- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-13
- Bylos Nr.
- T-304-387/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Nukentėjusysis
- M. S.
- Nuteistasis
- D. P.
dalyvaujant prokurorui Liutaurui Rudzevičiui, nukentėjusiajai M. S., vertėjai Boženai Seniut, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. P. prašymą dėl jam 2013-12-03 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės sušvelninimo, taikant BK 75 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. Vilniaus apygardos teismo 2013-12-03 nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-14 paskirta neatlikta bausme ir galutinė bausmė D. P. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams su 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.
2014-11-28 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2013-12-03 Vilniaus apygardos teismo nuosprendis buvo iš dalies pakeistas, D. P. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinant su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-14 nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį paskirta 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Nuteistasis D. P. prašo sušvelninti jam paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, taikant nuo 2015-03-24 įsigaliojusius BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimus, numatančius galimybę atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Pasak nuteistojo, šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija numato galimybę atidėti bausmės vykdymą ne tik asmenims, nuteistiems už tyčinių nesunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymą, bet ir už sunkių nusikaltimų padarymą, kai asmeniui paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Nuteistasis pažymi, kad jau yra atlikęs didelę jam paskirtos bausmės dalį, charakterizuojamas gerai, iki sulaikymo dirbo, laisvėje turi garantuotą darbo ir gyvenamąją vietas, pataisos namuose dirba, baustas nebuvo. Pasak nuteistojo, įsigaliojusi nauja BK 75 straipsnio redakcija turi būti taikoma ir jam, kadangi lengvina jo padėtį, leisdama taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.
Teismo posėdžio metu prokuroras ir nukentėjusioji prašė prašymą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
BPK 362¹ str. 1 d. numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Pastarojo straipsnio 2 d. numatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 d. nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BK 3 str. nuostatomis. Minėta norma įtvirtina įstatymo grįžtamąją galią, t. y. įstatymas taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims veikos nusikalstamumą panaikinantį, kai įstatymo taikymas sudaro galimybę švelninti bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BPK 362¹ str. 4 d. įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos BK 63 ar 64 straipsniais, teismas nustato naują subendrintą bausmę. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ str. 5 d.).
Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja BK 75 str. 1 d. redakcija, kurioje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi minėta pataisa suteikė galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ir už sunkių nusikaltimų padarymą. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas taikomas atsižvelgiant į 1) nusikaltimo pobūdį (tyčinis ar neatsargus) ir tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis (nesunkus, apysunkis ar sunkus); 2) paskirtos bausmės trukmę; 3) pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pabrėžtina, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 str. 1 d., bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 str. 2 d.
Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo.
Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis D. P. nepripažino savo kaltės ir nesigailėjo. Byloje nėra duomenų apie žalos atlyginimo faktą. Šios aplinkybės rodo, kad D. P. resocializacija be realaus laisvės atėmimo bausmės įvykdymo nėra galima, nes jis nededa jokių pastangų palengvinti situacijos, susiklosčiusios įvykdžius sunkų nusikaltimą. Charakterizuojant kaltinamojo asmenybę pažymėtina ir tai, kad D. P. praeityje buvo teistas. Nors teistumas išnykęs, bet ankstesniu nuosprendžiu skirta bausmė nepasiekė LR BK 41 str. 2 d. numatyto prevencinio tikslo – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, nepataisė nuteistojo ir leidžia teigti, kad D. P. yra linkęs nepaklusti įstatymams.
Byloje esanti duomenų visuma, kaltininko asmenybės ypatumai, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, nesiėmimas veiksmų dėl nusikaltimo susiklosčiusiai situacijai palengvinti, leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai D. P. atžvilgiu gali būti pasiekti tik jam realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Tuo pačiu teismas pažymi, jog D. P. akcentuojamos aplinkybės, susijusios su jo elgesiu bausmės atlikimo metu, jokios teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui neturi. Į jas turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant galimo D. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Būtent taikant šį teisės institutą itin didelis dėmesys yra kreipiamas į nuteistojo pastangas pasitaisyti, jo elgesį bausmės atlikimo metu, lankomus užsiėmimus, programas ir pan. Tuo tarpu BK 75 str. nuostatas teismas (ne)taiko tik skirdamas asmeniui bausmę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo D. P. prašymo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos (prokurorui, nuteistojo gynėjui ir nepilnamečio nuteistojo atstovui pagal įstatymą ir suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo jiems dienos) gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.