- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-03
- Bylos Nr.
- 2S-86-227/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- A. Š., V. Š.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-86-227/2019
2019 m. sausio 3 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-...-400/2019 pagal ieškovų A. Š. ir V. Š. ieškinį atsakovui R. S. dėl sutarčių nutraukimo ir avanso priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovai A. Š. ir V. Š. pateikė ieškinį prašydami nutraukti ieškovo A. Š. su atsakovu R. S. sudarytą 2018 m. liepos 9 d. preliminarią išperkamosios nuomos sodybos pirkimo – pardavimo sutartį, 2018 m. liepos 10 d. avansinio mokėjimo sutartį bei 2018 m. liepos 12 d. sudarytą preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, priteisti iš atsakovo 15000 Eur ir bylinėjimosi išlaidas ieškovų naudai. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 3-4 d. naktį gyvenamasis namas buvo tyčia padegtas ir sudegė, dėl ko vyksta ikiteisminis tyrimas. Kadangi gyvenamasis namas iš esmės sunaikintas iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir patvirtinimo notarine tvarka, tokia parduodamo turto būklė laikytina esmine sutarties aplinkybe ir sąlyga, dėl ko pagrindinės sutarties sudarymas ieškovams nebepriimtinas, ieškovai turi teisę reikalauti nutraukti minėtas sutartis, reikalauti grąžinti sumokėtą avansą.
2. Reikalavimui užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą. Nurodė, kad tik įvykus preliminariam pirkimo – pardavimo sandoriui, sumokėjus 15 000 Eur atsakovui, buvo tyčia sunaikintas (padegimas) parduodamas turtas – gyvenamasis namas. Atsižvelgiant į atsakovo elgesį, vengimą susitikti ir bendrauti, mano, kad yra būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas įvykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 15 000 Eur sumai, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant atsakovui areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims, o neturint areštuotinų nekilnojamąjį ir kilnojamųjų daiktų, ar turint jų mažiau kaip už 15 000 Eur sumą, areštavo atsakovo turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, bendrai 15 000 Eur sumai (įskaitant ir areštuotų nekilnojamąjį ir kilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant atsakovui vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškovais šioje civilinėje byloje.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas galimai savo veiksmais padarė ieškovams žalą, su ieškovais nebendradarbiauja, ieškinio reikalavimo suma fiziniam asmeniui laikytina pakankamai didele (15 000 Eur), todėl sprendė, kad nepranešus atsakovui yra būtina apsaugoti galimą būsimą piniginių reikalavimų priverstinį įvykdymą, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo vykdymą. Pripažino, kad byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovai tikėtinai pagrindė savo reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kad proceso metu privaloma laikytis šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo principo, siekti, kad atsakovas išvengtų didelių nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl piniginių lėšų areštą teismas taikė tik tuo atveju, jeigu reiškiamo reikalavimo užtikrinimui nepakanka kito atsakovo turto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
5. Atsakovas R. S. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti bei pavesti ją vykdyti skubiai, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodo, kad galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas ir yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Teigia, kad ieškovų ieškinys jį vertinant preliminariai yra nepagrįstas, ieškinio to nevertino. Ieškovai ieškinį grindžia daikto neatitikimu kokybės reikalavimams, nors daiktas yra žuvęs, todėl ieškinys negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu. Pagal Civilinio kodekso 6.412 straipsnį daikto atsitiktinio žuvimo rizika tenka pirkėjui, t.y. ieškovams, todėl ieškinys nėra pagrįstas. Nurodo, kad vien tik didelė ieškinio suma negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes. Ieškovai turėjo pateikti įrodymų, leidžiančių spręsti, kad egzistuoja grėsmė sprendimo įvykdymui, tačiau jie nepateikė duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, leidžiančių spręsti, kad reikalavimo suma atsakovui yra didelė. Todėl neaišku, kodėl teismas sprendė, jog atsakovui 15000 Eur suma yra didelė, tai padarė remiantis vien tik ieškovų deklaratyviais teiginiais. Nėra įrodymų, kad atsakovas ketintų perleisti turtą tretiesiems asmenims ar siektų sumažinti, paslėpti turtą, siekiant išvengti teismo sprendimo vykdymo. Ieškovų įgytas turtas buvo apdraustas ir nuo gaisro, atsakovas turi teisę į draudimo išmoką 45000 Eur sumai, kas leidžia teigti, jog jis būtų pajėgus ieškovams sumokėti 15000 Eur. Būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo galimybė neegzistuoja. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė Būsto draudimo liudijimą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai A. Š. ir V. Š. prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad priešingai nei teigia atsakovas daiktas nėra visiškai žuvęs - sudegusi tik dalis gyvenamojo statinio, sveiki garažai, kiti ūkio statiniai, nenukentėjo žemės sklypas. Ieškovams tapo žinomos aplinkybės, kurias atsakovas nutylėjo, jog dar 2016 m. liepos 11 d. Panevėžio apygardos teismas priėmė sprendimą (galutinį), kuriuo leista R. S. teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nustatyta, jog per šį terminą nustatyta tvarka neparengus projektinės dokumentacijos, nesumokėjus įmokos už savavališką statybą leidžiantį dokumentą R. S., per du mėnesius nuo šio termino pabaigos turi nugriauti 4,1668 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), stovinčius visus pastatus. R. S. neįvykdžius įpareigojimo nugriauti pastatus, suteikta D. M. teisė įvykdyti teismo sprendimo dalį dėl statinių nugriovimo atsakovo lėšomis. Jeigu ieškovams būtų buvę žinoma apie tokį teismo sprendimą, jie nebūtų sudarę su atsakovu ginčijamų civilinėje byloje sutarčių. Nutylėjimu apie tokio įsiteisėjusio teismo sprendimo buvimo faktą, atsakovas iš esmės apgavo ieškovus, tvirtindamas, jog dėl ginčo pastatų nėra jokių teisinių ginčų ar jie nėra kaip nors apsunkinti, o iš tiesų ieškovams siekė parduoti pastatus, kurie jau turėjo būti nugriauti kaip savavališkai pastatyti statiniai. Tokiu savo elgesiu atsakovas iš esmės suklaidino ieškovus dėl įsigyjamo nekilnojamojo turto objekto. Atsakovui nutylėjus nuo ieškovų tokią esminę, šiuo metu paaiškėjusią aplinkybę, netenka prasmės teikti ir savo pozicijos dėl tikrosios šalies valios sudarant ginčijamas sutartis. Akivaizdu, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai su ieškovais, nutyli esmines aplinkybes dėl savavališkų statinių, kuriuos ketino ieškovams parduoti, priėmė iš jų įmoką 15000 Eur sumoje. Atsakovui 15000 Eur suma yra labai didelė. Iš antstolio E. S. 2018-09-07 Patvarkymo Nr. S-844 matyti, jog R. S. priklausančiam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra skelbiamos pirmosios varžytinės pagal dvi vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš skolininko R. S., trečiosios eilės išieškotojams. Kitoje civilinėje byloje pats atsakovas teismui teikė rašytinius įrodymus, kad jo padėtis yra gana sunki, t.y. iš VSDFV Panevėžio sk. 2018-08-31 pažymos matyti, kad jis gauna tik 140,96 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją, nenustatyta duomenų, kad jis turėtų kitų pajamų ir turto, į kurį šiuo metu galėtų parduoti; dėl to jis atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Akivaizdu, jog atsakovas elgiasi nesąžiningai ir klaidina teismą, tvirtindamas, jog jam nėra ieškinio suma didelė, taip pat jis deda pastangas realizuoti visą savo turimą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypus, gyvenamąjį namą su priklausiniais, ką patvirtina viešoje erdvėje esantys atsakovo skelbimai. Mano, jog gavęs pinigines sumas, jis ketina pasislėpti nuo kreditorių ir jų piniginių reikalavimų, kas daro tikimybę neatsiskaitymo su ieškovais ypatingai realią ir pagrįstą duomenimis apie atsakovo ketinimus realizuoti jam priklausantį visą nekilnojamąjį turtą. Draudimo kompanija iki šiol nėra išmokėjusi draudimo išmokos atsakovui ir, jei atsakovas pats prisidėjo prie gaisro sukėlimo, akivaizdu, jog tokios išmokos jis niekada negaus, priešingai pats bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
10. Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su jo atžvilgiu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba neįmanomumo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, jog teismui, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakanka įsitikinti tuo, kad yra grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, ir tuo motyvuojant jas taikyti, nes įstatymas nereikalauja iš prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmens pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
12. Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti.
13. Apeliantas nesutinka, kad preliminariai vertinant ieškovų reikalavimus, ieškinys galėtų būti laikomas pagrįstu ir kad galėtų būti priimtas palankus sprendimas. Nurodo, kad ieškovai ieškinį grindžia daikto neatitikimu kokybės reikalavimams, nors daiktas yra žuvęs, pagal Civilinio kodekso 6.412 straipsnį daikto atsitiktinio žuvimo rizika tenka pirkėjui, t.y. ieškovams, todėl ieškinys nėra pagrįstas. Pažymėtina, kad dėl ginčijamų sutarčių aiškinimo, šalių valios sudarant sutartis nustatymo spręs pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės. Atkreiptinas dėmesys, kad iš ginčijamų sutarčių matyti, jog buvo tariamasi ne tik dėl gaisro metu nukentėjusio namo, bet dėl visos sodybos su namų valda, priklausiniais pirkimo-pardavimo, sutarta, jog už turtą sumokamas 15000 Eur avansas, pilna kaina yra 35000 Eur. Todėl negalima sutikti su teiginiu, kad daiktas yra žuvęs, iš pateiktų nuotraukų matyti, kad gaisro metu apgadintas namas nėra visiškai sunaikintas, nėra duomenų, kad būtų sudegę priklausiniai. Nors apeliantas nurodo teisės normą, pagal kurią daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka pirkėjui, tačiau tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus visas šalių sudarytas sutartis, tai, ar turtas buvo perduotas ieškovams bus sprendžiama, ar šalys siekė sudaryti daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį ir šios nuostatos gali būti taikomos. Pastebėtina, kad pagal 2018-07-12 preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas, atsakovas įsipareigojo turtą perduoti pirkėjams sudarius pagrindinę sutartį, ne vėliau kaip 2023-08-18, o pagrindinė sutartis notarine tvarka nebuvo sudaryta. Kadangi išvados apie ieškinyje nurodytų faktinių bei teisinių argumentų teisingumą bus padarytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės, šioje bylos stadijoje ieškovų ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstu.
14. Sutiktina su apeliantu, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne tik absoliučiu dydžiu, bet taip pat atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Ieškovams reiškiant turtinio pobūdžio reikalavimą dėl 15000 Eur priteisimo nutraukus šalių sudarytas sutartis, teismui buvo pakankamas pagrindas manyti, jog atsakovui kaip fiziniams asmeniui prašoma priteisti suma gali būti pripažįstama didele, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių yra grėsmė, jog sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Vien tik apelianto teiginiai, jog jis įgis teisę į draudimo išmoką 45000 Eur sumai, negali patvirtinti, jog jo turtinė padėtis gera. Pažymėtina, kad dėl tyčinio padegimo atliekamas ikiteisminis tyrimas, atsakovas nepateikė draudiko sprendimo išmokėti jam draudimo išmoką už gaisro metu padarytą žalą ir teismas neturi pagrindo manyti, kad ši išmoka artimiausiu metu, kol nėra ištirtos reikšmingos aplinkybės, bus mokama. Ieškovai su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė antstolio E. S. 2018-09-07 Patvarkymą Nr. S-844, iš kurio matyti, jog R. S. priklausančiam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra skelbiamos pirmosios varžytinės pagal dvi vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš skolininko R. S., trečiosios eilės išieškotojams. Įvertinus, kad skolų išieškojimas vykdomas priverstinai, iš varžytinių pardavinėjamas atsakovo turtas, spręstina, kad atsakovo turtinė padėtis yra sudėtinga. Todėl pripažintina, kad grėsmės ieškovų reikalavimų patenkinimui bei didelės reikalavimo sumos prezumpcijos, kaip pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliantas nepaneigė, nors skunde nurodo, kad konkrečiu atveju reikalinga vertinti asmens turtinę padėtį bei spręsti, ar ieškinio suma yra reikšminga asmeniui, pats jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog jo turtinė padėtis yra gera, koks turtas jam priklauso nuosavybės teise, kokia jo valdomo turto vertė, teismui nepateikė.
15. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Atsakovas, manydamas, kad jis patiria nuostolių ar nuostoliai gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, gali pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe jam kaip asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kreiptis į teismą su prašymu reikalauti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str.) arba įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 str.), siekiant, kad laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos arba kuo mažiau varžytų jo teises ir turtinius interesus.
16. Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jas tinkamai pritaikė, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.