Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. D. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams,

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 5 MGL (650 Lt) bauda, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 5 MGL (650 Lt) bauda.

K. D. Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką K. D. įskaitytas suėmimo laikas nuo 2011 m. kovo 28 d. 13 val. iki 2011 m. kovo 30 d. 10 val. 15 min. ir nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. 9 val. iki nuosprendžio paskelbimo 2012 m. spalio 26 d., bei bausmė, atlikta pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį.

A. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams,

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir 2452,94 Lt bauda.

A. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Į bausmės laiką A. B. įskaitytas suėmimo laikas nuo 2011 m. kovo 28 d. 16 val. iki 2011 m. kovo 30 d. 10.55 val. ir nuo 2011 m. lapkričio 8 d. iki 2011 m. gruodžio 14 d., bei laisvės atėmimo bausmė, atlikta pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendį.

Priteista solidariai iš A. B. ir K. D. AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ 6046,62 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. D. ir A. B. nuteisti už tai, kad 2011 metų vasario mėnesio pabaigoje ar kovo mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties teritorijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, iš nesaugomos sandėliavimo aikštelės, nuo naujo sandėliuojamo iešmo R65 1/9 pagrobė svetimą, AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ priklausantį turtą: 22 vnt. padėklų RP 1-60, kurio vieno vertė 75,60 Lt, bendra vertė 1663,20 Lt; 6 vnt. padėklų RP 65-1, kurio vieno vertė 302,90 Lt, bendra vertė 1817,40 Lt; 1 padėklą RP 60-1569, kurio vertė 116,50 Lt; 1 padėklą RP 60-1570, kurio vertė 115,50 Lt; 1 padėklą RP 60-1571, kurio vertė 118,60 Lt; 1 padėklą RP 60-1575, kurio vertė 131,30 Lt; 1 padėklą RP 60-1576, kurio vertė 166,70 Lt; 1 padėklą RP 2-60, kurio vertė 77,10 Lt; 117 vnt. dvigubų spyruoklinių poveržlių FE15, kurių vienos vertė 0,88 Lt, bendra vertė 102,96 Lt; 117 vnt. pabėgių varžtų M24x190, kurių vieno vertė 2,90 Lt, bendra vertė 339,30 Lt; tuo padarydami AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ bendrą 4648,56 Lt turtinę žalą.

nustatyti, kokie įrodymai patvirtina D. D. parodymus;

Teismo posėdyje nuteistasis A. B., jo gynėjas, nuteistojo K. D. gynėjas prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų K. D. ir A. B. apeliaciniai skundai atmetami.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamus veiksmus.

Dėl K. D. ir A. B. kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką

Nors apeliaciniais skundais K. D. ir A. B. neigia padarę nusikaltimą, už kurį yra nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, jų kaltė yra įrodyta paties nuteistojo K. D. parodymais, liudytojos D. D. parodymais, kitais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Iš nuteistojo K. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. kovo 29 d., dalyvaujant gynėjui advokatui V. Juozelaičiui (parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme, t. 2 b. l. 69 b. l.), matyti, kad jis kaltu pagal pareikštą įtarimą prisipažino visiškai ir nurodė, jog 2011 m. vasario 11 dieną, tiksliai pamena, kad buvo penktadienis, prieš pat šventes, jam būnant kartu su A. B., pastarasis pasakė, kad yra matęs vienoje vietoje sukrautus gelžbetoninius pabėgius su pritvirtintomis metalinėmis detalėmis. Dienos metu jie kartu nuėjo į nurodytą vietą, esančią (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties gale, pakraštyje link (duomenys neskelbtini) pusės, prie griovio. Ten jis pamatė į keletą krūvų sukrautus gelžbetoninius pabėgius, kurie buvo apjuosti metalinėmis juostomis, o ant jų buvo prisuktos metalinės detalės. Detalės buvo prisuktos su sraigtais. A. B. pasižiūrėjęs nusprendė, kad sraigtams atsukti reikės 24 ar 27 dydžio raktų ir pasakė, jog tokį raktą ras savo namuose. Tada jie grįžo pas A. B. į namus, išgėrė ir sutemus, apie 20 val., nuėjo į tą vietą, kur buvo sukrauti pabėgiai su pritvirtintomis detalėmis. Su savimi buvo pasiėmę A. B. vežimėlį, vieną paprastą veržliaraktį ir vieną galvutę varžtams sukti, 24 ar 27 dydžio, taip pat keletą sintetinių maišų. A. B. atsukinėjo nuo gelžbetoninių pabėgių prie jų pritvirtintas metalines detales, o jis (K. D.) atsuktas detales pernešdavo per bėgius link kolektyvinių sodų, ir dėjo į vieną vietą tarp krūmų. Tą kartą jie detales nusukinėjo 2–3 val., jų galėjo nusukti apie 15 vienetų. Vežimėliu jis naudojosi perveždamas detales per bėgius ir jas veždamas padėti tarp krūmų. Atsuktus sraigtus jie dėjo atskirai, į maišą. Iš nurodytos vietos jie po 2–3 val. išėjo, nes pastebėjo prie vagonų vaikštančius geležinkelio darbuotojus ir nenorėjo, kad pastarieji juos pamatytų. Eidami į namus jie nusprendė kitą vakarą vėl ateiti ir dar pasivogti metalinių detalių. Kitą dieną maždaug tokiu pačiu laiku jie vėl nuėjo į tą pačią vietą. A. B. vėl atsukinėjo varžtus, o jis (K. D.) nešiojo detales ir jas slėpė toje pačioje vietoje krūmuose. Antrąjį vakarą galėjo pavogti taip pat apie 15 vienetų detalių. Detales ir dviejuose maišuose sudėtus sraigtus jie paslėpė krūmuose, ant maišų dar uždėjo šakų ir sniego. Grįždami į namus jie nusprendė palaukti keletą dienų, pažiūrėti, ar niekas nepasiges pavogtų detalių, o po to spręsti, kaip ir kur jas parduoti kaip metalo laužą. 2011 m. vasario 15 d. (antradienį), jie, būdami pas A. B., nusprendė parduoti pavogtas detales. A. B. apie 14 val. savo mobiliuoju telefonu paskambino kažkokiam vyriškiui ir pasiūlė pirkti metalą. A. B. su vyriškiu susitarė, kad jie 17 val. bus (duomenys neskelbtini) prie viaduko, vyriškis atvažiuos automobiliu. Sutartu laiku į sutartą vietą vyriškis atvažiavo baltos spalvos mikroautobusu „Fiat Dukato“. Minėtą vyriškį jis buvo matęs ir anksčiau, maždaug prieš 3 mėnesius, jie tada tuo pačiu mikroautobusu vežė priduoti metalines skardas į (duomenys neskelbtini) mieste esančią supirktuvę. Nuvažiavus į sodus prie krūmų, jie su A. B. pakrovė visas paslėptas detales ir sraigtus. Detalės supakuotos nebuvo, o sraigtai buvo maišuose. Vyriškis, įvertinęs galimą metalo svorį, sumokėjo jiems 420 Lt. Gautus pinigus jie (K. D. ir A. B.) pasidalijo po lygiai – po 210 Lt (1 t. 55–56 b. l.).

Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis K. D. ikiteisminio tyrimo metu labai išsamiai papasakojo įvykio aplinkybes: kur ir kada susitarė su A. B. įvykdyti vagystę, kokiu raktu ir kiek laiko A. B. atsukinėjo detales, o jis (K. D.) jas nešiojo per geležinkelio bėgius ir slėpė krūmuose, į kokius maišus buvo dedami sraigtai, kodėl pirmąjį kartą detales jie vogė 2–3 valandas, o ne ilgiau ar trumpiau, kada ir kaip pavogtas turtas buvo realizuotas ir t. t.

Šiuos nuteistojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti minėtais K. D. parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Nors skunde apeliantas teigia, kad pirminius parodymus 2011 m. kovo 28 d. (turėtų būti 2011 m. kovo 29 d.) jis davė būdamas neblaivus, be to, Šiaulių apskrities VPK jis buvo mušamas ir verčiamas prisipažinti padaręs nusikaltimą, šiuos teiginius patvirtinančių duomenų byloje nėra. Siekiant išsiaiškinti minėtas aplinkybes, teisiamajame posėdyje kaip liudytojai buvo apklausti tyrėjai S. A. ir R. P.. Tyrėjas S. A. teisme parodė, kad K. D. buvo apklausiamas dalyvaujant advokatui, jis (K. D.) pats viską išsamiai papasakojo apie vagystę, nurodė tikslią vagystės vietą, parodė, nuo kokių iešmų kokias detales ir kiek jų pavogė, su kuo įvykdė vagystę, taip pat sutiko atlikti parodymų patikrinimą vietoje. Liudytojas, atsakydamas į teisėjos klausimą, paaiškino, kad parodymų patikrinimo metu gynėjas nedalyvavo, nes jo dalyvavimas nebuvo būtinas – K. D. jau buvo davęs išsamius parodymus apie padarytą nusikaltimą. S. A. taip pat patvirtino, kad smurtas prie K. D. vartojamas nebuvo. Apie vagystės metu naudotą karutį jie sužinojo iš paties K. D., pastarasis taip pat paaiškino, jog karutyje buvo padėtos lentos, kad neiškristų detalės. K. D. į pareigūnus su prašymais dėl neteisėtai jų atžvilgiu atliekamų veiksmų nesikreipė. Be to, įtariamajam buvo paskirtas advokatas, taigi, jis galėjo kreiptis ir į advokatą, tačiau advokatas jokių pretenzijų dėl K. D. taip pat nepareiškė (2 t. 64–66 b. l.).

Nuteistojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina ir jo sesers, liudytojos D. D. parodymai.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas K. D. teisiamajame posėdyje duotus parodymus pagrįstai vertino kaip pastarojo siekį pačiam išvengti ir padėti A. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Atsakant į nuteistojo A. B. skundo argumentą, kad D. D. parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, atkreipiamas dėmesys, kad šios liudytojos parodymus patvirtina ir paties nuteistojo K. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jo parodymų patikrinimo vietoje bei akistatos su A. B. metu užfiksuoti duomenys.

A. B. skunde nurodytos aplinkybės dėl jo bendravimo su D. D. po pirmojo teismo posėdžio, taip pat teiginys, kad jis naktį po šio posėdžio nebuvo atėjęs pas D. D. tėvus pastarojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą nepaneigia. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad teisiamajame posėdyje liudytoja D. D. nurodė, kad ji neturi jokio pagrindo apkalbėti A. B., policijos pareigūnai jos nieko neprašė nei sakyti, nei rašyti. Apeliantų nurodyta aplinkybė, kad D. D. turėjo pagrindą apkalbėti savo brolį K. D., tėra tik prielaida, kurios nepatvirtina jokie bylos duomenys. Nors D. D. teisme ir paminėjo, kad K. D. kartais mušdavo namiškius, tačiau kartu pažymėjo, jog su broliu santykiai būdavo ir geri, kartais brolis būdavo labai geras, be to, D. D. nenurodė, kad jie su broliu būtų piktuoju.

Iš teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad teismas, vertindamas bei svarstydamas pateiktus prašymus, pagrįstai vadovavosi kriterijumi, ar šie prašymai turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Kolegija sprendžia, kad A. B. prašymą į teismo posėdį kviesti ir apklausti V. R., P. ir G. D. bei jo (A. B.) sugyventinę teismas atmetė pagrįstai ir motyvuotai – konstatavęs, kad A. B. nurodytos aplinkybės yra abstrakčios ir jas aiškintis kviečiant bei apklausiant kaip liudytojus pastarojo nurodytus asmenis, yra netikslinga (2 t. 38 b. l.).

Nuteistojo A. B. skundo argumentas, kad D. D. nemoka skaityti ir rašyti, atmetamas kaip nepagrįstas. Iš D. D. apklausos protokolo (1 t. 46–47 b. l.) matyti, kad ji savo ranka parašė žodžius „surašyta teisingai perskaičiau D. D.“ ir tai patvirtino savo parašu. Tai, kad teisiamojo posėdžio metu D. D. nurodė, jog be akinių negali perskaityti priesaikos teksto, minėto apelianto argumento taip pat nepatvirtina. Pastebėtina, kad priesaikos tekstą perskaičius posėdžio sekretorei, D. D. tai patvirtino savo parašu (2 t. 30, 36 b. l.).

Kaip jau minėta, nuteistasis A. B. savo skunde nurodė, kad apie D. D. parodymus jis nežinojo, kaltinamojo akto nebuvo gavęs, todėl jam kyla klausimas, ar nebuvo pažeistos jo teisės susipažinti su byla ir jam pateiktais kaltinimais. Atkreipiamas dėmesys, kad teisiamajame posėdyje kaip liudytoja apklausta tyrėja R. P. parodė, jog atvykus pas A. B. paskelbti jam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, A. B. buvo girtas, nepastovėjo ant kojų, stumdėsi, ją įžeidinėjo, numetė šaukimą atvykti į policijos komisariatą kitą dieną ir pasakė, jog niekur nevažiuos, pasirašyti atsisakė. Esant tokioms aplinkybėms, nebuvo galimybės supažindinti A. B. su bylos medžiaga (2 t. 66–67 b. l.). Šiuos parodymus patvirtina ir byloje esantis 2011 m. rugsėjo 12 d. paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolas, kur R. P. raštu pažymėjo, jog įtariamasis A. B. pasirašyti atsisakė (1 t. 150 b. l.). Netikėti liudytojos parodymais nėra pagrindo ir todėl, kad pats įtariamasis A. B. minėtame protokole parašė, kad jam apie ikiteisminio tyrimo pabaigą pranešta, teikti prašymus jis atsisako. Be to, teisiamojo posėdžio metu pats A. B. patvirtino, kad tą kartą jis buvo „šiek tiek išgėręs“. Bylos duomenys taip pat liudija, kad 2011 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio metu A. B. nurodė, kad kaltinamąjį aktą jis gavo seniai, jį supranta (2 t. 32 b. l.), tai, kad su byla yra susipažinęs, jis nurodė ir savo 2011 m. lapkričio 25 d. prašyme (2 t. 45 b. l.). Galimybė susipažinti su bylos medžiaga A. B. buvo suteikta ir apylinkės teisme (2 t. 22, 47 b. l.). Taigi, teigti, kad buvo pažeista nuteistojo teisė susipažinti su byla ir jam pareikštu kaltinimu, nėra pagrindo. Pastebėtina ir tai, kad pats nuteistasis skunde nurodė, kad teisme jam buvo padarytos ir pateiktos visos jo prašytų dokumentų kopijos.

Duomenų, patvirtinančių A. B. teiginį, kad jis 2011 m. lapkričio 17 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nespėjo liudytojai D. D. užduoti klausimų, nes teisėja jį nuolat pertraukdavo, bylos medžiagoje nėra.

Atsakant į A. B. skundo argumentą, kad teismas be pagrindo nuosprendį grindė pirminiais K. D. parodymais, jog jie vogė 2011 m. vasario 11, 12–15 d., taip pat kitais K. D. parodymais, duotais tyrėjams S. A. ir R. P., atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje surinktus duomenis, o nuteistojo K. D. parodymais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, kaip jau minėta, 2011 m. birželio 10 d. papildomai apklausiamas kaip įtariamasis K. D. patikslino, kad nusikalstamą veiką su A. B. jie padarė 2011 m. vasario mėnesio pabaigoje ar kovo mėnesio pradžioje.

Neteisus apeliantas teigdamas, kad buvo gautos jo telefoninių pokalbių išklotinės, tačiau jų byloje nėra, ir pirmosios instancijos teismas tai žinojo. Bylos duomenys liudija, kad A. B. ikiteisminio tyrimo metu savo iniciatyva pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1600“ (1 t. 19 b. l.), šis telefonas buvo apžiūrėtas (1 t. 20–24 b. l.) ir grąžintas A. B. (1 t. 28 b. l.). Tačiau duomenų, kad buvo gautos A. B. pokalbių išklotinės, byloje nėra. Kadangi byloje nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2011 m. vasario mėnesio pabaigoje ar kovo mėnesio pradžioje, A. B. 2011 m. gruodžio 2 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu paprašius išreikalauti jo telefoninių pokalbių išklotines, anot jo, galinčias patvirtinti, kad jis K. D. vasario – kovo mėnesiais neskambino, teismas pagrįstai šio prašymo netenkino, nurodydamas, kad skambučių duomenys yra saugomi tik pusę metų.

Nors, kaip teisingai skunde pažymėjo nuteistasis A. B., liudytojas A. Ž. parodė, kad sausio mėnesį buvo pagauti vagiantys patys geležinkeliečiai, tai apeliantų kaltės nepaneigia. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad K. D. ir A. B. jiems inkriminuotą nusikaltimą padarė ne sausio mėnesį, o vasario mėnesio pabaigoje ar kovo mėnesio pradžioje. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, A. B. teiginys, kad kitą vagystę galėjo inicijuoti patys geležinkeliečiai prieš kokį nors patikrinimą ar reviziją, vertintinas kaip jokiais duomenimis nepagrįsta prielaida.

Teisėjų kolegija A. B. skundo argumento, kad liudytojo A. Ž. parodymai (2 t. 35 b. l.) prieštarauja liudytojo A. G. parodymams (2 t. 125 b. l.) negali pripažinti teisingu. Iš minėtų liudytojų parodymų akivaizdu, kad jų parodymai dėl raktų, kuriais galima atsukti sraigtus, sutampa – tiek A. Ž., tiek A. G. nurodė, kad sraigtams atsukti reikia specialių raktų, tačiau jie naudojo buitinius 22–24 dydžio veržlių raktus, nes buvo manoma, kad tvirtinimo detalės buvo pavogtos panaudojus būtent tokius raktus.

Iš byloje esančio 2011 m. gruodžio 13 d. eksperimento protokolo matyti, kad geležinkelio atstovui A. G. buvo pasiūlyta 22–24 dydžio buitiniu raktu atsukti varžtą nuo naujo iešmo gelžbetoninio pabėgio, kur keturiais varžtais yra pritvirtintos metalinės geležinkelio padėklės. Geležinkelio atstovas A. G. minėtu raktu pasirinktinai visiškai išsuko du varžtus ir du varžtus truputį atlaisvino (2 t. 122–123 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas tyrėjas S. A. nurodė, kad eksperimento vieta buvo pasirinkta artima tai, kur buvo įvykdyta vagystė, pasiriktoje vietoje taip pat buvo klojami pabėgiai. Geležinkelio darbuotojas buitiniu 22–24 dydžio raktu visiškai atsuko 2 ar 3 varžtus, kitus 2 varžtus pasuko, kad įsitikintų, ar tai galima padaryti buitiniu raktu. Nors varžtai sukosi apysunkiai, vis dėlto eksperimentu įrodyta, kad varžtus buitiniu raktu atsukti galima. Atsakydamas į teisėjos klausimą, paaiškino, kad eksperimento metu kaltinamųjų buvo prašoma nurodyti, kuriuos varžtus atsukti, nurodė manantis, kad eksperimento metu sąlygos buvo sudėtingesnės nei vagystės metu (3 t. 93 b. l.). Kaip liudytojas apklaustas A. G. patvirtino, kad eksperimento metu jis buitiniu 22–24 dydžio raktu mėgino atsukti sraigtinius varžtus iš naujų sandėliuojamų gelžbetoninių pabėgių. Atsukti buvo sunku, bet tai padaryti pavyko. Pasirinkti buvo tokie pat sraigtiniai varžtai, tik ant pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini) geležinkelyje. Atsakydamas į advokato A. Krumino klausimą, A. G. nurodė, kad eksperimento metu kaltinamieji prašymų sukti varžtus kitoje vietoje nepateikė, jis suko varžtus, kuriuos atsukti nurodė vyriausiasis kelio meistras. Vagystė buvo įvykdyta iš gelžbetoninių pabėgių, o eksperimento metu varžtai buvo sukami iš medinių pabėgių. Varžtus sunkiau išsukti iš ąžuolinio pabėgio, todėl eksperimento metu sąlygos išsukti varžtus buvo dar sunkesnės, nei vagystės metu. Liudytojas A. G. taip pat paaiškino, kad jų darbe buitiniai raktai nenaudojami, todėl tik atlikus eksperimentą buvo galima įsitikinti, ar galima tokiu būdu atsukti varžtus.

Kolegijos vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, teigti, kad eksperimentui buvo pasiruošta iš anksto atlaisvinant detales, nėra pagrindo. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėta 2011 m. gruodžio 13 d. atlikto eksperimento vaizdo medžiaga. Į A. B. pastabą, kad eksperimento metu varžtai buvo sukami iš padėklių, o ne iš iešmų, civilinio ieškovo atstovas P. G. atsakė, jog sukti iešmus ir padėkles naudojami tie patys varžtai (3 t. 95 b. l.)

Duomenų, patvirtinančių A. B. teiginį, kad eksperimentas atliktas grubiai pažeidžiant BPK reikalavimus, nėra. Iš eksperimento protokolo matyti, kad jis buvo atliktas dalyvaujant ne tik kaltinamiesiems, bet ir advokatei L. Musteikienei (2 t. 122–123 b. l.). Nors nuteistasis A. B. pažymėjo, kad A. G. suko tik vyriausiojo meistro nurodytus varžtus, atkreipiamas dėmesys, jog peržiūrėjus vaizdo medžiagą, buvo nustatyta, kad vienas varžtas buvo atsuktas eksperimente dalyvavusios advokatės prašymu ir būtent iš jos nurodytos vietos. Atsakydamas į prokuroro klausimą, kodėl jis nenurodė šios aplinkybės, liudytojas A. G. paaiškino, kad jis nelabai beprisimena, kas ką eksperimento metu kalbėjo ir ko prašė. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad A. G. eksperimento protokole nebuvo įvardytas kaip specialistas ir jis buvo apklaustas ne kaip specialistas, o kaip liudytojas (2 t. 122–123, 125 b. l., 3 t. 94–95 b. l.). Kartu pažymima, kad eksperimento metu specialistas dalyvauti neprivalo (BPK 197 straipsnis), bandymus paprastai atlieka asmenys, kurių parodymai tikrinami arba specialiai pakviesti tam asmenys.

Nuteistasis A. B. skunde taip pat nurodė, kad nelogiška, jog tam, kad pervežti per bėgius metalą, jis būtų naudojęsis karučiu. Kaip jau minėta anksčiau, nuteistasis K. D. ikiteisminio tyrimo metu išsamiai nurodė įvykio aplinkybes, o jo parodymų patikrinimo vietoje metu atvykus į A. B. sodybą adresu: (duomenys neskelbtini), K. D. parodė ūkiniame pastate esantį metalinį karutį ir patvirtino, kad būtent šiuo karučiu buvo vežiojamos detalės, taip pat paaiškino, kad į karučio rėmą buvo įdėtos lentos, kad juo būtų galima vežti detales (t. 1, b. l. 59–60 b. l.). Byloje esantis pakvitavimas-pasižadėjimas liudija, kad A. B. pasirašytinai iš tyrėjos R. P. pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir karutį (1 t. 29 b. l.), todėl pastarojo skundo argumentas, kad karutis jam negrąžintas, negali būti pripažįstamas teisingu. Kartu pažymėtina, kad tai, kokia priemone buvo išvežtas pagrobtas svetimas turtas, reikšmės veikos kvalifikavimui neturi.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl K. D. ir A. B. kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą.

A. B. skundo argumento, kad jo baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas, nepatvirtina jokie bylos duomenys, todėl šis skundo argumentas vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas. Teismo šališkumo nepatvirtina ir A. B. skunde nurodyta aplinkybė, kad ta pati teisėja paskyrė jam kardomąją priemonę – suėmimą ir priėmė jam apkaltinamąjį nuosprendį. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad teisėja V. V. kardomąją priemonę – suėmimą A. B. paskyrė ne ikiteisminio tyrimo metu (tyrimo metu pastarajam buvo paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, 1 t. 83 b. l.), o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2 t. 13–14 b. l.).

Skundu nuteistasis A. B. prašo skirti jam tyrimą melo detektoriumi, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėja teigė, jog dėl jo prašymo patikrinti jį melo detektoriumi bus pasisakyta nuosprendyje, tačiau skundžiamame nuosprendyje dėl to nepasisakė. Pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas šiame straipsnyje nurodyti tyrimo subjektai tiria poligrafu tuos asmenis, kurių tarnyba yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja: 1) atitinkamos institucijos valstybės tarnautojus, pareigūnus ir karius, taip pat asmenis, atrinktus tarnybai šiose institucijose; 2) valstybės tarnautojus, pareigūnus ir asmenis, atrinktus valstybės tarnybai, jeigu to prašo kitos Lietuvos Respublikos valstybės institucijos. Tyrimo tikslas – patikrinti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų ir jų suteiktos arba atitinkamų valstybės institucijų surinktos informacijos, susijusios su šiame straipsnyje nurodytais asmenimis ir jų aplinka, patikimumą; tyrimo objektas – valstybės tarnautojų, pareigūnų ir karių, kurių tarnyba susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu ir (ar) apsauga, bei asmenų, atrinktų tokiai tarnybai, suteikta arba atitinkamų valstybės institucijų surinkta informacija, susijusi su šioje dalyje nurodytais asmenimis ir jų aplinka (Poligrafo naudojimo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalys).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad A. B. nepatenka į Poligrafo naudojimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, kurie gali būti tiriami poligrafu, sąrašą, pastarojo prašymas skirti jam tyrimą poligrafu negali būti tenkinamas. Apelianto skundo argumentas, kad teisėja nurodė, jog dėl pateikto prašymo ištirti melo detektoriumi bus pasisakyta nuosprendyje, atmetamas kaip nepagrįstas, nes tokių duomenų byloje nėra. Bylos duomenys liudija, kad minėtą klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė protokoline nutartimi (3 t. 96 b. l.).

Nuteistojo K. D. prašymas iki tol, kol bus paskirtas teismo posėdis, pakeisti jam kardomąją priemonę – suėmimą švelnesne kardomąja priemone ir nuteistojo A. B. prašymas iki nuosprendžio įsiteisėjimo panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą netenkintini. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme datą paskyrė 2012 m. lapkričio 19 d. (4 t. 22 b. l.), o šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi paliekamas galioti apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos (BPK 336 straipsnio 2, 3 dalys).

Kadangi apeliantai savo apeliaciniuose skunduose paskirtų bausmių ir priteisto civilinio ieškinio neginčijo, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistųjų K. D. ir A. B. apeliacinius skundus.