- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-06-25
- Bylos Nr.
- 1-2250-843/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-00721-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kaltinamasis
- D. Š.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Lauros Golubkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 8 klasių išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vamzdžių klojėju, administracine tvarka nebaustas, teistas 2012-10-31 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 litų) bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2014-03-07, laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 16.00 val., statybiniame vagonėlyje, esančiame Saulėtekio al. 9, Vilniuje, iš rankinėje gulėjusios piniginės pagrobė nukentėjusiajam V. M. priklausančius 400 litų.
Taip D. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
D. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamojo D. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad šių metų kovo mėnesį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu dirbo statybiniame objekte, esančiame Saulėtekio alėjoje. Kovo 7 d. neturėjo darbo, todėl jam nereikėjo dirbti, tačiau nuvažiavo į objektą aplankyti bendradarbių. Nuvažiavęs į objektą užėjo į statybinį vagonėlį. Vagonėlis buvo užrakintas, tačiau jis atsirakino duris, nes žinojo, kur guli raktas. Į vagonėlį ėjo tikslu užsidėti šalmą ir darbinę liemenę, kad galėtų įeiti į objektą. Kol dėjosi liemenę ir šalmą, pamatė kabančią vyrišką rankinę, kuri buvo prasegta ir matėsi, kad joje yra piniginė. Jis žinojo, kad tai V. M. rankinė. Jis iš rankinės paėmė piniginę, ją prasegė ir pamatė, kad joje buvo daug pinigų. Kiek tiksliai buvo pinigų pasakyti negali, kadangi neskaičiavo. Kilo mintis pavogti dalį pinigų. Jis paėmė iš piniginės 400 litų (4 kupiūras po 100 litų). Pinigus įsidėjo į kišenę. Jis nuėjo į objektą pabendrauti su bendradarbiais. Užtruko maždaug pusvalandį. Po to vėl nuėjo į vagonėlį, padėjo šalmą, liemenę ir išvažiavo namo. Vogtus pinigus išleido. Po kelių dienų jam paskambino Vitalijus ir pasakė, kad įtaria, jog jis pavogė jo pinigus. Jis prisipažino ir pažadėjo jam grąžinti pinigus. Vagystę padarė, kadangi tą dieną buvo neblaivus (b. l. 19).
Nukentėjusiojo, apklausto kaip liudytojo, V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2014 m. kovo mėnesį dirbo statybiniame objekte, esančiame Saulėtekio al. 9, Vilniuje. 2014-03-07 jis savo rankinę, kurioje buvo piniginė su 900 litų, paliko statybiniame vagonėlyje ir su bendradarbiais nuėjo dirbti. Statybinis vagonėlis buvo užrakintas. Apie 15.40 val. į objektą atvažiavo firmos darbuotojas, dirbantis kitame objekte, vardu Dima. Jis buvo nuėjęs į vagonėlį užsidėti liemenę ir šalmą. Kai apie 16.00 val. grįžo į vagonėlį, savo piniginėje nerado 400 litų. Dimos objekte jau nebuvo. Jam tai sukėlė įtarimą. Kovo 9 d. paskambinus telefonu Dimai jis prisipažino pavogęs pinigus ir pažadėjo juos grąžinti (b. l. 7-8).
Liudytojos A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad šių metų pavasarį, tikslios datos nurodyti negali, sutuoktinis Vitalijus grįžęs iš darbo pasakė, kad iš jo piniginės darbo metu buvo pavogti 400 litų ir jis įtaria, kad tai padarė jo bendradarbis. Vyras minėjo, kad kreipėsi į policijos komisariatą, kur parašė dėl vagystės pareiškimą. Šiuo metu vyras yra išvykęs dirbti į Kazachstaną trims mėnesiams. Ji tvirtina, kad kaltininkas D. Š. atlygino padarytą jos vyrui turtinę žalą ir V. M. civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 13).
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. Š. pagrobė svetimą turtą, tai yra V. M. priklausančius 400 Lt, kuriuo jis turėjo galimybę disponuoti. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Veika yra baigta. Kaltinamojo D. Š. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu D. Š. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu - 9 MGL (1170 litų) dydžio bauda (b. l. 38).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą: padarytas nesunkus nusikaltimas, veika baigta, veikta tiesiogine tyčia, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat jis savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį D. Š. – jis veiką padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas (b. l. 27-28), tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Tai taip pat leidžia spręsti, kad anksčiau skirta bausmė savo prevencinių tikslų nepasiekė. Tačiau D. Š. nėra baustas administracine tvarka (b. l. 26), dirba (b. l. 25), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 34), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 35), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 36). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą, tačiau, teismo vertinimu, prokuroro siūlomas baudos dydis yra labai artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos baudos minimumui, o įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į nustatytą nusikaltimų recidyvą, teismas sprendžia, kad prokuroro siūlomas baudos dydis (9 MGL) nagrinėjamu atveju yra per mažas, todėl didintinas iki 12 MGL.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė mažintina 1/3.
Kaltinamajam D. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 20-21) - paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, žala atlyginta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 12 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), tai yra 1560 (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties) Lt baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 8 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), tai yra 1040 (vieno tūkstančio keturiasdešimties) Lt dydžio baudą.
Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės nekeisti iki bausmės vykdymo pradžios.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda (1040 Lt) turi būti sumokėta per du mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.