- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-23
- Bylos Nr.
- 1A-111/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rūta Mickevičienė, Svajūnas Knizleris (pran.), Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- I. S., K. D., A. S., G. G., M. Ž.
- Advokatai
- Valdas Burneikis
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal I. S. ir K. D. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:
I. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įst. Nr. V111-1968 redakcija) dėl didelės vertės svetimo turto – Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų bendroje 580417,27 litų sumoje įgijimo apgaule kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais ir nuteista laisvės atėmimu trejiems metams ir trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.
Nuosprendžiu pritaikytas Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo dėl amnestijos pažymint LR Konstitucijos dešimties metų sukaktį 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir neatlikta bausmės dalis sumažinta vienu trečdaliu.
K. D. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įst. Nr. V111-1968 redakcija) dėl didelės vertės svetimo turto – Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų bendroje 580417,27 litų sumoje įgijimo apgaule kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos 2008 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas dvejiems metams ir septyniems mėnesiams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.
Nuosprendžiu pritaikytas Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo dėl amnestijos pažymint LR Konstitucijos dešimties metų sukaktį 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir neatlikta bausmės dalis sumažinta vienu penktadaliu.
Šiuo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį taip pat nuteisti A. S. ir G. G. , pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas M. Ž. , o A. G. , vadovaujantis BK 39¹ straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau šių asmenų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Nuosprendžiu tenkintas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys ir į valstybės pajamas iš A. S. , A. G. , K. D. , G. G. , M. Ž. solidariai priteista 209 616, 09 litų, iš A. S. , A. G. , K. D. , I. S. , G. G. , M. Ž. solidariai priteista 181 871 litų, iš A. S. , A. G. , K. D. , I. S. , G. G. solidariai priteista 161 234, 19 litų, iš A. S. , A. G. , K. D. solidariai priteista 139 222, 76 litų, iš A. S. , A. G. , K. D. , I. S. , G. G. solidariai priteista 237 312, 08 litų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. S. ir K. D. nuteisti už tai, kad kartu su A. G. , G. G. , M. Ž. , 1998 m. rugpjūčio – 1998 m. rugsėjo mėnesių laikotarpiu Šiaulių mieste ir rajone, vadovaujami A. S. , aktyviai dalyvaudami A. S. organizuoto nusikalstamo susivienijimo veikloje ir įgyvendindami A. S. sukurtą detalizuotą nusikalstamos veiklos planą, turėdami tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, realiai į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio sumas, A. S. sukurstė M. Ž. už vienkartinį atlygį – 20 % nuo PVM sąskaitose faktūrose išskirtos PVM sumos – suklastoti UAB “K” PVM sąskaitas faktūras, serija LAB, Nr. 6522063 ir Nr. 6522064, savo parašu ir UAB “K” antspaudu patvirtinti jose atspausdintus melagingus duomenis apie tai, kad 1998-08-05 ir 1998-08-06 UAB “K” pardavė UAB “G” 72.129 vnt. mokyklinių kuprinių už 1.060.498,25 Lt, iš jų 161.770,91 Lt PVM. Šių suklastotų UAB “K” PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu A. S. suklastojo UAB “G” PVM sąskaitas faktūras, serija GAB, Nr. 0098679 ir Nr. 0098761, savo parašu ir UAB “G” antspaudu patvirtino jose įrašytus melagingus duomenis apie tai, kad 1998-08-12 UAB “G” pardavė UAB “P” 72.129 vnt. mokyklinių kuprinių už 1.070.711,73 Lt, iš jų 163.328,91 Lt PVM, bei apie tai, kad 1998-08-17 UAB “G” pardavė UAB “P” 3.610 vnt. (2.708 kg) vyriškų megztinių, 2.970 vnt. (1.723 kg) moteriškų megztinių, 4.060 vnt. (6.497 kg), megztų moteriškų kostiumų, 3.170 vnt. (5.548 kg) megztų moteriškų ansamblių už 301.814,50 Lt, iš jų 46.039,50 Lt PVM, nors UAB “G” realiai tokio kiekio minėtų prekių neturėjo ir UAB “P” nepardavė, bei šias suklastotas UAB “G” PVM sąskaitas faktūras perdavė UAB “P” direktoriui S. Š. . UAB “P” direktoriui S. Š. patvirtinus šiuos suklastotus dokumentus savo parašu bei įtraukus į UAB “P” buhalterinę apskaitą bei patvirtinus savo parašu ir UAB “P” antspaudu suklastotą UAB “P” PVM sąskaitą-faktūrą, serija LAA Nr. 9485929, kurioje melagingus duomenis apie tai, kad 1998-08-26 UAB “P” tariamai iš UAB “G” pagal PVM sąskaitas faktūras, serija GAB Nr. 0098679 ir Nr. 0098761, įsigytas, tačiau realiai neegzistuojančias, prekes, kartu su 172 vnt. medinių padėklų, realiai įsigytais iš UAB “E” 1998-08-26 pagal PVM sąskaitą-faktūrą, serija GAC, Nr. 6016610 už 1 623,68 Lt, iš jų 247,68 Lt PVM, pardavė Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovei (RAB) “Pa”, pagal A. S. pateiktus duomenis buvo atspausdinęs R. Ž. , nežinodamas, kad spausdina melagingus duomenis, A. S. nurodė G. G. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be apskaitos ir nemokant jokių mokesčių, taip pat ir PVM, nupirkti 72 vnt. mokyklinių kuprinių, 3 vnt. moteriškų megztinių, 4 vnt. vyriškų megztinių, 4 vnt. moteriškų kostiumėlių ir 3 vnt. moteriškų ansamblių, o A. G. organizuoti šių prekių ir iš UAB “E” įsigytų padėklų pakrovimą į vagoną Nr. 24041055, siunta Nr. 083853, Kolčugino Severnaja ŽD, bei melagingų duomenų apie tai, kad UAB “P” vagonu Nr. 24041055, siuntos Nr. 083853, išveža 5.200 kg medinių padėklų, 43.000 kg mokyklinių kuprinių, 2.800 kg moteriškų megztinių, 5.100 kg vyriškų megztinių, 5.700 kg moteriškų kostiumų, 5.100 kg moteriškų ansamblių, viso 66.900 kg prekių, atspausdinimą Mažosios skubos važtaraštyje (SMGS), siuntos Nr. 083853, ir S. Š. suklastoti UAB “P” eksporto deklaraciją ir jos priedą – 1998-08-27 Mažosios skubos važtaraštį (SMGS), siuntos Nr. 083853, savo parašu ir UAB “P” antspaudu patvirtinant juose atspausdintus melagingus duomenis apie tai, kad UAB “P” geležinkelio vagonu Nr. 24041055 eksportuoja 172 vnt. (5.200 kg) medinių padėklų už 1.417 Lt, 72.129 vnt. (43.000 kg) mokyklinių kuprinių už 921.087 Lt, 3.610 vnt. (5.100 kg) vyriškų megztinių už 45.053 Lt, 2.970 vnt. (2.800 kg) moteriškų megztinių už 30.740 Lt, 4.060 vnt. (5.700 kg) moteriškų kostiumų už 100.160,2 Lt ir 3.170 vnt. (5.100 kg) moteriškų ansamblių už 83.656 Lt, iš viso 66.900 kg prekių už 1.182.113 Lt. G. G. , A. G. ir S. Š. įvykdžius nusikalstamo susivienijimo lyderio nurodymus, A. S. perdavė N. J. 800 litų ir nurodė perduoti šiuos pinigus tuo metu atostogavusiai Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnei L. R. už tai, kad ši suorganizuotų, jog tos pačios muitinės pareigūnė inspektorė E. Š. , neįsitikinusi, kad vagone yra pakrautas toks prekių kiekis ir asortimentas, koks yra nurodytas eksporto dokumentuose, 1998-08-27 įregistruotų UAB “P” eksporto deklaraciją, suteiktų jai numerį, patvirtintų joje ir jos prieduose atspausdintus melagingus duomenis apie tai, kad UAB “P” eksportuoja 172 vnt. (5.200 kg) medinių padėklų už 1.417 Lt, 72.129 vnt. (43.000 kg), mokyklinių kuprinių už 921.087 Lt, 3.610 vnt. (5.100 kg), vyriškų megztinių už 45.053 Lt, 2.970 vnt. (2.800 kg) moteriškų megztinių už 30.740 Lt, 4.060 vnt. (5.700 kg) moteriškų kostiumų už 100.160,2 Lt ir 3.170 vnt. (5.100 kg) moteriškų ansamblių už 83.656 Lt, iš viso 66.900 kg prekių už 1.182.113 Lt, ir išleistų šį prekių kiekį eksportuoti, tokiu būdu pateikusi Lietuvos muitinei melagingus duomenis apie UAB “P” vardu faktiškai eksportuojamų pagal 1998-08-27 deklaraciją Nr. 8SR24100124 prekių kiekį, svorį ir vertę. Nusikalstamo susivienijimo nariams perdavus vagoną Nr. 24041055 SP AB „Lietuvos geležinkeliai“ transportuoti į Rusijos Federaciją, A. S. suorganizavo, kad R. Ž. , nežinodamas, kad jo ruošiami dokumentai bus panaudoti nusikalstamai veikai daryti, atspausdintų rusų kalba UAB “P” 1998-08-26 sąskaitą faktūrą Nr. 9485929 (numeris analogiškas UAB “P” 1998-08-27 PVM sąskaitos faktūros, serija LAA, Nr. 9485929, numeriui) ir 1998-08-26 išsiuntimo specifikaciją Nr. 1, nurodant šiuose dokumentuose realų į vagoną Nr. 24041055 pakrautų prekių kiekį, svorį ir kainą, o būtent tai, kad į RAB “Pa” yra siunčiami 172 vnt. (5.200 kg) medinių padėklų už 2.480,24 Rusijos rublių, 72 vnt. (43 kg) mokyklinių kuprinių už 1.609,20 Rusijos rublių, 3 vnt. (2,8 kg) moteriškų megztinių už 54,33 Rusijos rublių, 4 vnt. (5,1 kg) vyriškų megztinių už 87,36 Rusijos rublių, 4 vnt. (5,7 kg) moteriškų kostiumų už 172,68 Rusijos rublių ir 3 vnt. (5,1 kg) moteriškų ansamblių už 138,54 Rusijos rublių, iš viso 5.261,7 kg prekių už 4.542,35 Rusijos rublių (2.344,13 Lt), bei suorganizavo laiško atspausdinimą rusų kalba Baltarusijos Respublikoje esančios Molodečno geležinkelio stoties viršininkui, prašant ištaisyti techninę klaidą SMGS važtaraštyje Nr. 083853, vagonas Nr. 24041055, ir priimti patvirtinimą, kad svoris, nurodytas 1998-08-26 išsiuntimo specifikacijoje Nr. 1, atitinka nurodytą pateikiamoje SMGS važtaraščio Nr. 083853 kopijoje. UAB “P” direktoriui S. Š. patvirtinus šiuos dokumentus savo parašu ir UAB “P” antspaudu, A. S. rusų kalba surašytus 1998-08-26 sąskaitą faktūrą Nr. 9485929 ir išsiuntimo specifikaciją Nr. 1, kuriose buvo nurodyti realūs eksportuojamų pagal šią deklaraciją prekių kiekiai, svoriai ir kainos, patvirtino A. V. suklastotu muitinės datos spaudu „LT 64 Šiaulių muitinė Medelynas “, tuo sukurdamas fikciją, neva Lietuvos muitinė patvirtino šiuose dokumentuose įrašytų duomenų teisingumą, ir susitarė su Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnu K. D. , kad šis už 3.000 JAV dolerių (12.000 Lt) atlygį suorganizuos, kad UAB “P” eksporto dokumentai pagal deklaraciją Nr. 8SR24100124 būtų sukeisti ir Baltarusijos Respublikos muitinei būtų pateiktos suklastotu muitinės datos spaudu „LT 64 Šiaulių muitinė Medelynas“ patvirtintos UAB “P” 1998-08-26 sąskaita faktūra Nr. 9485929 ir išsiuntimo specifikacija Nr. 1, kuriose buvo nurodyti realūs eksportuojamų pagal deklaraciją Nr. 8SR24100124 prekių kiekiai, svoriai ir vertė. K. D. suorganizavus UAB “P” eksporto dokumentų sukeitimą pagal 1998-08-27 deklaraciją Nr. 8SR24100124, A. G. faksu iš Gubernijos geležinkelio stoties išsiuntus laišką Baltarusijos Respublikoje esančios Molodečno geležinkelio stoties viršininkui, prašant ištaisyti techninę klaidą SMGS važtaraštyje Nr. 083853, vagonas Nr. 24041055, ir priimti patvirtinimą, kad svoris, nurodytas 1998-08-26 išsiuntimo specifikacijoje Nr. 1, atitinka nurodytą pateikiamoje SMGS važtaraščio Nr. 083853 kopijoje, t. y., kad 1998-08-27 UAB “P” eksportavo 5.200 kg medinių padėklų, 43 kg mokyklinių kuprinių, 2,8 kg moteriškų megztinių, 5,1 kg vyriškų megztinių, 5,7 kg moteriškų kostiumų ir 5,1 kg moteriškų ansamblių, viso 5.261,7 kg prekių, nors Lietuvos muitinei buvo pateikti duomenys, kad 1998-08-27 ta pati įmonė eksportavo 172 vnt. (5.200 kg) medinių padėklų, 72.129 vnt. (43.000 kg) mokyklinių kuprinių, 3.610 vnt. (5.100 kg) vyriškų megztinių, 2.970 vnt. (2.800 kg) moteriškų megztinių ir 4.060 vnt. (5.700 kg) moteriškų kostiumėlių moteriškų kostiumų ir 3.170 vnt. (5.100 kg) moteriškų ansamblių, iš viso 66.900 kg prekių, ir tokiu būdu užtikrinus, kad Baltarusijos Respublikos muitinės pareigūnams nesukels abejonių UAB “P” eksporto pagal deklaraciją Nr. 8SR24100124 dokumentuose nurodyti skirtingi prekių kiekiai, svoriai ir vertė, A. S. , būdamas susitaręs su K. D. ir, gavęs pastarojo pažadą, kad šis už kyšį ar piniginį atlygį paslėps nusikaltimo pėdsakus, t. y. turėdamas tikslą atvaizduoti tariamą apmokėjimą už tariamai eksportuotas prekes, įformins tariamą pinigų importą arba suorganizuos tariamo pinigų importo muitinį įforminimą muitinėje, tokiu būdu sukuriant fikciją, neva RAB “Pa” atsiskaitė su UAB “P”, tam, kad išvengtų detalesnio įmonės veiklos patikrinimo, nurodė UAB “P” direktoriui S. Š. pateikti mokesčių inspekcijai prašymą grąžinti PVM. S. Š. UAB “P” vardu 1998-09-14 pateikus Šiaulių miesto valstybinei mokesčių inspekcijai UAB “P” 1998 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaraciją ir prašymą grąžinti PVM reg. Nr. 2771, kuriuose buvo melagingai nurodyta, kad 1998 m. rugpjūčio mėnesį UAB “P” susidarė 213.162 Lt PVM permoka, iš jos 209.616, 09 Lt dalis dėl prekių eksporto į RAB “Pa”, nors visiems bendrininkams buvo žinoma, kad didžioji dalis dokumentuose nurodytų prekių niekada nebuvo įsigytos, PVM nebuvo mokėtas, prekės nebuvo eksportuotos, todėl UAB “P” neįgijo teisės į grąžinimą šios PVM permokos dalies, kuria prašoma įskaityti 1998 m. rugpjūčio mėnesio kelių mokestį ir atlyginti avansinį pelno mokestį, o likusią dalį – 209.097,45 Lt pervesti į UAB “P” sąskaitą, Šiaulių miesto VMI apgaulės įtakoje patenkinus šį prašymą ir 4.064,55 Lt įskaičius, kaip UAB “P” mokėtinus mokesčius, o 209.097,45 Lt 1998-09-16 mokėjimo pavedimu Nr. 1759 pervedus į UAB “P” banko sąskaitą Nr. 502462944 banke „Snoras“, A. S. pradėjo pervesta pinigų suma disponuoti kaip sava – nurodė S. Š. pervesti 208.000 Lt į jo valdomos ir vadovaujamos UAB “G” sąskaitą, po ko A. S. panaudojo šią sumą savo bei nusikalstamo susivienijimo interesais. Tokiu būdu A. S. kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais S. Š. , G. G. , A. G. , N. J. , padedant M. Ž. , L. R. ir K. D. , apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – 209.616, 09 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
Toliau tęsdami savo nusikalstamus veiksmus I. S. ir K. D. veikdami kartu su A. G. , G. G. , M. Ž. , A. S. , 1998 m. rugsėjo – 1998 m. spalio mėnesių laikotarpiu, Šiaulių mieste ir rajone, turėdami tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, realiai į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio sumas, A. S. nurodė nusikalstamo susivienijimo nariui UAB “Ke” direktoriui A. G. suklastoti UAB “Ke” PVM sąskaitą faktūrą, serija GAD, Nr. 3364054 – patvirtinti savo parašu ir UAB “Ke” antspaudu joje R. Ž. , kuris nežinojo, kad spausdina melagingus duomenis, atspausdintus melagingus duomenis apie tai, kad 1998-09-17 UAB “Ke” pardavė UAB “P” 1.000 vnt. moteriškų megztinių, 900 vnt. vyriškų megztinių ir 1.000 vnt. moteriškų kostiumėlių už 49.754,7 Lt, iš jų 4.589,7 Lt PVM, nors UAB “Ke” realiai tokio kiekio minėtų prekių neturėjo ir UAB “P” nepardavė, bei sukurstė M. Ž. už vienkartinį atlygį, 20 % nuo PVM sąskaitose faktūrose išskirtos PVM sumos, suklastoti UAB “K” PVM sąskaitas faktūras Serija LAB Nr. 6522094, Nr. 6522095 ir Nr. 6522096, savo parašu ir UAB “K” antspaudu patvirtinti jose atspausdintus melagingus duomenis apie tai, kad 1998-09-11, 1998-09-17 ir 1998-09-18 UAB “K” pardavė UAB “P” iš viso 77.490 vnt. mokyklinių kuprinių už 1.139.319,97 Lt, iš jų 173.794,57 Lt PVM. M. Ž. pateikus suklastotas PVM sąskaitas faktūras, serija LAB, Nr. 6522094, Nr. 6522095 ir Nr. 6522096, A. S. nurodė nusikalstamo susivienijimo narei savo dukrai UAB “P” direktorei I. S. panaudoti jas UAB “P” apskaitoje bei suklastoti UAB “P” PVM sąskaitą faktūrą, serija GAC, Nr. 8713533, joje įrašant melagingus duomenis apie tai, kad 1998-09-18 UAB “P” pardavė UAB “P” 77.490 vnt. mokyklinių kuprinių, tariamai įsigytų iš UAB “K” už 1.150.292,56 Lt, iš jų 175.468,36 Lt PVM. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui vienam iš nusikalstamo susivienijimo nariui suklastotų UAB “Ke” ir UAB “P” PVM sąskaitų faktūrų pagrindu UAB “P” PVM sąskaitoje faktūroje, serija LAA, Nr. 9485930, atspausdinus melagingus duomenis apie tai, kad UAB “P” tariamai iš UAB “Ke” ir UAB “P” įsigytas, tačiau realiai neegzistuojančias prekes kartu su 162 vnt. medinių padėklų, realiai 1998-09-18 įsigytais iš UAB “E” pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija GAC, Nr. 6016638, už 1.529,28 Lt, iš jų 233,28 Lt PVM, pardavė Rusijos Federacijos RAB “Pa”, UAB “P” direktoriui S. Š. patvirtinus šią PVM sąskaitą faktūrą savo parašu ir UAB “P” antspaudu, A. S. nurodė nusikalstamo susivienijimo nariui G. G. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, nemokant jokių mokesčių, taip pat ir PVM, nupirkti 78 vnt. mokyklinių kuprinių, 1 moterišką megztinį, 1 vyrišką megztinį ir 1 moterišką kostiumėlį, o A. G. organizuoti šių prekių kartu su iš UAB “E” įsigytais padėklais pakrovimą į vagoną Nr. 24041089, siunta Nr. 083875, Kolčugino Severnaja ŽD. G. G. ir A. G. įvykdžius šiuos nusikalstamo susivienijimo lyderio nurodymus, A. S. per nusikalstamo susivienijimo narę N. J. 800 litų kyšiu papirko Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnę L. R. , kuri 1998-09-18, įregistravusi UAB “P” eksporto deklaraciją ir suteikusi jai numerį 8SR24100146, už kyšį patvirtino joje ir jos prieduose atspausdintus melagingus duomenis apie tai, kad UAB “P” eksportuoja 162 vnt. (3.240 kg) medinių padėklų už 1.369 Lt, 77.490 vnt. (47.300 kg) mokyklinių kuprinių už 989.547 Lt, 1.000 vnt. (700 kg) moteriškų megztinių už 10.880 Lt, 1.000 vnt. (1.400 kg) moteriškų kostiumėlių už 20.730 Lt, 900 vnt. (700 kg) vyriškų megztinių už 11.187 Lt, iš viso 53.340 kg prekių už 1.033.713 Lt, ir išleido šį prekių kiekį eksportuoti, tokiu būdu pateikusi Lietuvos muitinei melagingus duomenis apie UAB “P” vardu faktiškai eksportuojamų pagal 1998-09-18 deklaraciją Nr. 8SR24100146 prekių kiekį, svorį ir vertę. Nusikalstamo susivienijimo nariams perdavus vagoną Nr. 24041089 SP AB „Lietuvos geležinkeliai“, A. S. suorganizavo, kad R. Ž. , nežinodamas, kad jo ruošiami dokumentai bus panaudoti nusikalstamai veikai daryti, atspausdintų rusų kalba UAB “P” 1998-09-18 sąskaitą faktūrą Nr. 9485930 (numeris analogiškas UAB “P” 1998-09-18 PVM sąskaitos faktūros, serija LAA, Nr. 9485930, numeriui) ir 1998-09-18 išsiuntimo specifikaciją Nr. 1, nurodant šiuose dokumentuose realų į vagoną Nr. 24041089 pakrautų prekių kiekį, svorį ir kainą, o būtent tai, kad į RAB “Pa” yra siunčiami 162 vnt. (3.240 kg) medinių padėklų už 1.134 Rusijos rublius, 78 vnt. (47,3 kg) mokyklinių kuprinių už 2.340 Rusijos rublių, 1 (0,7 kg) moteriškas megztinis už 27 Rusijos rublius, 1 (0,7 kg) vyriškas megztinis už 31 Rusijos rublį, 1 (1,4 kg) moteriškas kostiumėlis už 51 Rusijos rublį, viso 3.290,1 kg prekių už 3.583 Rusijos rublius (809,76 Lt), o taip pat suorganizavo laiško Baltarusijos Respublikoje esančios Molodečno geležinkelio stoties viršininkui atspausdinimą rusų kalba, prašant ištaisyti techninę klaidą SMGS važtaraštyje Nr. 083875, vagonas Nr. 24041089, ir priimti patvirtinimą, kad svoris, nurodytas 1998-09-18 išsiuntimo specifikacijoje Nr. 1, atitinka nurodytą pateikiamoje SMGS važtaraščio Nr. 083875 kopijoje. S. Š. patvirtinus šiuos dokumentus savo parašu ir UAB “P” antspaudu, A. S. rusų kalba surašytus 1998-09-18 sąskaitą faktūrą Nr. 9485930 ir išsiuntimo specifikaciją Nr.1, kuriose buvo nurodyti realūs eksportuojamų pagal šią deklaraciją prekių kiekiai, svoriai ir kainos, patvirtino A. V. suklastotu muitinės datos spaudu „LT 64 Šiaulių muitinė Medelynas“, tokiu būdu sukuriant fikciją, neva Lietuvos muitinė patvirtino šiuose dokumentuose įrašytų duomenų teisingumą. A. S. susitarė su Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnu K. D. , kad šis už 3.000 JAV dolerių (12.000 Lt) atlygį suorganizuos, jog UAB “P” eksporto pagal deklaraciją Nr. 8SR24100146 dokumentai būtų sukeisti ir Baltarusijos Respublikos muitinei būtų pateikti suklastotu muitinės datos spaudu „LT 64 Šiaulių muitinė Medelynas“ patvirtinti UAB “P” 1998-09-18 sąskaita faktūra Nr. 9485930 ir išsiuntimo specifikacija Nr. 1, kuriose buvo nurodyti realūs eksportuojamų pagal deklaraciją Nr. 8SR24100146 prekių kiekiai, svoriai ir vertė. K. D. suorganizavus UAB “P” eksporto dokumentų pagal 1998-09-18 deklaraciją Nr. 8SR24100146 sukeitimą, A. G. faksu iš Gubernijos geležinkelio stoties išsiuntus laišką Baltarusijos Respublikoje esančios Molodečno geležinkelio stoties viršininkui, prašant ištaisyti techninę klaidą SMGS važtaraštyje Nr. 083875, vagonas Nr. 24041089, ir priimti patvirtinimą, kad svoris, nurodytas 1998-09-18 išsiuntimo specifikacijoje Nr. 1, atitinka nurodytą pateikiamoje SMGS važtaraščio Nr. 083875 kopijoje, t. y., kad 1998-09-18 UAB “P” eksportavo 3.240 kg medinių padėklų, 47,30 kg mokyklinių kuprinių, 0,7 kg moteriškų megztinių, 0,7 kg vyriškų megztinių, 1,4 kg moteriškų kostiumėlių, iš viso 3.290,1 kg prekių, nors Lietuvos muitinei buvo pateikti duomenys, kad 1998-09-18 ta pati įmonė eksportavo 162 vnt. (3.240 kg) medinių padėklų, 77.490 vnt. (47.300 kg) mokyklinių kuprinių, 900 vnt. (700 kg) vyriškų megztinių, 1.000 vnt. (700 kg) moteriškų megztinių ir 1.000 vnt. (1 400 kg) moteriškų kostiumėlių, iš viso 53.340 kg prekių, tokiu būdu užtikrinus, kad Baltarusijos Respublikos muitinės pareigūnams nesukels abejonių UAB “P” eksporto pagal deklaraciją Nr. 8SR24100146 dokumentuose nurodyti skirtingi prekių kiekiai, svoriai ir vertė, A. S. , būdamas susitaręs su K. D. ir gavęs pastarojo pažadą, kad šis už kyšį ar piniginį atlygį paslėps nusikaltimo pėdsakus, t. y. turėdamas tikslą atvaizduoti tariamą apmokėjimą už tariamai eksportuotas prekes, įformins tariamą pinigų importą ar suorganizuos tokio importo įforminimą muitinėje ir tokiu būdu sukurs fikciją, neva užsienio įmonė “Pa” atsiskaitė su UAB “P”, kas padės išvengti detalesnio įmonės veiklos patikrinimo, nurodė UAB “P” direktoriui S. Š. UAB “P” vardu pateikti mokesčių inspekcijai prašymą grąžinti PVM. S. Š. 1998-10-12 UAB “P” vardu pateikus Šiaulių miesto valstybinei mokesčių inspekcijai UAB “P” 1998 m. rugsėjo mėn. PVM deklaraciją ir prašymą reg. Nr. 42, kuriuose buvo melagingai nurodyta, kad 1998 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais UAB “P” susidarė 181.871 Lt PVM permoka, nors visiems bendrininkams buvo žinoma, kad didžioji dalis dokumentuose nurodytų prekių niekada nebuvo įsigytos, PVM nebuvo mokėtas, prekės nebuvo eksportuotos, todėl UAB “P” neįgijo teisės į PVM permokos grąžinimą, kurią prašoma užskaityti fizinių asmenų pajamų mokesčiui, avansiniam pelno mokesčiui ir kelių mokesčiui už rugsėjo mėnesį dengti, o likusią dalį – 171.006 Lt – pervesti į UAB “P” sąskaitą. Šiaulių miesto VMI dėl apgaulės šį 1998-10-12 UAB “P” prašymą patenkinus ir 4.263,21 Lt užskaičius, kaip UAB “P” mokėtinus mokesčius, o 171.006 Lt 1998-10-19 mokėjimo pavedimu Nr. 2002 pervedus į UAB “P” banko sąskaitą Nr. 502462944 banke „Snoras“, A. S. pradėjo pervesta pinigų suma disponuoti kaip sava, nurodė S. Š. pervesti 167.000 Lt į savo dukros I. S. vadovaujamos UAB “P” sąskaitą, šiai pinigus iš sąskaitos paėmus ir perdavus A. S. , jis šiuos pinigus naudojo savo bei nusikalstamo susivienijimo interesais. Tokiu būdu A. S. kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais S. Š. , I. S. , A. G. , G. G. , N. J. , padedant M. Ž. , K. D. ir L. R. , apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, 181.871 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
Toliau tęsdami savo nusikalstamus veiksmu, I. S. ir K. D. veikdami kartu su A. G. , G. G. , A. S. , 1998 m. spalio – 1998 m. lapkričio mėnesių laikotarpiu Šiaulių mieste ir rajone, turėdami tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, realiai į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio sumas, A. S. nurodęs R. Ž. , nežinojusiam, kad spausdina melagingus duomenis, atspausdinti duomenis apie tai, kad 1998-10-22 UAB “S” pardavė UAB “P” 39.150 vnt. mokyklinių kuprinių ir 33.750 vnt. moteriškų rankinių už 1.039.193,55 Lt, iš jų 158.521,05 Lt PVM, UAB “S” PVM sąskaitos faktūros, serija GAB Nr. 9440431, blanke, kurį, patvirtintą UAB “S” antspaudu bei pasirašytą Ritvino Stačinsko vardu, A. S. pateikė D. J. , nurodė nusikalstamo susivienijimo narei savo dukrai UAB “P” direktorei I. S. suklastoti UAB “S” PVM sąskaitą faktūrą, serija GAB Nr. 9440431, savo parašu ir UAB “P” antspaudu patvirtinant joje įrašytus melagingus duomenis, suklastoti UAB “P” PVM sąskaitą faktūrą, serija GAC, Nr. 8713542, savo parašu ir UAB “P” antspaudu patvirtinant joje įrašytus melagingus duomenis apie tai, kad 1998-10-23 UAB “P” pardavė UAB “P” tariamai iš UAB “S” įgytus 39.150 vnt. mokyklinių kuprinių ir 33.750 vnt. moteriškų rankinių už 1.055.601,45 Lt, iš jų 161.023,95 Lt PVM, nors UAB “P” realiai šių prekių iš UAB “S” nepirko, tokio kiekio minėtų prekių neturėjo ir UAB “P” nepardavė, ir šią suklastotą UAB “P” PVM sąskaitą faktūrą perdavė UAB “P” direktoriui S. Š. , kuris ją patvirtino savo parašu ir įtraukė į UAB “P” apskaitą. S. Š. suklastojus, t. y. patvirtinus parašu ir UAB “P” antspaudu UAB “P” PVM sąskaitą faktūrą, serija LAA, Nr. 9485932, kurioje R. Ž. , nežinodamas, kad spausdina melagingus duomenis, A. S. nurodymu buvo atspausdinęs melagingus duomenis apie tai, kad UAB “P” tariamai iš UAB “P” įsigytas, tačiau faktiškai neegzistuojančias, prekes kartu su 146 vnt. medinių padėklų, realiai 1998-10-23 įsigytais iš UAB “E” pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija GAE, Nr. 2023524, už 1.378,24 Lt, iš jų 210,24 Lt PVM, pardavė Ukrainos bendrovei „E-V. B. “, A. S. nurodė G. G. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, nemokant jokių mokesčių, taip pat ir PVM, nupirkti 39 vnt. mokyklinių kuprinių ir 34 vnt. moteriškų rankinių, o A. G. organizuoti šių prekių ir iš UAB “E” įsigytų padėklų pakrovimą į vagoną Nr. 23521008, siunta Nr. 083932, Zmijov Južnoj ŽD. G. G. ir A. G. įvykdžius nusikalstamo susivienijimo lyderio pavedimus, A. S. per nusikalstamo susivienijimo narę N. J. 800 litų kyšiu papirko Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnę L. R. , kuri 1998-10-23 įregistravusi UAB “P” eksporto deklaraciją ir suteikusi jai numerį 8SR24100162, patvirtino joje ir jos prieduose atspausdintus melagingus duomenis apie tai, kad UAB “P” eksportuoja 146 vnt. (2.920 kg) medinių padėklų už 1.234 Lt, 39.150 vnt. (24.300 kg) mokyklinių kuprinių už 491.332 Lt, 33.750 vnt. (21.000 kg) moteriškų rankinių už 417.825 Lt, iš viso 48.220 kg prekių už 910.391 Lt, ir išleido šį prekių kiekį eksportuoti, tokiu būdu pateikusi Lietuvos muitinei melagingus duomenis apie UAB “P” vardu faktiškai eksportuojamų pagal deklaraciją Nr. 8SR24100162 prekių kiekį, svorį ir vertę. Nusikalstamo susivienijimo nariams perdavus vagoną Nr. 23521008 SP AB „Lietuvos geležinkeliai“, A. S. suorganizavo, kad R. Ž. , nežinodamas, kad jo ruošiami dokumentai bus panaudoti darant nusikalstamas veikas, atspausdintų rusų kalba UAB “P” 1998-10-23 sąskaitą faktūrą Nr. 9485932 (numeris analogiškas UAB “P” 1998-10-23 PVM sąskaitos faktūros, serija LAA, Nr. 9485932, numeriui) ir 1998-10-23 išsiuntimo specifikaciją Nr. 1, nurodant šiuose dokumentuose realų į vagoną Nr. 23521008 pakrautų prekių kiekį, svorį ir kainą, o būtent tai, kad į užsienio bendrovę „E-V. B. “ yra siunčiami 146 vnt. (2.920 kg) medinių padėklų už 1.109,6 JAV dolerio, 39 vnt. (24,3 kg) mokyklinių kuprinių už 241,8 JAV dolerių ir 34 vnt. (21 kg) moteriškų rankinių už 231,2 JAV dolerių, viso 2.965,3 kg prekių už 1.582,6 JAV dolerių (6.330,40 Lt), taip pat organizavo laiško Baltarusijos Respublikoje esančios Molodečno geležinkelio stoties viršininkui, prašant ištaisyti techninę klaidą SMGS važtaraštyje Nr. 083932, vagonas Nr. 23521008, ir priimti patvirtinimą, kad svoris, nurodytas 1998-10-23 išsiuntimo specifikacijoje Nr. 1, atitinka nurodytą pateikiamoje SMGS važtaraščio Nr. 083932 kopijoje, atspausdinimą rusų kalba. UAB “P” direktoriui S. Š. patvirtinus šiuos dokumentus savo parašu ir UAB “P” antspaudu, A. S. rusų kalba surašytus 1998-10-23 sąskaitą faktūrą Nr. 9485932 ir išsiuntimo specifikaciją Nr.1 patvirtino A. V. suklastotu muitinės datos spaudu „LT 64 Šiaulių muitinė Medelynas“, tokiu būdu sukurdamas fikciją, neva Lietuvos muitinė patvirtino šiuose dokumentuose įrašytų duomenų teisingumą, ir susitarė su Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnu K. D. , kad šis už 3.000 JAV dolerių (12.000 Lt) atlygį suorganizuos, kad UAB “P” eksporto pagal deklaraciją Nr. 8SR24100162 dokumentai būtų sukeisti ir Baltarusijos Respublikos muitinei būtų pateikti suklastotu muitinės datos spaudu „LT 64 Šiaulių muitinė Medelynas“ patvirtinti UAB “P” 1998-10-23 sąskaita faktūra Nr. 9485932 ir išsiuntimo specifikacija Nr. 1, kuriose buvo nurodyti realūs eksportuojamų pagal deklaraciją Nr. 8SR24100162 prekių kiekiai, svoriai ir vertė, bei nurodė A. G. imituoti tariamai muitinės patvirtintų dokumentų išsiuntimą iš krovinio išsiuntimo stoties. K. D. suorganizavus UAB “P” eksporto pagal 1998-10-23 deklaraciją Nr. 8SR24100162 dokumentų sukeitimą, A. G. faksu iš Gubernijos geležinkelio stoties išsiuntus laišką Baltarusijos Respublikoje esančios Molodečno geležinkelio stoties viršininkui, prašant ištaisyti techninę klaidą SMGS važtaraštyje Nr. 083932, vagonas Nr. 23521008, ir priimti patvirtinimą, kad svoris, nurodytas 1998-10-23 išsiuntimo specifikacijoje Nr. 1, atitinka nurodytą pateikiamoje SMGS važtaraščio Nr. 083932 kopijoje, ir tokiu būdu užtikrinus, kad Baltarusijos Respublikos muitinės pareigūnams nesukels abejonių UAB “P” eksporto pagal deklaraciją Nr. 8SR24100162 dokumentuose nurodyti skirtingi prekių kiekiai, svoriai ir vertė, A. S. , būdamas susitaręs su K. D. ir gavęs pastarojo pažadą, kad šis už piniginį atlygį paslėps nusikaltimo pėdsakus – turėdamas tikslą atvaizduoti tariamą sumokėjimą už tariamai eksportuotas prekes, suorganizuos tariamo pinigų importo mutinį įforminimą muitinėje ir tokiu būdu sukurs fikciją, neva RAB „E-V. B. “ atsiskaitė su UAB “P”, kas padės išvengti detalesnio įmonės patikrinimo, nurodė UAB “P” direktoriui S. Š. UAB “P” vardu pateikti mokesčių inspekcijai prašymą grąžinti PVM. S. Š. UAB “P” vardu pateikus Šiaulių miesto valstybinei mokesčių inspekcijai 1998-11-13 prašymą grąžinti PVM permoką, reg. Nr. 278, ir 1998-11-18 UAB “P” 1998 m. spalio mėn. PVM deklaraciją, kuriuose buvo melagingai nurodyta, kad 1998 m. liepos ir spalio mėnesiais UAB “P” susidarė 167.496 Lt PVM permoka, iš jos 161.234,19 Lt dalis dėl tariamo prekių eksporto į RAB „E-V. B. “, kurią prašoma užskaityti kelių mokesčiui už spalio mėnesį, fizinių asmenų pajamų mokesčiui, avansiniam pelno mokesčiui dengti ir pagal aktą, o likusią dalį pervesti į UAB “P” sąskaitą, Šiaulių miesto VMI apgaulės įtakoje šį 1998-11-13 UAB “P” prašymą patenkinus ir 3.473,66 Lt įskaičius, kaip UAB “P” mokėtinus mokesčius, o 164.022,34 Lt 1998-11-26 mokėjimo pavedimu Nr. 2243 pervedus į UAB “P” banko sąskaitą Nr. 502462944 banke „Snoras“, A. S. ėmė laisvai disponuoti šia suma – nurodė S. Š. 160.000 Lt iš šios sumos pervesti į A. S. vadovaujamos UAB “G” sąskaitą ir panaudojo pervestus pinigus savo bei nusikalstamo susivienijimo interesais. Tokiu būdu A. S. kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais S. Š. , I. S. , D. J. , A. G. , G. G. , N. J. , padedant K. D. ir L. R. , apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – 161.234,19 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
Toliau tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, I. S. ir K. D. veikdami su A. G. , G. G. , A. S. , 1998 m. gruodžio – 1999 m. sausio mėnesių laikotarpiu, Šiaulių mieste ir rajone, turėdami tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – realiai į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio sumas, iš P. S. nupirko UAB „Dujų aparatas“ PVM sąskaitas faktūras, serija GAC, Nr. 6024615 ir Nr. 6024617, patvirtintas UAB „Dujų aparatas“ antspaudu bei pasirašytas P. B. vardu, kuriose jau buvo atspausdinti melagingi duomenys apie tai, kad 1998-12-03 ir 1998-12-07 UAB „Dujų aparatas“ pardavė L. Ž. prekybos ir gamybos įmonei 5.761 vnt. audinių kailių už 946.727,33 LT, iš jų 144.416,03 Lt PVM, bei perdavė šias PVM sąskaitas faktūras per N. J. L. Ž. , kad ši pagal A. S. paruoštus ir per N. J. perduotus PVM sąskaitų faktūrų ruošinius išrašytų jos įmonės PVM sąskaitą faktūrą analogiškam prekių kiekiui. L. Ž. išrašius ir savo parašu patvirtinus L. Ž. prekybos ir gamybos įmonės PVM sąskaitoje faktūroje , serija GAC, Nr. 2503549, įrašytus melagingus duomenis apie tai, kad L. Ž. prekybos ir gamybos įmonė parduoda UAB “G” 5.761 vnt. audinių kailių už 956.196,33 Lt, iš jų 145.860,45 Lt PVM, A. S. , patvirtinęs savo parašu šioje PVM sąskaitoje faktūroje įrašytus melagingus duomenis, jos pagrindu suklastojo UAB “G” PVM sąskaitą faktūrą, serija GAB, Nr. 0098690, t. y. savo parašu patvirtino joje įrašytus melagingus duomenis apie tai, kad 1998-12-10 UAB “G” pardavė UAB “P” 4.860 vnt. audinių kailių už 819.971,73 Lt, iš jų 125.080,43 Lt PVM, ir UAB “G” PVM sąskaitą faktūrą, serija GAB, Nr. 0098689 – savo parašu patvirtino joje įrašytus melagingus duomenis apie tai, kad 1998-12-11 UAB “G” pardavė UAB “P” 540 vnt. audinių kailių už 89.682,95 iš jų 13.680,45 Lt PVM, žinodamas, kad UAB “G” realiai tokio kiekio minėtų prekių neturėjo ir faktiškai UAB “P” nepardavė bei perdavė UAB “P” direktoriui S. Š. šių PVM sąskaitų faktūrų pirkėjo egzempliorius, kuriuos pastarasis patvirtino savo parašais. UAB “P” direktoriui S. Š. patvirtinus savo parašais ir UAB “P” antspaudu UAB “P” PVM sąskaitą faktūrą, serija LAA, Nr. 9485934, kurioje melagingus duomenis A. S. nurodymu atspausdino R. Ž. , nežinodamas, kad spausdina melagingus duomenis, apie tai, kad UAB “P” tariamai iš UAB “G” įsigytus, tačiau faktiškai neegzistuojančius 4.860 vnt. kailiukų, kartu su 540 vnt. realiai iš UAB “G” įsigytų kailiukų, kuriuos prieš tai A. S. nenustatytomis aplinkybėmis buvo nupirkęs iš Kretingos žvėrininkystės žemės ūkio bendrovės, 138 vnt. iš 152 vnt. medinių padėklų, realiai įsigytų iš UAB “E” 1998-12-16 pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija GAE, Nr. 2023589, už 1.434,88 Lt, iš jų 218,88 Lt PVM, bei 500 vnt. plastmasinių dėžių, realiai įsigytomis iš KB „Radviliškio prekyba“ 1998-12-28 pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija GAC, Nr. 7554091, už 1.593 Lt, iš jų 243 Lt PVM, pardavė Ukrainos RAB „Kim“. A. S. nurodė nusikalstamo susivienijimo nariui A. G. suorganizuoti 540 vnt. kailiukų, 138 vnt. medinių padėklų ir 500 vnt. plastmasinių dėžių pakrovimą į vagoną bei melagingų duomenų apie tai, kad UAB “P” vagonu Nr. 23656515, siuntos Nr.084013, išveža 4.140 kg medinių padėklų, 648 kg audinių lapių kailių, 785 kg plastmasinių dėžių, iš viso 5.573 kg prekių, atspausdinimą Mažosios skubos važtaraštyje (SMGS), siuntos Nr.084013, o S. Š. suklastoti UAB “P” deklaraciją ir jos priedą – 1998-12-29 Mažosios skubos važtaraštį (SMGS), siuntos Nr.084013, savo parašu ir UAB “P” antspaudu patvirtinant juose atspausdintus melagingus duomenis apie tai, kad UAB “P” geležinkelio vagonu Nr.23656515 eksportuoja 138 vnt. (4.140 kg) medinių padėklų už 1.159 Lt, 500 vnt. (785 kg) plastmasinių dėžių už 1.500 Lt, 5.400 vnt. (648 kg) audinių lapių kailių už 785.934 Lt, iš viso 5.573 kg prekių už 788.593 Lt. A. G. ir S. Š. įvykdžius šiuos nusikalstamo susivienijimo lyderio nurodymus, A. S. per nusikalstamo susivienijimo narę N. J. 800 litų kyšiu papirko Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnę L. R. , kuri 1998-12-29, įregistravusi UAB “P” eksporto deklaraciją ir suteikusi jai numerį 8SR24100188, už kyšį patvirtino joje ir jos prieduose atspausdintus melagingus duomenis apie tai, kad UAB “P” eksportuoja 138 vnt. (4.140 kg) medinių padėklų už 1.159 Lt, 500 vnt. (785 kg) plastmasinių dėžių už 1.500 Lt, 5.400 vnt. (648 kg) audinių lapių kailių už 785.934 Lt, viso 5.573 kg prekių už 788.593 Lt, ir išleido šį prekių kiekį eksportuoti, tokiu būdu pateikusi Lietuvos muitinei melagingus duomenis apie UAB “P” vardu faktiškai eksportuojamų pagal deklaraciją Nr. 8SR24100188 prekių kiekį, svorį ir vertę. Nusikalstamo susivienijimo nariams perdavus vagoną Nr. 23656515 SP AB „Lietuvos geležinkeliai“ transportuoti į Ukrainos Respubliką, A. S. suorganizavo, kad R. Ž. , nežinodamas, kad jo ruošiami dokumentai bus panaudoti nusikalstamai veikai daryti, atspausdintų rusų kalba UAB “P” 1998-12-29 sąskaitą faktūrą Nr. 9485934 (numeris analogiškas UAB “P” 1998-12-29 PVM sąskaitos faktūros, serija LAA, Nr. 9485934, numeriui) ir 1998-12-29 išsiuntimo specifikaciją Nr. 1, nurodant šiuose dokumentuose realų į vagoną Nr. 23656515 pakrautų prekių kiekį, svorį ir kainą, o būtent tai, kad į RAB „Kim“ yra siunčiami 138 vnt. (4.140 kg) medinių padėklų už 289,8 JAV dolerių, 540 vnt. (648 kg) audinių kailių už 1.719,6 JAV doleriu ir 500 vnt. (785 kg) plastmasinių dėžių už 225 JAV dolerius, iš viso 5.573 kg prekių už 2.234,4 JAV dolerių (8.937,6 Lt). UAB “P” direktoriui S. Š. patvirtinus šiuos dokumentus savo parašu ir UAB “P” antspaudu, A. S. patvirtino eksporto pagal 1998-12-29 deklaraciją Nr. 8SR24100188 dokumentus rusų kalba: 1998-12-29 sąskaitą faktūrą Nr. 9485934 ir išsiuntimo specifikaciją Nr. 1, kuriuose buvo nurodyti realūs eksportuojamų pagal šią deklaraciją prekių kiekiai, svoriai ir kainos, A. V. suklastotu muitinės datos spaudu „LT 64 Šiaulių muitinė Medelynas“ ir susitarė su Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnu K. D. , kad šis už 3.000 JAV dolerių (12.000 Lt) atlygį suorganizuos, kad UAB “P” eksporto pagal deklaraciją Nr. 8SR24100188 dokumentai būtų sukeisti ir Baltarusijos Respublikos muitinei būtų pateikti suklastotu muitinės datos spaudu „LT 64 Šiaulių muitinė Medelynas“ patvirtinti UAB “P” 1998-12-29 sąskaita faktūra Nr. 9485934 ir išsiuntimo specifikacija Nr. 1, kuriose buvo nurodyti realūs eksportuojamų pagal deklaraciją Nr. 8SR24100188 prekių kiekiai ir vertė. K. D. suorganizavus UAB “P” eksporto pagal 1998-12-29 deklaraciją Nr. 8SR24100188 dokumentų sukeitimą, A. S. , būdamas susitaręs su K. D. ir gavęs pastarojo pažadą, kad šis už kyšį paslėps nusikaltimo pėdsakus – turėdamas tikslą atvaizduoti tariamą sumokėjimą už tariamai eksportuotas prekes, įformins tariamą pinigų importą ir tokiu būdu sukurs fikciją neva RAB „Kim“ atsiskaitė su UAB “P”, tam, kad išvengtų detalesnio įmonės veiklos patikrinimo, nurodė S. Š. pateikti mokesčių inspekcijai UAB “P” prašymą grąžinti PVM. S. Š. UAB “P” vardu pateikus Šiaulių miesto valstybinei mokesčių inspekcijai 1999-01-15 1998 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją, o 1999-01-18 prašymą reg. Nr. 137, kuriuose melagingai buvo nurodyta, kad UAB “P” 1998 m. gruodžio mėnesį susidarė 139.486 Lt PVM permoka, iš jos 139.222,76 Lt susidariusi dėl prekių eksporto į RAB „Kim“, nors visiems bendrininkams buvo žinoma, kad didžioji dalis dokumentuose nurodytų prekių niekada nebuvo įsigytos, PVM nebuvo mokėtas, prekės nebuvo eksportuotos, todėl UAB “P” neįgijo teisės į grąžinimą šios PVM permokos dalies, kurią prašoma įskaityti fizinių asmenų pajamų ir kelių mokesčius už gruodžio mėnesį dengti, o likusią dalį pervesti į UAB “P” sąskaitą, Šiaulių miesto VMI dėl apgaulės patenkinus šį UAB “P” prašymą ir 2.294,05 Lt įskaičius, kaip UAB “P” mokėtinus mokesčius, o 137.191,95 Lt 1999-01-26 mokėjimo pavedimu Nr. 151 pervedus į UAB “P” banko sąskaitą Nr. 502462944 banke „Snoras“, S. Š. iš banko sąskaitos 1999-01-27 čekiu Nr. 073170 paėmus 100.000 Lt, o dar 35.000 Lt A. S. , kuris jau ėmė disponuoti šiais pinigais, kaip savais, nurodymu pervedus į pastarojo valdomos ir vadovaujamos UAB “G” sąskaitą, po ko A. S. panaudojo šią sumą savo ir nusikalstamo susivienijimo interesais. Tokiu būdu A. S. kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais S. Š. , A. G. , N. J. , padedant L. R. ir K. D. , apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – 139.222,76 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
Toliau tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, I. S. ir K. D. , veikdami kartu su A. G. , G. G. , A. S. 1999 m. sausio – vasario mėnesių laikotarpiu Šiaulių mieste ir rajone, turėdami tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – realiai į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio sumas, kaltinamasis A. S. nurodė nusikalstamo susivienijimo narei savo dukrai UAB “P” direktorei I. S. pateikti suklastotą UAB “P” PVM sąskaitą faktūrą, kurioje būtų melagingi duomenys apie tai, kad 1999-01-29 UAB “P” pardavė UAB “P” 7.946 vnt. moteriškų rankinių ir 7.000 vnt. moteriškų rankinių už 515.583,30 Lt, iš jų 78.648,30 Lt PVM, nors realiai UAB “P” tokio kiekio prekių neturėjo ir nieko UAB “P” nepardavė. I. S. pateikus UAB “P” PVM sąskaitą faktūrą, serija GAC, Nr. 8713556, kurioje buvo įrašyti minėti melagingi duomenys, A. S. nurodė nusikalstamo susivienijimo nariui G. G. suklastoti UAB „Delivera“ PVM sąskaitą faktūrą, serija GAE, Nr. 6393388 – joje nurodyti melagingus duomenis apie tai, kad 1999-01-29 UAB „Delivera“ pardavė UAB “P” 1.000 vnt. vyriškų megztinių, 7.800 vnt. moteriškų megztinių, 1.100 vnt. moteriškų kostiumėlių ir 6.500 vnt. moteriškų rankinių už 189.000,60 Lt, iš jų 28.830,60 Lt PVM, bei nurodė nusikalstamo susivienijimo nariui E. S. suklastoti E. S. įmonės PVM sąskaitą faktūrą, serija LJA, Nr. 0172607 – patvirtinti savo parašu joje D. S. , nežinojusio, kad spausdina melagingus duomenis, A. S. nurodymu atspausdintus melagingus duomenis apie tai, kad E. S. įmonė pardavė UAB “P” realiai neegzistuojančių 1.430 vnt. vyriškų megztinių už 17.717,7 Lt, iš jų 2.702,7 Lt PVM, kuriuos A. S. nurodymu spausdino D. S. , nežinodamas, kad spausdina melagingus duomenis, nors faktiškai nei UAB “P”, nei UAB “S”, nei E. S. įmonė realiai tokio asortimento bei kiekio prekių neturėjo ir UAB “P” nepardavė. I. S. , G. G. ir E. S. įvykdžius nusikalstamo susivienijimo lyderio nurodymus, A. S. nurodė UAB “P” direktoriui S. Š. patvirtinti minėtas UAB “P”, UAB „Delivera“ ir E. S. įmonės PVM sąskaitas faktūras savo parašais bei patvirtinti parašais ir UAB “P” antspaudu UAB “P” PVM sąskaitą faktūrą, serija LAA, Nr. 9485935, kurioje D. S. , nežinodamas, kad spausdina melagingus duomenis, A. S. nurodymu buvo atspausdinęs melagingus duomenis apie tai, kad UAB “P” tariamai iš UAB “P”, UAB „Delivera“ ir E. S. įmonės įsigytas, tačiau faktiškai neegzistuojančias, prekes kartu su 156 vnt. iš 166 vnt. medinių padėklų, realiai įsigytų iš UAB “E” 1999-01-29 pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija GAE Nr. 6928213 už 1.567,04 Lt, iš jų 239,04 Lt PVM, pardavė Ukrainos bendrovei „E-V. B. “. A. S. nurodė G. G. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, nemokant jokių mokesčių, taip pat ir PVM, nupirkti 22 vnt. moteriškų rankinių, 3 vnt. vyriškų megztinių, 1 moterišką kostiumėlį, 8 vnt. moteriškų megztinių, o A. G. nurodė organizuoti šių prekių kartu su iš UAB “E” įsigytais padėklais pakrovimą į vagoną Nr. 21547278, siunta Nr. 084043, Zmijov Južnaja ŽD. S. Š. , G. G. ir A. G. įvykdžius nusikalstamo susivienijimo lyderio nurodymus, A. S. per nusikalstamo susivienijimo narę N. J. 800 litų kyšiu papirko Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnę L. R. , kuri 1999-01-29, įregistravusi UAB “P” eksporto deklaraciją ir suteikusi jai numerį 9SR24100003, už kyšį patvirtino joje ir jos prieduose atspausdintus melagingus duomenis apie tai, kad UAB “P” eksportuoja 156 vnt. (4.680 kg) medinių padėklų už 1.310 Lt, 13.500 vnt. (7.044 kg) moteriškų rankinių už 113.260 Lt, 7.946 vnt. (6.620 kg) moteriškų rankinių už 382.997 Lt, 2.430 vnt. (1.766 kg) vyriškų megztinių už 27.530 Lt, 7.800 vnt. (4.543 kg) moteriškų megztinių už 76.440 Lt, 1.100 vnt. (1.252 kg) moteriškų kostiumų už 21.252 Lt, iš viso 25.905 kg prekių už 622.789 Lt, ir išleido šį prekių kiekį eksportuoti, tokiu būdu pateikusi Lietuvos muitinei melagingus duomenis apie UAB “P” vardu faktiškai eksportuojamų pagal deklaraciją Nr. 9SR24100003 prekių kiekį, svorį ir vertę. Nusikalstamo susivienijimo nariams perdavus vagoną Nr. 21547278 SP AB „Lietuvos geležinkeliai“ gabenimui į Ukrainos Respubliką, A. S. suorganizavo, kad D. S. , nežinodamas, kad jo ruošiami dokumentai bus panaudoti darant nusikalstamą veiką, atspausdintų rusų kalba UAB “P” 1999-01-29 sąskaitą faktūrą Nr. 9485935 (numeris analogiškas UAB “P” 1999-01-29 PVM sąskaitos faktūros, serija LAA, Nr. 9485935, numeriui) ir 1999-01-29 išsiuntimo specifikaciją Nr. 1, kuriose nurodytų realų į vagoną Nr. 21547278 pakrautų prekių kiekį, svorį ir kainą, o būtent tai, kad į RAB „E-V. B. “ yra siunčiami 156 vnt. (4.680 kg) medinių padėklų už 1.185,6 JAV dolerių, 14 vnt. (8,68 kg) moteriškų rankinių už 170,8 JAV dolerių, 8 vnt. (5,44 kg) moteriškų megztinių už 60 JAV dolerių, 3 vnt. (2,46 kg) vyriškų megztinių už 23,4 JAV dolerių, 1 (1,325 kg) moteriškas kostiumas už 16,75 JAV dolerių ir 8 vnt. (7,44 kg) moteriškų rankinių už 249,6 JAV dolerių, iš viso 4 705,345 kg prekių už 1 706,15 JAV dolerių (6 824,6 Lt). S. Š. patvirtinus šiuos dokumentus savo parašu ir UAB “P” antspaudu, A. S. patvirtino šiuos dokumentus A. V. suklastotu muitinės datos spaudu „LT 64 Šiaulių muitinė Medelynas“, tuo sukuriant fikciją, neva Lietuvos muitinė patvirtino šiuose dokumentuose įrašytų duomenų teisingumą, ir susitarė su Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnu K. D. , kad šis už 3.000 JAV dolerių (12.000 Lt) atlygį suorganizuos, kad UAB “P” eksporto pagal deklaraciją Nr. 9SR24100003 dokumentai būtų sukeisti ir Baltarusijos Respublikos muitinei būtų pateikti suklastotu muitinės datos spaudu „LT 64 Šiaulių muitinė Medelynas“ patvirtinti UAB “P” 1999-01-29 sąskaita faktūra Nr. 9485935 ir išsiuntimo specifikacija Nr. 1, kuriose buvo nurodyti realūs eksportuojamų pagal deklaraciją Nr. 9SR24100003 prekių kiekiai, svoriai ir vertė. K. D. suorganizavus UAB “P” eksporto pagal 1999-01-29 deklaraciją Nr. 9SR24100003 dokumentų sukeitimą, A. S. ir jo bendrininkai pasiekė, kad Baltarusijos muitinę pasiektų dokumentai, kuriuose buvo nurodytas iš tiesų vagone esančių pakrautų prekių kiekis, muitinės pareigūnams nesukeltų abejonių skirtingai dokumentuose nurodyti prekių kiekiai ir svoriai.
Tęsdami nusikalstamą veiką, I. S. , A. G. , G. G. , K. D. , A. S. suklastojus UAB “G” PVM sąskaitą faktūrą, serija GAB, Nr. 0098694, savo parašu patvirtinus joje įrašytus melagingus duomenis apie tai, kad 1998-01-21 UAB “G” pardavė UAB “Gi” 350 vnt. audinių kailių už 56.979,90 Lt, iš jų 8.691,85 Lt PVM ir, iš P. S. už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą nupirkęs UAB „Urmininkai“ PVM sąskaitas faktūras, serija GAD, Nr. 7811032, Nr. 7811034 ir Nr. 7811036, pasirašytas A. V. vardu, kuriose jau buvo melagingi duomenys apie tai, kad 1999-01-04, 1999-01-11 ir 1999-01-15 UAB „Urmininkai“ pardavė L. Ž. prekybos ir gamybos įmonei 4.569 vnt. audinių kailių už 748.154,29 Lt, iš jų 114.125,53 Lt PVM, perdavė jas per N. J. L. Ž. , kad ši pagal A. S. paruoštus ir per N. J. perduotus PVM sąskaitų faktūrų ruošinius išrašytų pardavimo dokumentus analogiškam kailiukų kiekiui. L. Ž. savo parašu patvirtinus L. Ž. prekybos ir gamybos įmonės PVM sąskaitose faktūrose, serija GAC, Nr. 2503551 ir Nr. 2503552 įrašytus melagingus duomenis apie tai, kad 1999-01-12 ir 1999-01-25 L. Ž. prekybos ir gamybos įmonė parduoda UAB “Gi” 4.560 vnt. audinių kailių už 754.160,95 Lt, iš jų 115.041,5 Lt PVM, A. S. sukurstė UAB “Gi” direktorių A. A. suklastoti UAB “Gi” PVM sąskaitą faktūrą, serija GAE, Nr. 5767771 – patvirtinti savo parašu joje įrašytus melagingus duomenis apie tai, kad 1999-01-14 UAB “Gi” parduoda UAB “P” 500 vnt. audinių kailių už 82.971,70 Lt, iš jų 12.656,70 Lt PVM, ir UAB “Gi” PVM sąskaitą faktūrą, serija GAE, Nr. 5767772, joje nurodant melagingus duomenis apie tai, kad 1999-01-26 UAB “Gi” pardavė UAB “P” 4.500 vnt. audinių kailių už 746.745,30 Lt, iš jų 113.910,30 Lt PVM, nors faktiškai UAB “Gi” buvo realiai įsigijusi tik 55 vnt. audinių kailių iš UAB „Delivera“ už 9.439,06 Lt, iš jų 1.439,86 Lt PVM, bei 30 vnt. audinių kailių iš Šeduvos žvėrininkystės žemės ūkio bendrovės už 1.320 Lt, iš jų 201,36 Lt PVM, bei perdavė šias UAB “Gi” PVM sąskaitas faktūras, serija GAE, Nr. 5767771 ir Nr. 5767772 UAB “P” direktoriui S. Š. , kuris savo parašu patvirtino melagingus duomenis, įrašytus šiose PVM sąskaitose faktūrose. D. S. , nežinojusiam, kad spausdina melagingus duomenis, A. S. nurodymu atspausdinus UAB “P” PVM sąskaitoje faktūroje, serija LAA, Nr. 9485936, melagingus duomenis, apie tai, kad UAB “P” tariamai iš UAB “Gi” įsigytas, tačiau faktiškai neegzistuojančias, prekes kartu su 136 vnt. medinių padėklų, iš kurių 126 vnt. realiai įsigyti iš UAB “E” 1999-01-29 pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija GAE, Nr. 6928212, už 1.189,44 Lt, iš jų 181,44 Lt PVM, o 10 vnt. buvo iš 166 vnt. medinių padėklų, realiai įsigytų iš UAB “E” 1999-01-29 pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija GAE, Nr. 6928213, bei 500 vnt. plastmasinių dėžių, realiai įsigytomis iš KB „Radviliškio prekyba“ 1999-01-28 pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija GAC, Nr. 3640359, už 1.593 Lt, iš jų 243 Lt PVM, pardavė Ukrainos RAB „Kim“, o S. Š. patvirtinus šiuos melagingus duomenis savo parašu ir UAB “P” antspaudu, A. S. nurodė A. G. organizuoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgytų 500 vnt. audinių kailių, 136 vnt. medinių padėklų ir 500 plastmasinių dėžių pakrovimą į vagoną Nr. 21369566, siunta Nr. 084044, Kleparov Lvovskaja ŽD. A. G. įvykdžius šį nusikalstamo susivienijimo lyderio nurodymą, A. S. per nusikalstamo susivienijimo narę N. J. 800 litų kyšiu papirko Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnę L. R. , kuri 1999-01-29, įregistravusi UAB “P” eksporto deklaraciją ir suteikusi jai numerį 9SR24100004, už kyšį patvirtino joje ir jos prieduose atspausdintus melagingus duomenis apie tai, kad UAB “P” eksportuoja 136 vnt. (4.080 kg) medinių padėklų už 1.142 Lt, 500 vnt. (785 kg) plastmasinių dėžių už 1.500 Lt, ir 5.000 vnt. (608 kg) audinių kailių už 713.800 Lt, iš viso 5.473 kg prekių už 716.442 Lt, ir išleido šį prekių kiekį eksportuoti, tokiu būdu pateikusi Lietuvos muitinei melagingus duomenis apie UAB “P” vardu faktiškai eksportuojamų pagal deklaraciją Nr. 9SR24100004 prekių kiekį ir vertę. Nusikalstamo susivienijimo nariams perdavus vagoną Nr. 21369566 SP AB „Lietuvos geležinkeliai“, A. S. suorganizavo, kad D. S. , nežinodamas, kad jo ruošiami dokumentai bus panaudoti sukčiavimui, atspausdintų rusų kalba UAB “P” 1999-01-29 sąskaitą faktūrą Nr. 9485936 (numeris analogiškas UAB “P” 1999-01-29 PVM sąskaitos faktūros, serija LAA, Nr. 9485936, numeriui) ir 1999-01-29 išsiuntimo specifikaciją Nr. 1, nurodant šiuose dokumentuose realų į vagoną Nr. 21369566 pakrautų prekių kiekį, svorį ir kainą, o būtent tai, kad į RAB „Kim“ yra siunčiami 136 vnt. (4.080 kg) medinių padėklų už 285,6 JAV dolerių, 500 vnt. (608 kg) audinių kailių už 1.605 JAV dolerius ir 500 vnt. (785 kg) plastmasinių dėžių už 225 JAV dolerius, iš viso 5.473 kg prekių už 2.115,6 JAV dolerių (8.642,4 Lt). UAB “P” direktoriui S. Š. patvirtinus šiuos dokumentus savo parašu ir UAB “P” antspaudu, A. S. rusų kalba surašytus 1999-01-29 sąskaitą–faktūrą Nr. 9485936 ir 1999-01-29 išsiuntimo specifikaciją Nr.1 patvirtino A. V. suklastotu muitinės datos spaudu „LT 64 „ Šiaulių muitinė Medelynas“, tokiu būdu sukuriant fikciją, neva Lietuvos muitinė patvirtino šiuose dokumentuose įrašytų duomenų teisingumą, ir susitarė su Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnu K. D. , kad šis už 3.000 JAV dolerių (12.000 Lt) atlygį suorganizuos, kad UAB “P” eksporto pagal deklaraciją Nr. 9SR24100004 dokumentai būtų sukeisti ir Baltarusijos Respublikos muitinei būtų pateikti suklastotu muitinės datos spaudu „LT 64 Šiaulių muitinė Medelynas“ patvirtinti UAB “P” 1999-01-29 sąskaita faktūra Nr. 9485936 ir išsiuntimo specifikacija Nr. 1, kuriose buvo nurodyti realūs eksportuojamų pagal deklaraciją Nr. 9SR24100004 prekių kiekiai ir vertė. K. D. suorganizavus UAB “P” eksporto pagal 1999-01-29 deklaraciją Nr. 9SR24100004 dokumentų sukeitimą, A. S. nurodė UAB “P” direktoriui S. Š. pateikti mokesčių inspekcijai UAB “P” prašymą grąžinti PVM. S. Š. UAB “P” vardu 1999-02-13 pateikus Šiaulių miesto valstybinei mokesčių inspekcijai 1999 m. sausio mėn. PVM deklaraciją ir prašymą reg. Nr. 293, kuriuose melagingai buvo nurodyta, kad UAB “P” 1999 m. sausio mėnesį susidarė 237.939 Lt PVM permoka, iš jos 237.312,08 Lt dalis, susidariusi dėl eksportų į RAB „E-V. B. “ ir RAB „Kim“, nors visiems bendrininkams buvo žinoma, kad didžioji dalis dokumentuose nurodytų prekių niekada nebuvo įsigytos, PVM nebuvo mokėtas, prekės nebuvo eksportuotos, todėl UAB “P” neįgijo teisės į grąžinimą PVM permokos, kurią prašoma įskaityti UAB “P” fizinių asmenų pajamų ir kelių mokesčius už sausio mėnesį dengti, avansinį pelno mokestį, o likusią dalį – 233.360,32 Lt pervesti į UAB “P” sąskaitą, Šiaulių miesto VMI dėl apgaulės šį UAB “P” prašymą patenkinus ir 4.578,68 Lt įskaičius, kaip UAB “P” mokėtinus mokesčius, o 233.360,32 Lt 1999-02-24 mokėjimo pavedimu Nr. 232 pervedus į UAB “P” banko sąskaitą Nr. 502462944 banke „Snoras“, A. S. ėmė disponuoti pervestais pinigais, kaip savais – nurodė S. Š. pervesti 140.000 Lt į UAB “Gi” sąskaitą, 89 000,60 Lt į UAB „D“ sąskaitą, 3.000 Lt paimti grynaisiais pinigais iš sąskaitos, ir vėliau panaudojo visą VMI pervestą sumą savo ir nusikalstamo susivienijimo tikslais. Tokiu būdu A. S. kartu su S. Š. , I. S. , G. G. , E. S. , A. G. , N. J. , padedant L. R. ir K. D. , apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – 237.312, 08 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji I. S. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo ją išteisinti.
Apeliantės teigimu, Šiaulių apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai ją pripažino kalta padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. I. S. nuomone, teismas visiškai netyrė tų aplinkybių, kad UAB “P” ji įregistravo realiai ir teisėtai veiklai vykdyti, o ne nusikalstamoms veikoms daryti. Apeliantės teigimu, jos vadovaujama UAB “P” prekių eksporto nevykdė nei autotransporto priemonėmis, nei vagonais visuose šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotuose epizoduose. Visi sandoriai buvo teisėti ir buvo sudarinėjami dalyvaujant nuteistosios tėvui A. S. . Gamyba ir produkcijos realizacija Lietuvos rinkoje buvo vykdoma realiai ir planingai. Tai įrodo sudarytos tarptautinės sutartys dėl žaliavos tiekimo bei vietinės sutartys su kitomis bendrovėmis dėl produkcijos realizavimo, taip pat įdarbinti žmonės, mokėti visi mokesčiai vykdant veiklą. Įmonė ne kartą buvo tikrinama Valstybinės mokesčių inspekcijos, tačiau jokių pažeidimų nenustatyta.
Be to, nuteistoji mano, kad teismas neanalizavo, jog UAB “P” realiai ir teisėtai dideliais kiekiais vykdė odinei galanterijai gaminti reikalingos žaliavos (polivynilchloridinio audinio) importą. Ši aplinkybė patvirtina, jog į valstybės biudžetą realiai yra sumokėtos šimtatūkstantinės PVM sumos, o polivynilchloridinis audinys Lietuvos rinkoje nebuvo realizuotas, o panaudotas gamyboje ir tai galėtų patvirtinti visi 90 bendrovėje dirbę darbuotojai, kurie taip pat patvirtintų, kad bendrovėje buvo gaminami būtent tokie mokyklinių kuprinių ir moteriškų rankinių kiekiai, kurie atsispindi nuteistosios išrašytose sąskaitose – faktūrose. Tuo tarpu iš devyniasdešimties bendrovėje dirbusių darbuotojų ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta tik septyniolika ir tik tuos, kurie buvo gavę mažiausiai darbo ar išvis negavę, o tik spėję įsidarbinti įmonėje. Be to, apeliantė nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, apklausiamiems liudytojams darė psichologinį spaudimą, siekdami išgauti nuteistąją kaltinančius įrodymus. Tokį spaudimą pareigūnai darė ir jai, nes laikotarpiu nuo 2001 m. gruodžio iki 2002 m. vasario mėn., nedalyvaujant advokatui pateikė jai surašytus apklausos protokolus, kuriuos ji neskaičiusi pasirašė, todėl mano, kad dėl šios pagalbos ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo paleista iš suėmimo.
Nuteistosios I. S. teigimu, teismas neanalizavo, kad jos vadovaujama UAB “P” šioje baudžiamojoje byloje vykdė tik produkcijos gamybą (mokyklinių kuprinių ir moteriškų rankinių), o prekių eksporto visiškai nevykdė nei automobiliu, nei geležinkelių transportu. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas tik paviršutiniškai patikrino kaltinamajame akte ikiteisminio tyrimo metu klastotų duomenų pagrindu šabloniškai suvienodintus visus tęstinių veikų prekių eksporto epizodus, todėl negalėjo įvertinti kitaip, kaip tik dėl tariamų nuteistosios veikų fiktyviai eksportuojant prekes, pasisavinus valstybės turtą ir dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje. Dėl to visiškai nepagrįstai pritaikė BK 182 straipsnio 2 dalį. Apeliantė nurodo, kad jai nebuvo žinomos tėvo A. S. nusikalstamos prekių gabenimo aplinkybės, o ji apie tai sužinojusi tik 2006 m., susipažindama su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu klastotais duomenimis, N. J. , V. V. ir A. G. , kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymais. Nuteistosios I. S. manymu, ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo visiškai nesunku prieš ją suklastoti duomenis, nes odinės galanterijos gamyboje, produkcijos realizacijoje ir prekinių sandorių sudaryme dalyvavo ir jos tėvas, kuris teikė komercinio pobūdžio pagalbą ir su kuriuo buvo dažnai konsultuojamasi, esant reikalui, pervežami komercinio pobūdžio dokumentai tėvo verslo partneriams ir panašiai, be to jų kabinetai buvo šalia. Todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesunkiai tuo pasinaudojo klastodami įrodymus.
Tokiu būdu, nuteistosios nuomone, byloje nėra pakankamai duomenų apkaltinti ją BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, o jos atžvilgiu dar ikiteisminio tyrimo metu baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių. Be to, apeliantės įsitikinimu, teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo nuostatomis, kuriame nurodyta, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, o vertino tik ikiteisminio tyrimo metu suformuluotomis prielaidomis. Todėl objektyvi tiesa liko nenustatyta, o apeliantė klaidingai nuteista.
Nuteistoji I. S. mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad vadovaujantis BK 62 straipsnio pagrindais jai buvo galima skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę. Jos atžvilgiu buvo galima taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes ji turi mažametę dukrą D. S. , gim. 1999 m. vasario 5 d. ir nėra kam jos prižiūrėti, nes su dukros tėvu jokio ryšio nepalaiko nuo pat dukros gimimo ir 2008 m. iš jo yra priteistos lėšos vaiko išlaikymui. Be to, nuteistoji nurodo, kad jos kaip bendrininkės vaidmuo antraeilis (BK 62 str. 2 d. 3 p.), o jai paskirta sankcijos vidurkio dydžio bausmė.
Apeliantė sutinka, kad jai teisingai į bausmės atlikimo laiką buvo įskaitytas kardomasis kalinimas, tačiau, jos nuomone, taip pat turėtų būti įskaitytas ir namų arešte nuo 2008 m. balandžio 21 d. iki 2009 m. kovo 12 d. išbūtas laikas.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Apelianto teigimu, Šiaulių apygardos teismas pripažindamas jį kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį vadovavosi tik liudytojų N. J. ir V. V. parodymais, kurie parodymus davė tada, kai jiems buvo pažadėta, jog jie bus atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Be to, nuteistasis teigia, kad minėti liudytojai parodė, jog dirbdamas Kenos geležinkelio poste jis pakeisdavo originalius dokumentus į suklastotus, kuriuose buvo nurodomas sumažintas prekių kiekis ir sumos už jas. Tačiau šito jis daryti negalėjo, nes Kenos geležinkelio poste buvo atliekamas tik keleivinių krovinių tikrinimas, o krovininiai traukiniai ten nestodavo ir tai galėtų patvirtinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai, kurie į teismo posėdį nebuvo kviečiami. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog liudytojai N. J. ir V. V. nurodė, kad grįždami iš Rusijos pinigų už prekes neveždavę, o nuteistasis užpildydavo deklaracijas, kad tuos pinigus minėti liudytojai vežė. Tačiau, nuteistojo teigimu, pinigus firmų atstovai veždavo, o pildant deklaracijas patys nurodydavo pinigų sumas, o jis patikrinimo metu tik įsitikindavo pinigų vežimo faktu, tačiau pinigų neskaičiuodavo, nes pagal tuo metu galiojusius Muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus neprivalėjo pinigų skaičiuoti.
Be to, teismas vadovavosi liudytojo A. G. parodymais neva nuteistasis dokumentus keisdavo Vaidotų poste, o ne pasienio poste Kenoje. Tačiau apeliantas nurodo, jog tuo metu buvo išleistas Muitinės departamento įsakymas, kad ne darbo metu lankytis kituose postuose griežtai draudžiama, todėl nuteistasis niekaip negalėjo lankytis Vaidotų poste ir ten pakeisti dokumentų. Tuo tarpu teismo posėdžiuose taip ir nebuvo išsiaiškinta, kur buvo keičiami dokumentai, o liudytojų parodymai labai prieštaringi.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji bei jų gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistiesiems I. S. ir K. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jų kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistųjų apeliaciniuose skunduose. Kolegijos nuomone, apygardos teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodė išsamius motyvus dėl nuteistųjų I. S. ir K. D. padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei jų kaltės padarius šias nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiais motyvais bei pateiktu įrodymų vertinimu ir išsamiau dėl jų nepasisako tik aptaria esminius byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius nuteistųjų kaltę, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistosios I. S. kaltė įrodyta nuteistųjų A. G. , M. Ž. , G. G. , liudytojų V. V. , N. J. , E. S. , A. K. , R. Ž. , M. D. , P. D. , L. G. , I. K. , E. ir R. U. , K. ir R. T. , Z. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pagarsintais pačios nuteistosios I. S. parodymais, specialistų išvadomis, nuosprendžiais, kuriais nuteisti A. V. ir L. Ž. bei kitais pirmosios instancijos teisme išsamiai ir visapusiškai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, todėl teisėjų kolegija dar kartą išsamiau jų neaptarinėja.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. Ž. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad parduodavo A. S. ir I. S. UAB “K” dokumentus (sąskaitas - faktūras) su įrašytais duomenimis neva parduoda pastarųjų nurodytas prekes jų nurodytoms įmonėms, tačiau jokių prekių neturėjo ir nepardavinėjo. Nurodė, kad pardavinėjo suklastotus dokumentus (t. 31, b. l. 88). Liudytojas V. J. parodė, kad realizuodamas UAB „V“ verpalus rinkdavo klientų nepaimtus kasos aparato čekius ir darbo dienos pabaigai susidariusiai čekiuose įrašytai bendrai sumai išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą, prie kurios prisegdavo surinktus čekius ir šias prekėmis nepagrįstas PVM sąskaitas faktūras perduodavo I. S. , A. S. ar N. J. (t. 30, b. l. 87 - 88). Liudytojai M. D. , P. D. , L. G. , R. U. , R. Ž. , K. T. , R. T. , E. U. parodė, kad S. Š. buvo juos įdarbinusi UAB “P” siuvėjais. Faktiškai jie dirbdavo S. Š. , kuriai atiduodavo produkciją ir kuri mokėdavo už pagamintus daiktus, arba visai nedirbo, tik buvo atlikti įrašai valstybinio socialinio draudimo pažymėjimuose (t. 33, b. l. 150 - 151). Liudytoja G. I. parodė, kad 1998 m. rugsėjo mėn. pagal skelbimą susirado darbą – buvo įdarbinta UAB “P”. I. S. liepė pasiūti gaminių pavyzdžius, sakė, kad, jeigu šie jai tiks, užsakys daug produkcijos. Pasiuvo tik apie 10 - 15 kostiumėlių ir rankinių pavyzdžių, tačiau žadėtų didelių užsakymų taip ir negavo.
Nuteistojo K. D. kaltė įrodyta liudytojo V. V. parodymais bei asmens atpažinimo protokolu iš kurių matyti, kad šis liudytojas K. D. atpažino kaip asmenį, apie kurio veiksmus yra davęs parodymus (t. 6, b. l. 156 - 178, t. 7, b. l. 53 - 120), liudytojos N. J. parodymais (t. 30, b. l. 87 - 88).
Kolegijos nuomone, byloje ištirti įrodymai rodo, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistoji I. S. , kartu su nuteistaisiais A. S. , A. G. , G. G. , M. Ž. , padedant K. D. įvykdė sunkų nusikaltimą – tęstinį sukčiavimą, apgaule įgyjant didelės valstybės biudžeto lėšas, skirtas įstatymo numatytais atvejais susigrąžinti sumokėtas PVM sumas, t. y. buvo apgaulės būdu pasinaudota įstatymo leidėjo nuostata dėl PVM grąžinimo po prekių išvežimo į užsienį. Nors nuteistieji PVM paimdavo po kiekvieno fiktyvaus prekių eksporto atvejo, jų tyčia vieninga vykdyti tokią veiklą neapibrėžtą laikotarpį. Byloje duomenys, liudytojų apklausos patvirtina, kad visais atvejais buvo panaudotas toks pat apgaulės būdas ir įgytas svetimas turtas iš to paties šaltinio. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija mano, kad apygardos teismas pagrįstai nusprendė, kad nuteistieji padarė tęstinę nusikalstamą veiką, todėl jų veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
Apygardos teismas įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad sukčiavimas šioje byloje pasireiškė tuo, kad nuteistieji bendrovės vardu įsigydami prekes arba suklastotais dokumentais sukurdami fikciją, kad įsigyja prekes, PVM sąskaitose faktūrose išskiria PVM, per pardavėją į valstybės biudžetą nemoka, faktiškai bendrovė teisės į PVM atskaitą neįgyja. Vėliau, nuteistieji sukurdami fiktyvų prekių eksportą arba realiai eksportuodami prekes, kurias įsigyjant PVM nebuvo mokamas, nuteistieji sudaro fikciją, neva bendrovė įgijo teisę susigražinti visą PVM, kurį tariamai sumokėjo per pardavėją. Tai, kad buvo vykdomas fiktyvus eksportas geležinkeliu patvirtina ir bylos dokumentai.
Iš Molodečno geležinkelio stoties telegramos Gubernijos geležinkelio stočiai bei padarytų gaunamų telegramų registracijos knygos išrašų matyti, kad buvo reiškiamos pretenzijos dėl prekių svorio neatitikimo krovinį lydinčiuose dokumentuose. Nors atsakymai į šias telegramas neišsaugoti, tačiau siunčiamų telegramų registracijos knygoje užfiksuota telegrama su prašymu laikyti teisingus duomenis, nurodytus viename iš dokumentų. Šie dokumentai atitinka nuteistojo A. G. , G. G. , liudytojų N. J. , V. V. , V. Ž. , E. ir D. A. , A. A. E. S. parodymus apie eksporto dokumentų neatitikimų sutvarkymo būdą, tuo pačiu netiesiogiai patvirtina dokumentų sukeitimo faktą. Iš bylos medžiagos matyti, kad realiai į geležinkelio vagonus buvo pakraunama tik labai nedidelė eksporto deklaracijoje nurodyta prekių dalis arba visas kiekis dokumentuose nurodytų menkaverčių, tačiau neva didelės apimties prekių (visais atvejais tai mediniai padėklai) ir po vieną ar keletą pavadinimų prekių. Teritorinės muitinės muitininkė L. R. atlikdavo tariamą muitinį tikrinimą, t. y. užantspauduodavo vagonus jų nepatikrinusi ir taip leisdavo eksportuoti tariamai didžiules sumas siekiančius prekių kiekius. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, UAB “P” 1998 m. rugpjūčio 26 d. į Rusijos įmonę “Pa” eksportavo 172 vnt. medinių padėklų už 1417 litų, 72129 vnt. mokyklinių kuprinių už 921087 litų, 3610 vnt. vyriškų megztinių už 45053 litų, 2979 vnt. moteriškų megztinių už 30740 litų, 4060 vnt. moteriškų kostiumų už 100160,2 litus ir 3170 vnt. moteriškų ansamblių už 83656 litų, iš viso 66900 kg prekių už 1182113 litų. Tačiau iš Baltarusijos muitinės gautos 1998 m. rugpjūčio 26 d. UAB “P” pakrovimo specifikacijos Nr. 1 matyti, kad realiai vagone pagal siuntą buvo gabenami 172 vnt. medinių padėklų, 72 vnt. mokyklinių kuprinių, 3 vnt. moteriškų megztinių, 4 vnt. vyriškų megztinių, 4 vnt. moteriškų kostiumėlių, 3 vnt. moteriškų ansamblių (t. 9, b. l. 141 - 145,154 - 164). Byloje esantys iš Ukrainos ir Rusijos, Baltarusijos teisėsaugos institucijų pagal teisinės pagalbos prašymą gauti dokumentai apie importuotų iš UAB “P” į Ukrainos, Rusijos įmones prekių kiekį, svorį asortimentą ir kainą, kurie palyginti su Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktais analogiškais dokumentais yra akivaizdžiai mažesni, taip pat patvirtina aukščiau išdėstytą sukčiavimo būdą (t. 9, b. l. 141 - 145, 152 – 153, t. 10, b. l. 112 – 118, t. 12, b. l. 106 - 108, 116 - 147).
Taip pat pagrįsta apygardos teismo išvada, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog nuteistasis K. D. sukeisdavo eksporto dokumentus, kad kirtus Baltarusijos sieną, vagonuose nepastebėtų trūkumų. Eksporto dokumentų keitimo aplinkybes patvirtina liudytojų N. J. , V. V. , nuteistojo A. G. parodymai (t. 30, b. l. 75 – 77, 78, t. 31, b. l. 81 - 86). K. D. sukeisdavo dalį dokumentų, kad į Baltarusijos teritoriją važiuojančias prekes vagone lydėtų dokumentai su nurodytais jau tikrais vagone pakrautais kiekiais. Keisdavo krovinio specifikacijos bei „Invoice“ dokumentai analogiški pardavimo PVM sąskaitoms - faktūromis su šių PVM sąskaitų faktūrų numeriais, datomis, kitais rekvizitais, atspausdinti rusų kalba, įrašytais realiai į vagoną pakrautais prekių kiekiais ir vertėmis. Tačiau pakeisti griežtos apskaitos dokumentų – muitinės deklaracijų bei SMGS važtaraščių negalėjo, nes šių dokumentų egzemplioriai likdavo Lietuvos muitinėje ir liudydavo apie nerealiai didelį prekių kiekį, kadangi būtent šiais dokumentais remdavosi muitinė, pripažindama tokių verčių krovinių eksportus, bei mokesčių inspekcija, spręsdama dėl PVM grąžinimo. Vagoną su pakrautomis prekėmis lydėdavo dokumentai, kuriuose būdavo įrašyti skirtingi prekių kiekiai, svoriai ir vertė. Tačiau tokie lydintys iš dalies pakeisti krovinio dokumentai negalėjo nesukelti Ukrainos, Rusijos gavėjų, o taip pat Baltarusijos, per kurią vagonai su prekėmis vyko tranzitu, pasienio ir muitinės pareigūnų įtarimų. Šalinant galimus įtarimus nuteistasis A. S. patvirtindavo suklastotu muitinės antspaudu, pagamintu A. V. , raštą Baltarusijos muitinei, kuriame nurodoma, kad pildant eksporto dokumentus padaryta klaida, kad reikia tikėti tais nurodytais kiekiais, svoriais, sumomis, kurie buvo nurodyti „Invoice“ ir specifikacijose, tais dokumentais, kuriuose nurodyti maži prekių kiekiai. A. G. , vykdydamas išankstinį susitarimą, pasinaudodamas savo pažintimis Šiaulių Gubernijos geležinkelio stotyje, išsiųsdavo šiuos raštus Baltarusijos muitinei. Tokiu būdu buvo pašalinamos abejonės ir įtarimai.
Kolegijos nuomone, aukščiau aptarti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad UAB “P”, UAB “G”, UAB “P”, UAB “K”, UAB „D“, UAB “Ke” PVM apmokestintų prekių per bendroves tarpininkes neįsigijo. Todėl neturėjo tokiais kiekais eksportuoti ir negalėjo gauti iš Šiaulių mokesčių inspekcijos: 209616,09 litų PVM permokos susidariusios dėl eksporto pagal deklaraciją Nr. 8SR 24100124 (t. 3, b. l. 86), 181871 litų PVM permokos susidariusios dėl eksporto pagal deklaraciją Nr. 8SR 24100146 (t. 3 b. l. 185 - 187), 161234 litų PVM permokos susidariusios dėl eksporto pagal deklaraciją Nr. 8SR 24100126 (t. 4, b. l. 72 - 76); 139222,76 litų PVM permokos susidariusios dėl eksporto pagal deklaraciją Nr. 8SR 24100188 (t. 4, b. l. 155), 237312,08 litų PVM permokos susidariusios dėl eksporto pagal deklaraciją Nr. 9SR 24100004 (t. 5, b. l. 157 - 159).
Apeliaciniame skunde I. S. nurodo, kad žaliavos importą ir produkcijos (mokyklinių kuprinių ir moteriškų rankinių) gamybą jos vadovaujama įmonė ne imitavo, o realiai vykdė. Tuo tarpu importuotas polivynilchloridinis audinys Lietuvos rinkoje nebuvo realizuotas ir tai neva įrodo jo panaudojimą gamyboje. Atitinkamai I. S. pažymi, kad jos įmonėje dirbo apie 90 darbuotojų panaudos ir darbo sutarčių pagrindu, o odinei galanterijai reikalingos žaliavos importą dideliais kiekiais ji vykdė iš Lenkijos įmonės „Winilpex“, tačiau šie duomenys byloje nepateikti, teismo posėdžiuose apklausti ne visi įmonėje įdarbinti asmenys. Visgi, kolegija mano, kad esminės įtakos nuteistosios nusikalstamos veikos kvalifikavimui minėtos aplinkybės neturi. Iš bylos medžiagos matyti, kad apklausti liudytojai M. D. , P. D. , L. G. , R. K. (Ž.), E. ir R. U. , K. T. , parodė jog niekas jiems jokių žaliavų neteikė, jokios gamybos jie dirbdami UAB “P” nevykdė (t. 33, b. l. 150 - 151). Pastebėtina, jog nors šioje byloje nėra objektyvių duomenų apie vykdytą UAB “P” polivynilchloridinio audinio importą, tačiau iš byloje esančio Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio matyti, jog nuteistosios I. S. atžvilgiu nagrinėjant bylą kituose jos padarytos nusikalstamos veikos epizoduose, nustatyta, kad pagal importo deklaraciją ir jos priedus UAB “P” 1998 m. rugpjūčio 9 d. importavo 400 rietimų arba 14.400 kg audinio, dengto polivynilchloridu iš Lenkijos įmonės „Vinylpex“. Nors apeliantė nurodo, kad polivynilchloridinis audinys Lietuvos rinkoje nebuvo realizuotas, o panaudotas mokyklinių kuprinių ir moteriškų rankinių gamyboje, tačiau pagal 1998 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 8713537 UAB “P” pardavė S. B. individualiai įmonei 10000 metrų audinio, dengto polivynilchloridu (t. 35, b. l. 50). Šis apygardos teismo nuosprendis patikrintas apeliacine tvarka ir šioje dalyje 2009 m. kovo 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu nepakeistas, todėl kolegijos nuomone, šiais įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu byloje nustatytais faktais nėra pagrindo netikėti. Be to, nors I. S. tvirtina, kad jos vadovaujamoje įmonėje dirbo daug darbuotojų ir UAB “P” galėjo pagaminti didelį kiekį mokyklinių kuprinių, tačiau sąskaitose faktūrose Nr. 6522094, 6522095, 6522096 (t. 3, b. l. 88, 90, 92) nurodyta, kad 1998 m. rugsėjo 11 - 14 d. UAB “P” pati pirko iš viso 77490 vnt. mokyklinių kuprinių iš UAB “K” (direktorius M. Ž. ) ir iš esmės tą patį jų kiekį 1998 m. rugsėjo 18 d. pardavė UAB “P” (t. 3, b. l. 94), kuri vėliau jas visas tariamai eksportavo Rusijos Federacijos RAB “Pa” pagal sąskaitą faktūrą Nr. 9485930 (t. 3, b. l. 125). Tačiau, UAB „“K” direktorius nuteistasis M. Ž. parodė, kad UAB “K” pirkimo - pardavimo dokumentus išrašydavo nesant prekių, o UAB “P” direktorius S. Š. parodė, jog matydavo tik dokumentus, kurie jam atrodė tvarkingi, prekių nematydavo, pakrovimuose į vagonus nedalyvaudavo (t. 33, b. l. 214 - 216). Tai patvirtino ir liudytoja N. J. (t. 33, b. l. 211 - 213). Tokiu būdu, kadangi UAB “K” realiai aukščiau minėtų prekių (mokyklinių kuprinių) UAB “P” nepardavė, tai atitinkamai UAB “P” negalėjo tų pačių prekių parduoti UAB “P”, o tai, kad tokių prekių (77490 vnt. mokyklinių kuprinių) nebuvo, patvirtina ir tai, kad realiai UAB “P” Rusijos Federacijos RAB “Pa” negalėjo eksportuoti tokio kiekio mokyklinių kuprinių, kartu su 162 vnt. medinių padėklų, 900 vnt. vyriškų megztinių, 1000 vnt. moteriškų megztinių ir 1000 vnt. moteriškų kostiumėlių. Taigi, teisėjų kolegija mano, kad iš aptartų įrodymų matyti, jog pagal I. S. pasirašytas UAB “P” sąskaitas faktūras Nr. 6522094, 6522095, 6522096 prekės UAB “P” realiai parduotos nebuvo. Be to, netgi pagal visus anksčiau nurodytus dokumentus mokyklines kuprines UAB “P” pagamino ne iš importuoto audinio, dengto polivynilchloridu, o neva įsigijo jau pagamintą produkciją (77490 vnt. mokyklinių kuprinių iš UAB “K”). Tokiu būdu nėra jokio pagrindo teigti, kad UAB “P” pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 6522094, 6522095, 6522096 tariamai parduotas mokyklines kuprines pagamino UAB “P”.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįsti nuteistosios I. S. apeliacinio skundo argumentai, jog apklausti ne visi 90 jos įmonėse dirbusių asmenų, kurie patvirtintų jog produkcija buvo gaminama realiai. Kolegijos nuomone, byloje buvo apklausta nemažai asmenų, kurie buvo tariamai įdarbinti UAB “P” ir tariamai siuvo kuprines, mezgė drabužius, tačiau iš aukščiau minėtų liudytojų parodymų matyti, jog iš tikro jie buvo įdarbinti tik formaliai, o mezgė ir siuvo namuose ir patys realizuodavo savo pagamintą produkciją. Pastebėtina, kad net ir nustačius, kad dalis produkcijos buvo gaminama realiai tai, ar I. S. vadovaujama UAB “P” apskritai vykdė kokios nors žaliavos ar produkcijos importą ir gamybą, nesusijusią su jai inkriminuotais nusikaltimais, neturi reikšmės kvalifikuojant jos nusikalstamas veikas. UAB “P” PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų fiktyvų eksportą vykdančiai UAB “P” nepagrįstumą dėl pačios UAB “P” žaliavos importo ir gamybos įrodo ir tai, kad UAB “P” sąskaitos minėtai fiktyvų eksportą vykdančiai įmonei buvo grindžiamos tų pačių prekių, dėl kurių buvo išrašomos fiktyvios UAB “P” sąskaitos faktūros, įsigijimu iš trečiųjų asmenų.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja, kad visos aukščiau išdėstytos faktinės bylos aplinkybės bei paminėti liudytojų parodymai kelia pagrįstų abejonių nuteistosios I. S. apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, kad UAB “P” gamino atitinkamą produkciją, objektyvumu.
I. S. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jos apklausos protokolai būdavo pateikiami jai pluoštais, nedalyvaujant advokatui, o ji tik juos pasirašydavo neskaičiusi. Tačiau iš byloje esančių I. S. ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų, kuriomis vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas nuosprendyje (25 t., b. l. 146–198, 26 t., b. l. 1 - 16) matyti, kad I. S. apklausų metu dalyvavo gynėja advokatai D. E. M. , vėliau per apklausas gynėjo nepageidavo ir atsisakė pati I. S. . Tai, ar surašytus apklausų protokolus I. S. realiai skaitė, ar neskaitė šiuo atveju nėra galimybių patikrinti. Kadangi tokią teisę nuteistoji akivaizdžiai turėjo ir pasirašydama „perskaičiau, surašyta teisingai“ aiškiai tai suprato, todėl kolegija mano, kad jokių esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos I. S. teisės, šiuo atveju nebuvo padaryta. Be to, minėti I. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, visiškai atitinka tiek visus anksčiau minėtus įrodymus dėl sąskaitų fiktyvumo, tiek ir nuteistųjų A. G. , M. Ž. , liudytojų V. V. , N. J. , G. G. , V. J. , L. R. parodymus, todėl jais abejoti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
Nuteistoji I. S. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jos vadovaujama įmonė eksporto visiškai nevykdė, o kaltinimai jai dėl fiktyvaus eksporto atmestini, tačiau iš visų anksčiau aptartų ir byloje ištirtų įrodymų aišku, kad I. S. vadovaujama UAB “P” išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, kurias pasirašydavo pati I. S. , dėl prekių pardavimo jas tariamai eksportuojančiai įmonei UAB “P” realiai nesant jokių prekių, o nusikaltimus vykdė dalyvaudama bendrai su A. S. , M. Ž. , S. Š. , A. G. ir kitais asmenimis, nusikalstamo susivienijimo veikloje, kurio nariai, siekdami apgaule pasisavinti didelės vertės valstybės biudžeto lėšų, vykdydavo fiktyvų eksportą. Bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veiklos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens. Tuo tarpu I. S. teko svarbus vaidmuo vykdant nusikalstamą veiką, nes UAB “P” išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, pagal kurias UAB “P” tariamai parduodavo UAB “P” , buvo pateisinamas tariamas prekių įgijimas ir tariamai susidariusios PVM permokos eksportavus įsigytas prekes. Nuteistoji I. S. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jai nebuvo žinomos tėvo A. S. vykdomų prekių eksporto aplinkybės ir ji nepagrįstai apkaltinta bendrininkavimu, nes A. S. tiesiog daug jai padėjo įvairiais verslo klausimais ir jie daug bendravo tarpusavyje. Be to, I. S. nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų N. J. , V. V. ir A. G. parodymais. Tačiau, visų pirma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymų vertinimo išimtinių taisyklių. Juolab, kad N. J. , V. V. ir A. G. parodymai apie tai, kad I. S. aktyviai dalyvavo vykdant nusikalstamą veiką, iš esmės atitinka vieni kitus bei kitas faktines bylos aplinkybes. V. V. parodė, kad kelis kartus važiavo pas I. S. paimti pinigų, kuriuos buvo pats pervedęs kaip tariamą atsiskaitymą už eksportuotas prekes (nors, kaip jau minėta, UAB “P” pati prekių neeksportavo, tačiau byloje yra įrodymų, kad, Valstybinei mokesčių inspekcijai patenkinus įmonės eksportuotojos prašymą grąžinti tariamą PVM permoką ir ją pervedus į įmonės eksportuotojos sąskaitą, pastaroji įmonė visą šią sumą ar jos dalį pervesdavo UAB “P” (t. 6, b. l. 156 - 178, t. 7, b. l. 18 - 40, 53 - 120), taip pat žinojo, kad I. S. , siekdama įforminti fiktyvų eksportą, eidavo ir pas muitininkę L. R. . Tai, kad I. S. papirkinėjo L. R. , siekdama atlikti nevisiškai pakrauto vagono muitinį įforminimą, patvirtino ir liudytoja N. J. , kurios parodymus apie eksporto įforminimą nesant krovinio ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pati L. R. . Be to, V. V. parodė, kad A. S. kiekvienam fiktyviam eksportui buvo nusibraižęs planą, pagal kurį buvo parengiami dokumentų ruošiniai, kuriuos reikiamoms įmonėms išvežiodavo N. J. arba I. S. , iš šių įmonių atsiveždavusios jau išrašytas PVM sąskaitas faktūras siekiant įgyvendinti nusikalstamą sumanymą, o šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai N. J. , G. G. , V. J. bei nuteistasis M. Ž. . V. V. ir N. J. parodymus apie I. S. vaidmenį vykdant nusikalstamą veiką, teisėjų kolegijos manymu, patvirtino ir A. G. , kuris parodė, kad I. S. buvo A. S. parankinė ir vykdė tėvo nurodymus. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija nesivadovauti V. V. , N. J. ir A. G. parodymais neturi jokio pagrindo. Priešingai, teisėjų kolegijos manymu, visi aukščiau minėti liudytojai ne tik parodė apie aktyvų I. S. dalyvavimą siekiant apgaule įgyti didelės vertės valstybės biudžeto lėšų, bet ir patvirtino, kad visas anksčiau minėtas UAB “P” PVM sąskaitas faktūras prekes vėliau tariamai eksportavusiai UAB “P”, nesant prekių, I. S. išrašydavo ir pasirašydavo ne atsitiktinai, tiesiog pasitikėdama tėvu ir nežinodama, ką daro, o suvokdama visų daromos nusikalstamos veikos schemą ir siekdama bendro tikslo – kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais apgaule įgyti didelės vertės svetimo turto (valstybės biudžeto lėšų), t. y. veikdama tiesiogine tyčia.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, visi anksčiau išdėstyti įrodymai paneigia nuteistosios I. S. apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, kad ją tėvas A. S. tik konsultuodavo verslo klausimais, taip pat kad tarp jų buvo tik paprasčiausiai artimi tėvo ir dukros santykiai, nesusiję su nusikalstama veika, nes akivaizdu, kad I. S. puikiai suprato tėvo A. S. daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir aktyviai dalyvavo įgyvendinant nusikalstamo susivienijimo narių nusikalstamą planą. Todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas I. S. kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir vadovavosi prielaidomis, nėra pagrindo.
Nepagrįstai nuteistoji I. S. teigia, kad teismas jai skyrė per griežtą bausmę, ir mano, kad teismas BK 62 straipsnyje numatytais pagrindais galėjo jai skirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Kolegijos nuomone, šiuo atveju nuteistosios I. S. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo. Visų pirma pastebėtina, kad pagal BK 62 straipsnio 1 dalies prasmę švelnesnė, negu įstatymo numatyta bausmė gali būti skiriama tik tuo atveju, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad I. S. pati neatvyko ir nepranešė apie jos kartu su kitais bendrininkais įvykdytas nusikalstamas veikas. Be to, nors teismas byloje nustatė vieną nuteistosios I. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, tačiau pastebėtina, kad pagal BK 62 straipsnio 2 dalį bei susiklosčiusią teismų praktiką, taikant šį straipsnį būtina nustatyti bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Tuo tarpu į aplinkybę, kad ji turi mažametę dukrą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas nuteistajai bausmę. Nuteistosios argumentai, kad jos vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme antraeilis nepagrįsti, nes iš bylos medžiagos matyti jog I. S. aktyviai dalyvavo įsigyjant fiktyvius prekių pirkimo - pardavimo dokumentus, šias tariamai įsigytas prekes pagal jos pačios pasirašytas PVM sąskaitas faktūras perparduodavo minėtas prekes UAB “P”, dalyvaudavo išimant grynaisiais apgaule įgytus pinigus ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad nors I. S. vaidmuo vykdant nusikalstamas veikas ir nebuvo pagrindinis, tačiau ji buvo pakankamai aktyvi nusikalstamo susivienijimo narė, veikė tiesiogine tyčia, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, I. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė artima BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytam vidurkiui, nėra per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo.
Apeliaciniame skunde nuteistoji taip pat nurodo, kad, jos nuomone, į bausmės atlikimo laiką jai turėjo būti įskaitytas ir visas laikas, išbūtas namų arešto sąlygomis. Tačiau kolegija konstatuoja, kad pagal BK 66 straipsnį į paskirtą bausmę įskaitomas tik kardomajame kalinime išbūtas laikas namų arešto įskaitymo į bausmės laiką baudžiamasis įstatymas nenumato.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistosios I. S. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Nuteistasis K. D. abejoja liudytojų N. J. ir V. V. , atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymų apie dokumentų sukeitimą Kenos geležinkelio poste objektyvumu ir mano, kad teismas jais vadovavosi nepagrįstai, nes Kenos geležinkelio poste atliekamas tik keleivinių traukinių tikrinimas, o krovininiai traukiniai ten nestoja. Be to, nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ir A. G. parodymais, jog dokumentus K. D. keitė galbūt ne Kenos, o Vaidotų geležinkelio poste, nes pagal Muitinės departamento įsakymą buvo draudžiama lankytis kituose postuose ne darbo metu, o teisme taip ir nebuvo išaiškinta, kur buvo keičiami dokumentai. Taigi iš esmės nuteistasis K. D. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto fakto, kad dokumentai buvo sukeičiami, tačiau neigia savo dalyvavimą atliekant šiuos veiksmus. Visgi kolegija konstatuoja, kad nuteistasis K. D. , apeliaciniame skunde sau palankiai analizuoja A. G. , V. V. ir N. J. parodymus. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad A. G. aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad puikiai žino, jog K. D. dalyvavo keičiant dokumentus ir tai buvo daroma Vaidotuose, kur K. D. turėjo pažįstamų asmenų, su kurių pagalba dokumentai buvo sukeičiami (t. 31, b. l. 81 - 83). Liudytoja N. J. neparodė, kad prekių eksporto dokumentus K. D. sukeisdavo būtent Kenos geležinkelio poste, o tiesiog nurodė, kad K. D. organizavo dokumentų pakeitimą (t. 30 , b. l. 77). Be to, teismo posėdyje N. J. parodė, kad dokumentus su nurodytais sumažintais prekių kiekiais K. D. nuveždavo ji kartu su A. S. . V. V. parodė, kad, A. S. liepus, jis 4 - 5 kartus buvo nuvykęs susitikti su K. D. į jo namus ir paimti iš jo apkeistus eksporto dokumentus. Tokiu būdu, nors A. G. , N. J. ir V. V. atliko skirtingus vaidmenis vykdant nusikalstamas veikas, tačiau jų parodymai dėl K. D. dalyvavimo tyčia sukeičiant eksporto dokumentus, o kartu ir dalyvaujant vykdant nusikalstamas veikas, teisėjų kolegijai nekelia jokių abejonių. Ir nors tikslus dokumentų sukeitimo mechanizmas ir nebuvo nustatytas, tačiau tai neturi reikšmės kvalifikuojant nusikalstamą veiką, o tai, kad dokumentų sukeitimą organizuodavo K. D. yra nustatyta aukščiau minėtais įrodymais (tai konstatuota ir byloje esančiame Lietuvos apeliacinio teismo 2007-03-23 nuosprendyje, priimtame dėl apskųsto Vilniaus apygardos teismo 2004-12-01 nuosprendžio). Atitinkamai nuteistasis K. D. , neneigdamas jo paties įvykdytų pinigų vežimo faktų įforminimo, nurodo, kad liudytojai N. J. ir V. V. nepagrįstai parodė, kad realiai pinigų iš Rusijos nevežė, o pats K. D. užpildydavo deklaracijas, nes firmų atstovai pinigus veždavo ir tai patys nurodydavo deklaracijose. Tačiau abejoti N. J. ir juos patvirtinančiais A. G. parodymais, kad fiktyvų pinigų importą, kaip ir eksporto dokumentų sukeitimą, organizavo K. D. , taip pat nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, kad K. D. , padėdamas įgyvendinti nusikalstamo susivienijimo narių vykdytus nusikalstamus sumanymus siekiant apgaule įgyti didelės vertės valstybės biudžeto lėšų, ne tik suorganizuodavo eksporto dokumentų, kuriuose nurodytas didelis prekių kiekis, pakeitimą eksporto dokumentais, kuriuose nurodomas mažas realiai eksportuojamų prekių kiekis, bet ir įformindavo realiai nevežamų grynųjų pinigų į Lietuvą importą, kurį neva atlikdavo įmonių, kurioms būdavo eksportuojamos prekės, tariami atstovai.
Kolegija atmeta nuteistojo K. D. apeliacinio skundo argumentus, kad liudytojų N. J. ir V. V. parodymai nepatikimi, nes parodymus jie davė tada, kai jiems buvo pažadėta, jog jie bus atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 39¹ straipsnis numato galimybę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenis, kurie aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Vien tai, kad tokiems asmenims buvo pritaikytas šis BK straipsnis bei tai, kad paminėti asmenys pasinaudojo šia galimybe sušvelninti savo teisinę padėtį ir padėjo atskleisti visos organizuotos grupės narių padarytas nuskalstamas veikas, negali būti vertinama, kaip aplinkybė rodanti, kad jie davė tendencingus ir melagingus parodymus. Juolab, kad jų duotuose parodymuose nėra esminių prieštaravimų, jie sutampa bei vieni kitus papildo su kitais byloje surinktais ir išsamiai bei visapusiškai ištirtais įrodymais.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių K. D. kaltę padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.
Nuteistasis K. D. bei jo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigė, kad Šiaulių apygardos teismas netinkamai subendrino skundžiamu nuosprendžiu bei ankstesniais nuteistojo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija byloje atnaujinusi įrodymų tyrimą bei iš Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos išsireikalavusi nuteistojo K. D. asmens bylą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas nuteistajam K. D. paskirtas laisvės atėmimo bausmes tinkamai vadovavosi BK 63 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmių skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, ir šioje dalyje baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Iš skundžiamo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas pripažino K. D. kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ir už šių nusikalstamų veikų padarymą nuteisė jį dvejiems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 5 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžiais paskirta laisvės atėmimo bausme, prie skundžiamu Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėdamas dalį, t. y. vieną mėnesį, laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal aukščiau minėtus Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismų nuosprendžius. Šiaulių apygardos teismui priimant skundžiamą 2009 m. birželio 26 d. nuosprendį, nuteistasis K. D. dar nebuvo atlikęs pagal jo atžvilgiu priimtus aukščiau minėtus, ankstesnius Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taip pat skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis nebuvo lygtinai atleistas prieš terminą nuo šiais nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šią aplinkybę patvirtina iš Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos gauta nuteistojo K. D. asmens bylos medžiaga. Atkreiptinas dėmesys, kad iš pastarosios bylos medžiagos, o taip pat iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 5 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nuteistasis K. D. lygtinai atleistas tik praėjus šiek tiek daugiau nei vienam mėnesiui po skundžiamo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. nuosprendžio priėmimo, t. y. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartimi (t. 36, b. l. 201).
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis ir K. D. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagrįstai dalinio sudėjimo būdu subendrino su galutine bausme paskirta pagal Vilniaus apygardos 2008 m. lapkričio 5 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžius ir paskyrė galutinę dvejų metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į šią bausmę pagrįstai įskaitytas visas pagal minėtus Vilniaus apygardos 2008 m. lapkričio 5 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžius atliktas laisvės atėmimo bausmės laikas. Aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima į atliktos bausmės laiką įskaityti kitus laikotarpius ir tokiu būdu dar labiau trumpinti nuteistajam K. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, kolegija nenustatė.
Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų I. S. ir K. D. apeliacinius skundus atmesti.