padarytas klaidingai, šioje pažymoje nurodyta, jog iš viso P. M. turėjo 14,43 ha žemės, todėl akivaizdu kad iš turimo ploto negalėjo būti 14,43 žemės ūkio naudmenų ir dar 11,97 ha miško (b. l. 46). Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad jog iš esamos medžiagos neaišku, ar šiuo metu kam nors atkurtos nuosavybės teisės į mišką kurį, kaip nurodė pareiškėja, nuosavybės teisėmis turėjo jos tėvas ar senelis. Priešingai, iš esamos medžiagos matyti, kad 1937 m. šis miškas priklausė Utenos miškų urėdijos Utenos girininkijai, šiuo metu miškas taip pat priklauso Utenos miškų urėdijai (b. l. 11). Iš medžiagoje esančio specialistės paaiškinimo, adresuoto Utenos rajono žemėtvarkos skyriui (b. 1. 13), matyti, kad duomenų apie tai, jog P. M. turėjo miško (duomenys neskelbtini) Utenos r., nei P. M., nei A. O. Č., nei G. D., nei S. M. su prašymu atkurti nuosavybės teises nepateikė (b. 1. 13). Be to, iš Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Utenos rajono žemėtvarkos skyriaus pateiktos medžiagos matyti, jog šiai tarnybai pareiškėja A. O. Č. nėra pateikusi dokumentų, patvirtinančių apie jos tėvo J. M. ar P. M. (duomenys neskelbtini) Utenos r., turėtą mišką nors jai netgi buvo siūlyta kreiptis į teismą nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą. Pati Utenos apskrities viršininko administracija kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą Nacionalinės žemės tarnybą siekdama savarankiškai surinkti dokumentus, patvirtinančius turėtas J. ar P. M. nuosavybės teises į mišką (duomenys neskelbtini) Utenos r. (b. 1. 20, 46, 62), tačiau iš šių institucijų tokių duomenų negavo. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. ar P. M. miško nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) Utenos r., neturėjo, o tai reiškia, kad A. O. Č. negali būti atkurtos nuosavybės teisės į tai, ko nei ji, nei jos tėvas, nei senelis (P. ir J. M.) neturėjo. A. O. Č. pagal jos pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nuosavybės teisės atkurtos 1999 m. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Utenos rajono žemėtvarkos skyriaus pareigūnų veiksmuose, atkuriant nuosavybės teises A. O. Č., nėra požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 str. Be to, atsižvelgiant į tai, jog jokių objektyvių duomenų apie tai, jog P. ar J. M. iki 1940-07-22 turėjo miško (duomenys neskelbtini) Utenos r., nėra, bei konstatavus, kad A. O. Č. negali būti atkurtos nuosavybės teisės į tai, ko ji neturėjo, darytina išvada, jog jokia žala jai nepadaryta ir negalėjo būti padaryta. Taip pat nepadaryta žala ir jokiems kitiems asmenims, nes miškas, į kurį A. O. Č. prašo atkurti nuosavybės teises, pagal esamus duomenis visada nuosavybės teise priklausė valstybei.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti, o pareiškėja - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundas atmestinas.
Išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą teismo nutartį bei prokurorės nutarimą, teismas konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2010-08-03 nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos BPK 166 str.1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. numato dvi išimtis – prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, pagrindiniai A. O. Č. keliami klausimai susiję su nuosavybės teisės atkūrimu bei jį lydinčiomis probleminėmis kitų asmenų sąlygotomis aplinkybėmis, kurias Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės S. G. 2010-07-13 nutarimu nepagrįstai atsisakyta aiškintis. Prokurorė savo nutarime atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamų veiksmų A. O. Č. atžvilgiu vykdant nuosavybės teisės atkūrimo procedūras grindė tuo, kad medžiagoje esantys susirašinėjimo raštai nepatvirtina A. O. Č. teisės į 11,07 ha mišką. Tačiau teismo manymu, tai nepagrįsta neginčytinais duomenimis ir ši išvada padaryta esant prieštaravimams bei abejonėms. A. O. Č. teigia savo prašymą dėl nuosavybės teisės į mišką atkūrimo grindžianti ne tik savo bei kitų asmenų subjektyviais prisiminimais, bet ir turinti tai patvirtinančią pažymą, esančią ir teismui pateiktoje medžiagoje. Pastarosios pažymos turinys (2 b.l.) patvirtina A. O. Č. teiginius apie jos motinai P. M. priklausiusį 11,07 ha mišką. Tuo tarpu teismui pateiktoje medžiagoje esantys susirašinėjimo raštai dėl minėtoje pažymoje esančio įrašo apie mišką yra prieštaringi. Utenos apskrities viršininko administracija 2004-01-22 rašte Nr. 17.3-181 (22 b.l.) nurodė, kad 1992-04-02 P. M. išduotoje pažymoje dėl žemės suteikimo miškas nebuvo minimas, o 2007-03-06 rašte Nr. (3.19)-10-168 (46 b.l.) jau teigiama, kad dėl D. seniūnijos specialistų kaltės pažymoje yra klaidingai nurodyta, jog P. M. turėjo 11,97 ha miško. Šios nurodytos aplinkybės bei esantys prieštaravimai kelia abejonių dėl darbuotojų, vykdančių nuosavybės teisės atkūrimo procedūras, veiksmų teisėtumo. Be to, 1992-04-02 parengta pažyma yra pasirašyta dviejų darbuotojų, kurie galėtų nurodyti bei paaiškinti svarbias A. O. Č. keliamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sutinkamai su tos pažymos turiniu, ji parengta pagal tam tikrus pažymoje nurodytus dokumentus. Tačiau šių dokumentų teismui pateiktoje medžiagoje nėra, kaip nėra duomenų ir apie jų buvimo vietą, bandymą juos surasti ir kt. Visa tai, teismo manymu, reikalauja atskiro tyrimo. Taigi, A. O. Č. teiginiai dėl galimai nusikalstamų nuosavybės teisės atkūrimo procedūras vykdančių darbuotojų veiksmų prokurorės argumentais dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą nepaneigti, BPK 3 str. 1 d. nurodytos, tame tarpe ir skunde akcentuojamos baudžiamosios atsakomybės senatį apsprendžiančios aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, nėra aiškios, todėl skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjos skundžiamoje nutartyje padaryta išvada dėl nepagrįsto prokurorės atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 229 str.
Remdamasis išdėstytu, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2010-08-03 nutartį dalyje dėl Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės S. G. 2010-07-13 nutarimo dalyje dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 str., panaikinimo pripažinti neteisėta bei nepagrįsta ir ją naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundą ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-08-03 nutartį, kuria iš dalies patenkintas A. O. Č. prašymas ir panaikintas Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės S. G. 2010-07-13 nutarimas dalyje dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 229 str.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.