Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2016-09-21 · Civilinė byla Nr. 2YT-2037-231/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-21
Bylos Nr.
2YT-2037-231/2016
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01570-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Česlava Malinovska
Pareiškėjas
A. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-2037-231/2016Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01570-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.1.; 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.4.4.11 (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 21 d.Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Ž. skundą dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Marija Gaivenė, UAB „Tempora mutantur“ ir BKU „Nacionalinė kredito unija“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja A. Ž., nesutikdama su antstolės Marijos Gaivenės 2016 m. balandžio 28 d. patvarkymu Nr. S16_-6620 atsisakyti skirti turtui papildomą ekspertizę (toliau – Patvarkymas), 2016 m. gegužės 16 d. pateikė antstolei skundą, kuriuo prašė įpareigoti antstolę skirti papildomą 0,0667 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizę.

Pareiškėja skunde nurodė, kad antstolės Marijos Gaivenės patvarkymu buvo paskirta ekspertizė pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio 0,0667 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), rinkos vertei nustatyti. 2016 m. balandžio 20 d. patvarkymu dėl turto ekspertizės išvadų antstolė informavo vykdymo proceso šalis, kad 2016 m. balandžio 11 d. gautas UAB „Capital vertinimas“ vertintojo atliktas ekspertizės aktas Nr. 16-NE04-01, kuriame nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo vertė 2016 m. kovo 31 d. yra 42 400 Eur. Pareiškėjai kilo abejonių dėl nustatytos Žemės sklypo vertės; jos manymu, areštuoto Žemės sklypo vertė yra ženkliai mažesnė, nes jis užstatytas trečiajam asmeniui UAB „Scandia“ nuosavybės teise priklausančiu pastatu – gyvenamuoju namu, kas ženkliai mažina Žemės sklypo likvidumą ir rinkos vertę. 2016 m. balandžio 22 d. prašymu pareiškėja prašė antstolės skirti papildomą Žemės sklypo ekspertizę. Ekspertizę prašė pavesti atlikti pareiškėjos pasirinktai ekspertinei įstaigai, kurią pareiškėja įsipareigojo nurodyti iki 2016 m. balandžio 29 d., bei įsipareigojo apmokėti visas papildomos ekspertizės išlaidas. Patvarkymu antstolė atsisakė skirti papildomą areštuoto Žemės sklypo ekspertizę motyvuodama tuo, kad neva pareiškėja nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, kad Žemės sklypo kaina yra akivaizdžiai per didelė. Pareiškėja pažymėjo, kad prie 2016 m. balandžio 22 d. prašymo skirti papildomą ekspertizę buvo pridėtas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (registro Nr. 44/656064), kuriame vidutinė Žemės sklypo rinkos vertė nustatyta 21 924 Eur, kas pareiškėjai leido suabejoti UAB „Capital vertinimas“ nustatyta 42 400 Eur Žemės sklypo rinkos verte. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pažymėjo, kad pagal įstatymą areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareigą į ją atsižvelgti. CPK 682 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymų antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Pareiškėja antstolei nurodė, kad jai kyla pagrįstų abejonių dėl Žemės sklypo tikrosios rinkos vertės. Nurodė, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. 2016 m. balandžio 25 d. UAB „APUS TURTAS“ išdavė pareiškėjai sutikimą dėl Žemės sklypo ekspertizės atlikimo už 400 Eur, kuriuos pareiškėja sutinka sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą. Nurodė, kad skolininkui skaičiuojamos palūkanos nuo negrąžintos paskolos sumos ir įsiskolinimas išieškotojui nuolat auga, todėl antstolio siekis realizuoti įkeistą turtą už didesnę nei rinkos kainą, užvilkins vykdymo procesą ir pažeis skolininko bei įkaito davėjo interesus. Vykdymo proceso dalyviai turi būti suinteresuoti, kad turtas būtų realizuotas ne tik už kuo didesnę kainą, bet ir per kuo trumpesnį laiką. Pareiškėjos nuomone, antstolė turėjo tenkinti įkeisto turto savinimo prašymą skirti papildomą ekspertizę. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodė, kad įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Antstolis visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto. Pareiškėja pažymėjo, kad vykdomojoje byloje UAB „Capital vertinimas“ nustatyta 42 400 Eur Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė ženkliai (beveik dvigubai) skiriasi nuo VĮ „Registrų centras“ 2010 m. gegužės 12 d. nustatytos 21 924 Eur Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, todėl siekiant ne tik išieškotojo, bet ir skolininko (įkeisto turto savininko) interesų pusiausvyros, yra ypatingai svarbu nustatyti tikrąją nekilnojamojo turto vertę, taip pat maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, pareiškėja daro išvadą, kad antstolė nepagrįstai atsisakė skirti papildomą įkeisto Žemės sklypo ekspertizę.

Suinteresuotas asmuo antstolė Marija Gaivenė 2016 m. gegužės 20 d. patvarkymu Nr. S16_-8340 atsisakyti tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjos skundo netenkino, vykdomąją bylą Nr. 0007/14/00519 su pareiškėjos skundu perdavė Trakų rajono apylinkės teismui. Minėtame patvarkyme antstolė nurodė, kad jos patvarkymu buvo paskirta ekspertizė Žemės sklypo rinkos vertei nustatyti. Ekspertizę pavesta atlikti UAB „Capital vertinimas“. 2016 m. balandžio 11 d. gautas UAB „Capital vertinimas“ vertintojo atliktas ekspertizės aktas Nr. 16-NE04-01, kuriame nustatyta, kad A. Ž. (pareiškėjai) nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo rinkos vertė 2016 m. kovo 31 d. yra 42 400 Eur. 2016 m. balandžio 25 d. gautas A. Ž. prašymas skirti papildomą Žemės sklypo ekspertizę, kadangi kyla abejonių dėl nustatytos rinkos vertės. 2016 m. balandžio 28 d. antstolė patvarkymu atsisakė skirti turtui papildomą ekspertizę. Antstolė nurodė, kad UAB „Capital vertinimas“ turto vertintojas ekspertizės akte įvertino <...svarbią turto vertei turinčią aplinkybę, kad žemės sklypas užstatytas, taip pat nurodė, kad vertinamo objekto buvimo vieta yra labai gera. Turtas išsidėstęs pagrindinėje Trakų miesto Vytauto gatvėje. Aplinkui išvystyta inžinerinė ir socialinė infrastruktūra, susisiekimas – geras. Sklypas yra pirmoje sklypų eilėje prie ežero...>. Žemės sklypo rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu. Ekspertas pažymėjo, kad ekspertizės akte nustatyta ekspertizės objekto (Žemės sklypo) rinkos vertė gali skirtis nuo VĮ „Registrų centras“ masinio vertinimo būdu nustatyto vidutinės rinkos vertės. Eksperto nuomone, toks skirtumas gali kilti dėl šių priežasčių: ekspertizės objekto naudojimo, valdymo ir disponavimo apribojimų; ekspertizės objekto konfigūracijos ir kitos individualios savybės; privažiavimo galimybės; ekspertizės objekto padėties gatvių, gretimybių, pasaulio šalių atžvilgiu; nekilnojamojo turto panaudojimo universalumo, plėtros potencialo; inžinerinės infrastruktūros; socialinės infrastruktūros; kitų ekspertizės objekto vertę lemiančių faktorių, kurių neįmanoma nustatyti ir įvertinti neatlikus ekspertizės objekto apžiūros bei nesusipažinus su reikšmingais ekspertizės objekto vertei rinkoje dokumentais. Antstolė nurodė, kad yra pakankamai duomenų apie rinkoje įvykusius analogiškų objektų pardavimo sandorius, todėl vertintojas parinko lyginamuosius objektus, kurie esminėmis sąlygomis nesiskiria nuo vertinamo objekto. Vertinimą atliko vertintojas, turintis turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, todėl abejoti atliktu vertinimu nėra jokio pagrindo. Be to, iš turto vertinimo ekspertizės akto matyti, kad vertinimas atliktas įstatymų nustatyta tvarka, turtas vizualiai apžiūrėtas. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Antstolė pažymėjo, kad Žemės sklypas, pasirašant 2010 m. lapkričio 18 d. paskolos sutartį, turto vertintojų buvo įvertintas 954 000 Lt (276 297,50 Eur), nors pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, vidutinė rinkos vertė – 21 924 Eur (2010 m. gegužės 12 d. masinis vertinimas). Skolininko interesai priverstinio skolos išieškojimo procese užtikrinami visų pirma teisingai įkainojant įkeistą turtą ir siekiant realizuoti turtą įstatymų nustatyta tvarka už maksimaliai artimą komerciškai pagrįstą kainą. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Antstolė atkreipė dėmesį, kad hipoteka įkeisto Žemės sklypo nustatyta rinkos vertė yra 42 400 Eur, o reikalavimo suma – 321 317,48 Eur ir 8 procentai metinių palūkanų, vadinasi net pardavus Žemės sklypą už turto vertintojo nustatytą kainą, pasidengtų tik dalis skolos. Be to, antstolės manymu, pardavinėjant turtą iš varžytynių, varžytynių dalyviai kainą pakeltų. Kadangi A. Ž. atsakinga už skolą subsidiariai, ji turėtų būti suinteresuota jai priklausančio Žemės sklypo didesniu įvertinimu, o ne mažesniu, kadangi nuo to priklauso įsiskolinimo išieškotojui padengimas, t. y. kuo aukštesne kaina bus įvertintas jai priklausantis Žemės sklypas, tuo didesnis įsiskolinimas pasidengtų jį pardavus.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys UAB „Tempora mutantur“ ir BKU „Nacionalinė kredito unija“ atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0007/14/00519 medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai A. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0667 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas) (vykd. b. l. 72-75). 2010 m. lapkričio 18 d. Sutartinės hipotekos lakštu Nr. 1-8293 Žemės sklypas įkeistas kreditoriui Nacionalinei kredito unijai, užtikrinant skolininko UAB „Tempora mutantur“ ir kreditoriaus Nacionalinės kredito unijos 2010 m. lapkričio 18 d. pasirašytos Paskolos sutarties Nr. 70230 vykdymą (vykd. b. l. 122-124).

Antstolės Marijos Gaivenės kontoroje vykdomas skolos išieškojimas iš skolininko UAB „Tempora mutantur“ išieškotojui BKU „Nacionalinė kredito unija“ dėl 1 109 445,01 Lt (321 317,48 Eur) skolos ir 8 procentų metinių palūkanų išieškojimo pagal 2014 m. gegužės 6 d. Kauno miesto 27-ojo notaro biuro notarės M. Č. vykdomąjį įrašą Nr. MČ-1896 (vykd. b. l. 3). 2014 m. birželio 5 d. Turto arešto aktu Nr. Bc-8498 areštuotas A. Ž. priklausantis, hipotekos lakštu įkeistas Žemės sklypas (vykd. b. l. 27, 28). Antstolės 2016 m. kovo 9 d. patvarkymu Nr. S16_-3687 dėl ekspertizės turtui skyrimo Žemės sklypo rinkos vertei nustatyti paskirta ekspertizė, ekspertizę pavesta atlikti UAB „Capital vertinimas“ (vykd. b. l. 62). UAB „Capital vertinimas“ 2016 m. kovo 31 d. atliko Žemės sklypo rinkos vertės ekspertizę ir pateikė antstolei Ekspertizės aktą Nr. 16-NE04-01, kuriame ekspertas pateikė išvadą, kad Žemės sklypo vertė vertės nustatymo dieną, t. y. 2016 m. kovo 31 d., yra 42 400 Eur. Antstolė 2016 m. balandžio 20 d. patvarkymu Nr. S16_-6096 dėl turto ekspertizės išvadų informavo pareiškėją A. Ž. apie Ekspertizės aktu Nr. 16-NE04-01 nustatytą Žemės sklypo rinkos vertę – 42 400 Eur (vykd. b. l. 69). A. Ž. pateikė antstolei 2016 m. balandžio 22 d. prašymą skirti papildomą Žemės sklypo ekspertizę, kadangi pareiškėjai kilo abejonių dėl Žemės sklypo tikrosios rinkos vertės (vykd. b. l. 79-80). Antstolė Marija Gaivenė 2016 m. balandžio 28 d. patvarkymu Nr. S16_-6620 atsisakyti skirti turtui papildomą ekspertizę pareiškėjos prašymo skirti Žemės sklypo papildomą ekspertizę netenkino.

Pareiškėja ginčija antstolės 2016 m. balandžio 28 d. patvarkymą Nr. S16_-6620 atsisakyti skirti turtui papildomą ekspertizę. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog pareiškėjos teigimu, jos areštuoto Žemės sklypo vertė yra ženkliai mažesnė, nes jis užstatytas trečiajam asmeniui UAB „Scandia“ nuosavybės teise priklausančiu pastatu; be to, vykdomojoje byloje UAB „Capital vertinimas“ nustatyta 42 400 Eur Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė ženkliai (beveik dvigubai) skiriasi nuo VĮ „Registrų centras“ 2010 m. gegužės 12 d. nustatytos 21 924 Eur Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, todėl pareiškėja daro išvadą, kad antstolė nepagrįstai atsisakė skirti papildomą įkeisto Žemės sklypo ekspertizę.

Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas teismų praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2009-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009 ir kt.).

CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, jog, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, nes turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą, ar antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti skolininko ar įkeisto turto savininko prašymą dėl papildomos ekspertizės vykdymo procese skyrimo, būtina nustatyti, ar skolininko/įkeisto turto savininko pateikti prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės yra tokie, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, ir tai sudarytų pagrindą skirti papildomą ekspertizę.

Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad Žemės sklypo vertinimą atliko kvalifikuoto turto vertintojo UAB „Capital vertinimas“ atestuota ekspertė, Žemės sklypo vertinimas atliktas ir ataskaita surašyta pagal nacionalinius, tarptautinius ir Europos vertinimo standartus, vertinimo ataskaita yra išsami, joje nurodyta Žemės sklypo vertinimą reglamentuojanti įstatyminė bazė, detalus vertinimo aprašymas, aptarta vertinimo metodika, todėl sutiktina su antstolės išvada, kad pakartotinės ekspertizės skyrimas yra netikslingas.

Pareiškėja neįrodė, kad vykdomojoje byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta įvertinto Žemės sklypo vertė neatitinka rinkos vertės. Jokių įrodymų, jog atlikta ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, pareiškėja nepateikė, taip pat nepateikė jokių apskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą Žemės sklypo rinkos vertės nustatymą, savo nesutikimą su nustatyta rinkos verte iš esmės grindžia prielaidomis, bet ne konkrečiais rinkos tyrimais ar analogiško pobūdžio ekspertiniu aktu nustatyta turto verte.

Iš Ekspertizės akto Nr. 16-NE04-01 matyti, kad UAB „Capital vertinimas“ turto vertintojas ekspertizės akte įvertino <...svarbią turto vertei turinčią aplinkybę, kad žemės sklypas užstatytas...>. Todėl, atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad areštuoto Žemės sklypo vertė turi būti ženkliai mažesnė, nes jis užstatytas trečiajam asmeniui UAB „Scandia“ nuosavybės teise priklausančiu pastatu – gyvenamuoju namu.

Ekspertizės akte pažymėta, su kuo sutinka ir teismas, kad ekspertizės akte nustatyta Žemės sklypo rinkos vertė gali skirtis nuo VĮ „Registrų centras“ masinio vertinimo būdu nustatyto vidutinės rinkos vertės. Toks skirtumas gali kilti dėl šių priežasčių: ekspertizės objekto naudojimo, valdymo ir disponavimo apribojimų; ekspertizės objekto konfigūracijos ir kitos individualios savybės; privažiavimo galimybės; ekspertizės objekto padėties gatvių, gretimybių, pasaulio šalių atžvilgiu; nekilnojamojo turto panaudojimo universalumo, plėtros potencialo; inžinerinės infrastruktūros; socialinės infrastruktūros; kitų ekspertizės objekto vertę lemiančių faktorių, kurių neįmanoma nustatyti ir įvertinti neatlikus ekspertizės objekto apžiūros bei nesusipažinus su reikšmingais ekspertizės objekto vertei rinkoje dokumentais. Turto vertinimo ekspertizės aktu atsakyta į esminį ir tinkamai suformuluotą antstolės 2016 m. kovo 9 d. patvarkymu Nr. S16_-3687 (vykd. b. l. 62) keliamą klausimą, t. y. nustatyta Žemės sklypo rinkos vertė – 42 400 Eur. Vertinant Žemės sklypą, jis buvo apžiūrėtas, atlikta jo fotofiksacija, atsižvelgta į vertinamo objekto buvimo vieta – Žemės sklypas išsidėstęs pagrindinėje Trakų miesto Vytauto gatvėje, aplinkui išvystyta inžinerinė ir socialinė infrastruktūra, susisiekimas – geras, sklypas yra pirmoje sklypų eilėje prie ežero. Be to, teismas vertina ir tą aplinkybę, kad Žemės sklypas, pasirašant 2010 m. lapkričio 18 d. paskolos sutartį, turto vertintojų buvo įvertintas 954 000 Lt (276 297,50 Eur), t. y. daugiau kaip 6 kartus didesnės vertės, nei UAB „Capital vertinimas“ atliktos ekspertizės metu, nors pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, vidutinė rinkos vertė ir tuo metu buvo 21 924 Eur (2010 m. gegužės 12 d. masinis vertinimas) (beveik 13 kartų mažesnė). Pažymėtina, kad Žemės sklypas jį įkeičiant taip pat jau buvo užstatytas trečiajam asmeniui priklausančiu pastatu. Todėl skundo argumentas, kad areštuoto Žemės sklypo vertė turi būti ženkliai mažesnė, nes UAB „Capital vertinimas“ nustatyta 42 400 Eur Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė ženkliai (beveik dvigubai) skiriasi nuo VĮ „Registrų centras“ 2010 m. gegužės 12 d. nustatytos 21 924 Eur Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas sutinka su antstolės motyvu, kad pareiškėja nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, kad Žemės sklypo kaina yra akivaizdžiai per didelė. Teismas pareiškėjos teiginį, kad Žemės sklypo vertė turi būti mažesnė laiko deklaratyviu ir neįrodytu (CPK 178 straipsnis).

Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Nurodytas teisinis reglamentavimas dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo yra dispozityvaus pobūdžio, t. y. suteikia antstoliui teisę spręsti dėl ekspertizės skyrimo būtinumo. Šiuo atveju nesant abejonių dėl pirmine ekspertize nustatytos Žemės sklypo vertės, antstolė neprivalėjo skirti papildomos ekspertizės.

Pažymėtina, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, nes nepaisant turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai vertins parduodamą ir nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolė Marija Gaivenė pagrįstai 2016 m. balandžio 28 d. priėmė patvarkymą Nr. S16_-6620 atsisakyti skirti turtui papildomą ekspertizę, kurio skunde nurodomais argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 6 punktu, 443 straipsnio 5 dalimi, 510, 512, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos A. Ž. skundą dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Česlava Malinovska