- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-02-24
- Bylos Nr.
- 1A-200
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rūta Mickevičienė (pirm.), Violeta Ražinskaitė, Aloyzas Kruopys
- Nuteistasis
- G. M.
- Nukentėjusysis
- I. O., D. O.
- Kategorijos
Teisėjas A.Kisielius Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2005 m. vasario 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nukentėjusiųjų I. O. bei D. O. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymą „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos 10 metų sukaktį“ 4 str. 1 d. 2 p., G. M. neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu ketvirtadaliu.
Į bausmės laiką G. M. įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2004 m. gegužės 13 d. iki 2004 m. spalio 7 d. ir konstatuota, kad G. M. bausmę yra atlikęs.
I. O. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M. nuteistas už tai, kad 2002 m. birželio 2 d., vakare, V. O. pakviestas į Vilniaus r., Mickūnų k., išsiaiškinti santykių, kartu su R. G. atvyko prie kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), ir įžūliais veiksmais, kilusių muštynių metu, kuriuose dalyvavo D. O. , A. S. , V. O. , R. G. , V. G. ir kiti nenustatyti asmenys, savo iniciatyva įsivėlė į muštynes, kurių metu stumdėsi su nenustatytu asmeniu, tuo pačiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, grumdamasis ant žemės, naktį, sukėlė triukšmą ir tuo pačiu 2002 m. birželio 2 d., apie 22 val. 30 min., sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką prie kavinės, esančios (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos skyriaus prokuroras prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 17 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, pripažinti G. M. kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 str. ir nuteisti laisvės atėmimu 8 metams, bausmę atliekant pataisos namuose bei priteisti iš G. M. 7871,54 Lt I. O. turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Nurodoma, kad G. M. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 str., padarymu. Teigia, kad teismas G. M. veiksmus perkvalifikuodamas iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 str. į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., motyvavo tuo, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės duoda pagrindą abejoti G. M. veiksmais tyčia nužudant A. O. , kadangi liudytojų V. G. , V. O. , R. G. parodymai yra prieštaringi, t.y. jie nurodo skirtingą įvykyje dalyvavusių asmenų skaičių, nesutampa parodymai dėl įvykio vietos, pasekmių ir tt. Pažymi, jog teismas padarė išvadą, kad V. G. , V. O. ir R. G. patys dalyvavo muštynėse, todėl jų parodymai negali būti laikomi objektyviais įrodymais, pagrindžiančiais G. M. dalyvavimą nužudant A. O. , o kitų įrodymų byloje nesurinkta. Teigia, kad V. G. , R. G. ir V. O. parodymai keitėsi priklausomai nuo jų procesinės padėties. Nurodo, jog teismas padarė išvadą, jog nenustatyta, kiek žmonių dalyvavo muštynėse ir kiek jų buvo prie baro. Byloje yra tik subjektyvūs įvykio dalyvių konflikto eigos vertinimai, nenustatyti visi konflikte dalyvavę asmenys, liudytojai nurodo skirtingą asmenų skaičių, automobilių buvimo vietą. Prokuroro teigimu, iš faktinių duomenų matyti, kad visų muštynėse dalyvavusių ir jas stebėjusių asmenų parodymai dėl Mickūnų kaimo bare išsiplieskusio konflikto, muštynių bare, abipusio smurto bei muštynių pratęsimo lauke sutampa. Mano, kad nežymūs nesutapimai dėl neesminių detalių yra natūraliai paaiškinami, t.y. praėjo 2 metai nuo įvykio, muštynėse dalyvavę ir jas stebėję asmenys buvo neblaivūs, be to, besimušantys asmenys galėjo neįsidėmėti smulkių detalių, susijusių su kitų asmenų elgesiu. Teigia, jog neatitikimai dėl besimušančių asmenų skaičiaus, automobilių vietos it kt. nėra susiję su esminėmis bylos aplinkybėmis, nepagrįstai sureikšminami, tokiu būdu sumenkinant tiesioginių liudytojų parodymų patikimumą. Šiuos nesutapimus vertina kaip neesminius ir negalinčius turėti įtakos sprendžiant G. M. kaltės klausimą. Nepagrįsta laiko teismo išvadą, jog nenustatyti visi konflikte dalyvavę asmenys, ir tvirtina, kad visi asmenys, t.y. ir konflikte dalyvavę, ir tuo metu bare buvę (G. K. , M. K. , G. J. ) yra nustatyti, o jų parodymai užfiksuoti protokoluose.
Prokuroro manymu, teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms. Tvirtina, kad apygardos teismas vienpusiškai įvertino surinktus duomenis, neatsižvelgė į visas nusikalstamos veikos aplinkybes bei padarė neteisingą išvadą, jog G. M. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 str., sudėties požymių. Skunde pažymi, kad V. G. , V. O. ir R. G. buvo sulaikyti Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka, jiems buvo įteikti pranešimai apie įtarimą dėl A. O. nužudymo muštynių metu, tačiau vėliau jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Minėti asmenys davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtino teisminio nagrinėjimo metu ir kurie sutampa su bylos medžiaga, t.y. su teismo specialisto išvada Nr. 1004. Lavono tyrimo duomenys objektyviai patvirtina V. O. ir R. G. , nurodžiusio, jog G. M. kumščiu sudavė A. O. vieną smūgį į galvos sritį, įvykio aiškinimą. Specialisto išvadoje A. O. mirties priežastimi įvardintas galvos – kaklo sumušimas, kuris galėjo atsirasti nuo vieno smūgio sudavimo. Pažymi, jog V. O. ir R. G. nurodė vietą, kur įvyko minėto smūgio sudavimas, po kurio A. O. nukrito. Įvykio vietos apžiūros protokole yra užfiksuota, kad būtent šioje vietoje buvo rastas A. O. lavonas. Pabrėžia, kad ir V. O. , ir R. G. iš pateiktų nuotraukų atpažino A. O. kaip asmenį, kuriam G. M. sudavė smūgį kumščiu į veidą. Remiantis šiais duomenimis buvo nustatyta, kad tarp G. M. smurtinių veiksmų ir A. O. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nesivadovavo Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d., 4 d. įtvirtintais principais. Teigia, jog teismui buvo pateikti objektyvūs ir patikimi duomenys, patvirtinantys bylai reikšmingas aplinkybes. Atkreipia dėmesį į tai, jog teismas nuosprendyje pažymėjo, kad 2004 m. gegužės 14 d., atliekant R. G. parodymų patikrinimą vietoje, nedalyvavo advokatas. Prokuroras pažymi, kad iš tos pačios dienos teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolo matyti, jog R. G. bei jo gynėjas G. L. pasirašė, kad atliekant parodymų patikrinimą vietoje gynėjas nereikalingas.
Skunde nurodoma, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p., 3 p., 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.4 p., 3.1.5 p., teismas privalėjo apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos išvados bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. motyvus. Teismas tuo tarpu apsiribojo teiginiu, jog įvertinus aplinkybių ir įrodymų visetą, darytina išvada, kad tyrimo metu surinkta medžiaga patvirtina, kad G. M. padarė viešosios tvarkos pažeidimus, t.y. jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Pabrėžia, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra teigiama, jog G. M. dalyvavo muštynėse su kitais asmenimis, o jo veika įvertinta kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Nurodo, kad teismas, nustatęs viešosios tvarkos pažeidimo faktą, kuriame be nuteistojo dalyvavo ir kiti asmenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 257 str., privalėjo nutartimi apie tai pranešti prokurorui, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta.
Šalies argumentai
Skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog teismas nurodė neturįs pagrindo tikėti V. O. , V. G. bei R. G. parodymais, tačiau besąlygiškai patikėjo G. M. parodymais. Pabrėžia, jog pastarasis keitė savo anksčiau duotus parodymus, be to, jo parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl, prokuroro manymu, jie vertintini kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat nurodo, kad nuosprendyje minimas 2004 m. kovo 31 d. tarnybinis pranešimas, kurio pagrindu buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas, yra tik vada pradėti, tęsti ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikos BPK 166 str. 1 d. 2 p. nustatyta tvarka. Atkreipia dėmesį į tai, jog G. M. byloje nebuvo minimas iki 2004 m. gegužės 13 d., kai buvo apklaustas V. O. , o ne iki 2004 m. kovo 31 d., kaip nurodoma nuosprendyje.
Apeliaciniu skundu nukentėjusieji I. O. ir D. O. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 17 d. nuosprendį, perkvalifikuojant G. M. veiką iš 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. į 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 str., nuteisiant jį laisvės atėmimo bausme, be to, prašo iš G. M. priteisti 7871,54 Lt laidojimo išlaidų atlyginimui bei 50 000 Lt moralinės žalos. Nurodo nesutinkantys su apygardos teismo nuosprendžiu, teigia, jog G. M. kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo teismas grindė tik paties nuteistojo parodymais. G. M. parodymus vertina kritiškai, kadangi pastarasis ikiteisminio tyrimo metu juos keitė, be to, teigia, kad šie parodymai yra neinformatyvūs. Pažymi, kad teismas netyrė ir paties nuteistojo G. M. iškeltos versijos. Teismo išvadą apie tai, kad byloje nesurinkta patikimų įrodymų, pagrindžiančių G. M. kaltę dėl A. O. nužudymo, laiko neatitinkančia faktinėms bylos aplinkybėms. Atkreipia dėmesį į teismo išvadą, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės duoda pagrindą abejoti G. M. veiksmais tyčia nužudant A. O. , kadangi tarpusavyje nesutampa liudytojų V. G. , V. O. ir R. G. parodymai. Nesupranta, kodėl teismas atmetė šių liudytojų parodymus, besąlygiškai patikėdamas nuteistojo ir jo gynėjo versija. Tvirtina, kad V. O. ir R. G. parodymai yra patikimi, kadangi juos patvirtina kita bylos medžiaga. Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nustatyta, jog G. M. muštynių metu sudavė A. O. vieną smūgį į galvos sritį, po kurio šis nukrito, pradėjo knarkti, nebeatsikėlė ir mirė. Iš teismo medicinos specialisto išvadų matyti, kad A. O. mirtį sukėlė galvos – kaklo sumušimas, galėjęs atsirasti būtent nuo vieno trauminio poveikio. Nukentėjusiųjų manymu, būtent nuteistojo G. M. veiksmai sukėlė A. O. mirtį, tokia išvada darytina remiantis visa baudžiamosios bylos medžiaga.
Teismo posėdyje prokuroras, palaikydamas abu apeliacinius skundus, prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2004 12 17 nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, kadangi bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas.
Nukentėjusieji I. O. ir D. O. prašė patenkinti jų ir prokuroro apeliacinius skundus.
Nuteistasis G. M. ir jo gynėjas prašė abu apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nukentėjusiųjų I. O. bei D. O. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2004 12 17 nuosprendis naikinamas, byla perduodama iš naujo nagrinėti teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas (LR BPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Iš baudžiamojoje byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo (6 t. 64-94) matyti, kad pirmosios instancijos teismas su pertraukomis bylą, kurioje G. M. kaltinamas pagal 1961 m. BK 104 str. nagrinėjo nuo 2004 m. rugsėjo 29 d. iki 2004 m. gruodžio 17 d. 2004 m. gruodžio 13 d. po pertraukos buvo tęsiamas bylos nagrinėjimas, kurio metu buvo baigtas įrodymų tyrimas ir posėdžio pirmininkas paklausė nagrinėjimo teisme dalyvių, ar bus papildymų įrodymų tyrimui (6 t. b.l. 90). Papildymų pareikšta nebuvo, tuomet kolegijos pirmininkas įspėjo proceso dalyvius, kad vadovaujantis BPK 255 str. 2 d. kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu pagal kitą straipsnį, t.y. pagal LR BK 284 str. 1 d. ir paskelbė pertrauką baigiamosioms kalboms pasiruošti iki 2004 12 17 dienos, 12 val.
Po pertraukos 2004 12 17, 12 val. kolegijos pirmininkas pranešė proceso dalyviams, jog kaltinamajam pakeistas kaltinimas į BK 284 str. 1 d. ir, paklausus kaltinamojo nuomonės dėl pakeisto kaltinimo bei pasiūlius nukentėjusiesiems galimybę susitaikyti su kaltinamuoju, paskelbė, kad įrodymų tyrimas teisme baigtas.
Apkaltinamajame nuosprendyje teismas nurodė, jog kaltinimą G. M. pakeitė LR BPK 256 str. pagrindu (6 t. b.l. 100).
Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad teismas, spręsdamas kaltinimo pakeitimo teisme klausimą, esmingai pažeidė tiek LR BPK 255 str. 2 d., tiek BPK 256 str. reikalavimus.
LR BPK 256 str. reglamentuoja kaltinimo pakeitimo teisme procedūrą. Teismas nuosprendyje nenurodė, kuria BPK 256 str. dalimi, o iš viso jų yra trys, vadovaudamasi pakeitė kaltinamajam kaltinimą. Šio straipsnio 1 d. ir 2 d. numatyti atvejai, kuomet kaltinimas pakeičiamas teisme gavus prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą kaltinamojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis.
BPK 256 str. 3 d. nurodyta, jog šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos tais atvejais, kai kaltinamojo nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal Baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės.
Tačiau BPK 256 str. išvis nenumatyta, kad apie kaltinimo pakeitimo galimybę kaltinamąjį gali informuoti pats teisėjas.
BPK 255 str. yra nustatytos baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribos, o BPK 256 str. - kaltinimo pakeitimo teisme procedūra, tuo tarpu teisiamojo posėdžio pirmininkas, nepranešęs apie galimybę pakeisti kaltinimą teisme, nurodė, kad kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d.
Iš kaltinamojo akto matyti, kad G. M. buvo kaltinamas, jog 2002 06 02 apie 22,30 val. prie kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį A. O. į galvą, tokiu būdu padarydamas galvos - kaklo sumušimą, ko pasekoje plyšo kairės pusės slankstelinė arterija, dėl ko nukentėjusysis vietoje mirė, t.y. kaltinamas, jog tyčia nužudė A. O. . G. M. nuteistas už tai, kad nurodytu laiku ir toje pačioje vietoje muštynių metu, kuriose dalyvavo D. O. (t.y. ne nukentėjusysis A. O. , o jo sūnus), A. S. , V. O. , R. G. , V. G. ir kiti nenustatyti asmenys, savo iniciatyva įsivėlė į muštynes, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, grumdamasis ant žemės, sukėlė triukšmą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog G. M. buvo nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 str. 1 d. Vadinasi, faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės pasikeitė, nes skirtingas ne tik nusikalstamos veikos objektas, bet ir objektyvinė bei subjektyvinė pusės.
Iš jau cituoto teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinimas teisme buvo pakeistas paties teismo iniciatyva, tuo tarpu šiuo metu veikiantis Baudžiamojo proceso įstatymas tokios galimybės nenumato: ši nuostata buvo įtvirtinta 2002 03 14 įstatymu Nr. IX-785 numatytame BPK 256 str. 1 d. Minėta norma buvo pakeista 2003 04 10 įstatymo Nr. IX-1496 redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2003 05 01.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja, kad teismas grubiai pažeidė BPK 256 str. reikalavimus, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo gavęs prokuroro ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą kaltinamojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal kitą nusikaltimą, tuo tarpu nuosprendyje (6 t. b.l. 100) nurodo, kad kaltinimas G. M. pakeistas BPK 256 str. pagrindu.
Teisiamojo posėdžio protokole (6 t. b.l. 90) kolegijos pirmininkas pareiškęs, jog kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d., išreiškė išankstinę nuomonę apie G. M. kaltumą pagal šį straipsnį, tuo tarpu įstatymas reglamentuoja tik kaltinimo pakeitimo teisme procedūrą. Be to, tokią nuomonę išreiškė ne visa teisėjų kolegija, nes šiuo klausimu nebuvo priimta nei protokolinė, nei rašytinė nutartis, o vienas pirmininkas. Kadangi teisiamojo posėdžio protokole pirmininkas išreiškė savo išankstinę nuomonę dėl G. M. kaltumo pagal BK 284 str. 1 d., todėl kolegija laiko, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.
Lietuvos Respublikos Konstitucija (31 str. 2 d.) kiekvienam asmeniui, kaltinamam nusikaltimo padarymu, garantuoja, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Šis principas atitinka ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 p. nuostatas. Nešališkumas apibrėžiamas kaip išankstinės nuomonės neturėjimas. Šiuo konkrečiu atveju buvo suvaržyta kaltinamojo teisė į bylos išnagrinėjimą nešališko teismo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 06 16 nutarimo Nr. 26 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reguliuojančias bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka, 22 punkto nuostatomis (atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BPK pakeitimus po šio nutarimo priėmimo ir 2000 m. Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 dalies 4 punktą, numatantį, jog tuomet, kai bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant šio kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, sukelia vienodas teisines pasekmes), apeliacinės instancijos teismas negali daryti jokių išvadų dėl nuosprendžio, nes vien dėl nurodytų pažeidimų nuosprendis tampa neteisėtas. Todėl šioje nutartyje neanalizuojami apeliacinių skundų argumentai apie nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 str. bei dėl pareikšto civilinio ieškinio priteisimo ir moralinės žalos atlyginimo.
Kolegija pažymi, kad nuosprendis neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes jis surašytas padrika kalba, mintys išdėstytos neaiškiai, nerišliai, nėra loginės sekos, ydingas jo surašymo stilius. Liudytojo V. G. parodymai išdėstyti taip: ,,Jis užėjus, iš baro išeidinėjo kažkokie vaikinai ir jiems nepatiko, kad jie į juos žiūri. Jam priėjo prie baro ir jį pradėjo mušti" (6 t. b.l. 99). Nežinia, ką reiškia liudytojo V. O. parodymuose sakinys, susidedantis iš trijų pavardžių: ,,Po to matė, kaip M. sudavė smūgį į veidą pagyvenusiam vyrui. R. G. , G. M. ir S. . Visi nuvyko prie baro" (6 t. b.l. 99). Nėra jokios logikos dėstant R. G. parodymus: ,,Nepamena, kuris kuriam skambino. Vyko jis, G. M. ir V. O. . Automobilį pastatą prie baro nuo įėjimo į dešinę" (6 t. b.l. 99).
Pažymėtina ir tai, kad dėstant liudytojų, nukentėjusiojo bei kaltinamojo parodymus, neįvardinti asmenys, t.y. nenurodyti vardai ir pavardės asmenų, atlikusių vienus ar kitus veiksmus. Pvz.; G. M. parodymuose teismas rašo: ,,I. J. liko automobilyje. Jis buvo prie įėjimo, o du vyrai išeidinėjo. Jis su jais persimetė žodžiais ir jie susikibo. Nukrito ant žemės ir grūmėsi gal dvi minutes. Po to nutarė baigti, pasišnekėti ir jis įsėdo į automobilį. Atsimena, kad tas vyras buvo už jį aukštesnis. Kitą dieną išgirdo kalbant, kad nužudytas žmogus. Liudytojas davė neteisingus parodymus, kodėl nežino. Jis buvo kitoje vietoje" (6 t. b.l. 96).
,,Kai atvažiavo R. G. su V. O. išlipo iš automobilio iš karto. Jis neišlipo, nes neturėjo jokio tikslo. Prie įėjimo į barą degė lempos, nes lauke buvo tamsu. Jis išlipo iš automobilio ir nuėjo į barą pakviesti G. su O." (6 t. b.l. 97). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ši citata nėra ištraukta iš konteksto, joje užrašyti paeiliui G. M. duoti parodymai teisme. taip pat neaiškiai ir nerišliai išdėstyti liudytojų bei nukentėjusiojo parodymai, neatitinkantys elementariausioms lietuvių kalbos gramatikos taisyklėms.
Analogiškos klaidos padarytos ir toje nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje sprendžiamas G. M. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos klausimas: ,,Vertinant baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teismo skirta baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad G. M. padarė viešosios tvarkos pažeidimus, t.y. veiksmus, atitinkančius LR BK 284 str. 1 d." (6 t. b.l. 100).
Neaišku, ką teismas norėjo pasakyti užrašydamas tokį sakinį: ,,Kolegija daro išvadą, kad V. G. ir V. O. , R. G. , kurie patys dalyvavo muštynėse, ir kurie yra suinteresuoti asmenys negali būti subjektyvūs įrodymai, patvirtinantys G. M. dalyvavimą A. O. nužudyme" (6 t. b.l. 100). Daugelyje vietų liudytojų parodymai išdėstyti pirmuoju asmeniu, pvz.: liudytojo V. G. (6 t. b.l. 99), ,,Kai kalbėjausi su vaikinais, pro juos praėjo pragyvenęs vyras"; liudytojo V. O. (6 t. b.l. 99): ,,R. jam pasakė, kad privažiuočiau"); liudytojo R. G. (6 t. b.l. 99): ,,Prisimenu, kaip G. M. sudavė smūgį"; ,,Kai sustojome prie baro, automobilis stovėjo priekiu į Vilniaus pusę". Analogiškų pažeidimų nuosprendyje yra ir daugiau.
Be to, kolegija atkreipia teismo dėmesį į tai, jog nuosprendyje nurodyta, kad ,,G. M. veiksmai iš 1961 m. LR BK 104 str. perkvalifikuojami į 2000 m. BK 204 str. 1 d." (6 t. b.l. 100, 15 ir 16 eilutės iš viršaus). BK 204 str. numato atsakomybę už Svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimą, o R. M. nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 str. 1 d.
Esant nurodytiems pažeidimams, kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė 2003 06 20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžių surašymą" keliamus reikalavimus. Teismas nuosprendį priėmė Lietuvos Respublikos vardu. Nuosprendis yra labai svarbus baudžiamosios bylos dokumentas ir atsižvelgus į jo reikšmę, nuosprendžio surašymui būtina skirti ypatingą dėmesį. Šiuo konkrečiu atveju negalima laikyti, kad buvo priimtas ir paskelbtas nuosprendis, kaip matyti iš jo turinio, tai tik nuosprendžio juodraštis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 17 d. nuosprendį, kuriuo G. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.