Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-06-29 · Byla Nr. N-444-1285-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-29
Bylos Nr.
N-444-1285-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas, Vaida Urmonaitė, Virgilijus Valančius
Atsakovas
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos
Administracinė byla Nr. N1–1285/2007Procesinio sprendimo kategorija 32. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. birželio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Romano Klišausko, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) 2006 m. rugsėjo 13 d. nutarimu V. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 300 Lt bauda bei pažeidimas įvertintas 8 balais pagal ATPK 130² straipsnio dalį „Pastaba“.

Nuobauda paskirta už tai, kad V. M. 2006 m. rugpjūčio 28 d. Vytauto g., Garliavoje, Kauno rajone, vairuodamas transporto priemonę nedavė kelio specialiosioms su įjungtais žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais artėjančioms transporto priemonėms bei tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 228 punkto reikalavimus.

II.

V. M. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutarimą, bylą nutraukti nesant jo veiksmuose pažeidimo sudėties. Paaiškino, kad pažeidimo nepadarė, kadangi neturėjo galimybės nedelsdamas sustoti prie važiuojamosios dalies krašto, be to, netrukdė pravažiuoti specialiosioms su įjungtais žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais artėjančioms transporto priemonėms. Pareiškėjo advokatė nurodė, kad V. M. buvo nepagrįstai nubaustas, kadangi buvo provokuojamas Kauno rajono policijos komisariato organizuotos akcijos metu bei neturėjo realios galimybės sustoti ir praleisti specialiųjų transporto priemonių, važiuojančių su specialiais šviesos ir garso signalais.

III.

Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs V. M. skundą, 2007 m. vasario 8 d. nutarimu jį patenkino iš dalies – panaikino Institucijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutarimą, kuriuo V. M. paskirta 300 Lt bauda pagal LR ATPK 124¹ straipsnio 5 dalį bei pažeidimo įvertinimas 8 balais pagal ATPK 130² straipsnio dalį „Pastaba“.

Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nurodė, jog V. M. administracinė nuobauda pagal LR ATPK 124¹ straipsnio 5 dalį bei 130² straipsnio dalį „Pastaba“ buvo paskirta už tai, kad jis 2006 m. rugpjūčio 28 d., Vytauto g., Garliavoje, Kauno rajone, vairuodamas transporto priemonę nedavė kelio specialiosioms su įjungtais žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais artėjančioms transporto priemonėms bei kad minėti veiksmai buvo padaryti Kauno rajono policijos komisariato organizuotos prevencinės priemonės metu, nustatant specialiųjų transporto priemonių, važiuojančių su specialiais šviesos ir specialiais garso signalais, nepraleidimo atvejus. Kauno apygardos administracinis teismas taip pat nustatė, kad minėta prevencinė priemonė buvo vykdoma pagal Kauno rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo patvirtintą 2006 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 65-IL-VP-320 planą „Dėl tikslinės priemonės vykdymo“. Dėl prevencinės priemonės teisėtumo pirmosios instancijos teismui abejonių nekilo.

Pirmosios instancijos teismo manymu, prevencinės priemonės tikslas šiuo atveju buvo nustatyti specialiųjų transporto priemonių, važiuojančių su specialiais šviesos ir specialiais garso signalais, nepraleidimo atvejus bei į šias priemones nereaguojančius asmenis įspėti, kad šie ateityje laikytųsi įstatymų, esant tokiai pat faktinei situacijai nedarytų teisės pažeidimų. Anot teismo, prevencinė priemonė nėra atsakomybės rūšis, taip pat ji nėra susijusi su valstybės prievarta, todėl bausti administracinėmis nuobaudomis asmenis, nereaguojančius į prevencines priemones, nebuvo teisinio pagrindo, kadangi nebuvo teisės pažeidimo faktinės sudėties, veikos pavojingumo visuomenei. Teismas taip pat nurodė, kad teisės normos neįgalina pareigūnų ir institucijų taikyti administracinės atsakomybės priemones asmenims, kurie organizuojamų prevencinių priemonių metu nevykdo Kelių eismo taisyklių reikalavimų sukurtoje ne realioje, o imituojamoje situacijoje. Teismo manymu, šiuo atveju, specialiosios transporto priemonės, dalyvavusios prevencinėje priemonėje ir važiavusios su specialiais šviesos ir specialiais garso signalais, nevykdė joms suteiktų įgaliojimų teisės normose numatytais ypatingais atvejais (kurie numatyti Specialiųjų šviesos ir garso signalų įrengimo bei naudojimo kelių transporto priemonėse instrukcijoje, patvirtintoje Policijos departamento generalinio komisaro 1999 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 29), nes realiai tokie atvejai nebuvo įvykę ir nebuvo faktinio pagrindo naudoti specialius šviesos ir garso signalus.

Kauno apygardos administracinis teismas konstatavo, jog pareiškėjas administracine nuobauda už veiksmus, kurie buvo padaryti prevencinės akcijos metu, specialiai panaudojant specialiąsias transporto priemones, važiuojančias su specialiais šviesos ir garso signalais, nesant realaus pagrindo naudoti specialius šviesos ir specialius garso signalus, taigi nesant teisės pažeidimo faktinės sudėties, buvo nubaustas nepagrįstai.

Skundžiamas nutarimas buvo panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, nenustačius teisės pažeidimo faktinės sudėties, todėl pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad jis neturėjo galimybės staiga sustoti prie kelkraščio, be to, netrukdė pravažiuoti specialiosioms, su įjungtais žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais artėjančioms transporto priemonėms.

IV.

Apeliaciniu skundu Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, paliekant V. M. Kauno m. VPK VP EPT pareigūno paskirtą 300 Lt baudą ir pažeidimo įvertinimą 8 balais nepakeistus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kauno rajone pagal Kauno rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo patvirtintą planą Nr. 65-IL-VP-36 buvo pravesta prevencinė priemonė, nustatant specialiųjų transporto priemonių, važiuojančių su specialiais šviesos ir specialiais garso signalais, nepraleidimo atvejus. Šis saugaus eismo užtikrinimui organizuojamas prevencinis darbas yra numatytas ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Akcijos metu administracinio poveikio priemonės buvo taikomos tik vairuotojams, visiškai nereaguojantiems į tokius Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, iš filmuotos medžiagos matyti, kad V. M. teiginys, jog jis apvažiavo stovinčius automobilius ir persirikiavęs sustojo dešinėje važiuojamosios kelio dalies pusėje, neatitinka tikrovės, kadangi jis apvažiavo tik vieną stovintį automobilį ir tęsė judėjimą toliau, o sustojo pravažiavęs apie 100 metrų, kas akivaizdžiai trukdė specialiajam transportui pravažiuoti netrukdomai.

V. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjo V. M. veiksmuose buvo teisės pažeidimo sudėtis. Pirmosios instancijos teismas teisės pažeidimo sudėties pareiškėjo veiksmuose nenustatė. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas administracine nuobauda buvo nepagrįstai nubaustas už veiksmus, kurie buvo padaryti prevencinės akcijos metu, specialiai panaudojant specialiąsias transporto priemones, važiuojančias su specialiais šviesos ir garso signalais, bet nesant realaus pagrindo naudoti specialius šviesos ir specialius garso signalus.

Specialiųjų transporto priemonių eismo ypatumai yra reglamentuojami 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų kelių eismo taisyklių (toliau ir - KET) 227-231 punktuose. KET 228 punkte nurodyta, jog: „Kiti eismo dalyviai privalo duoti kelią specialioms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais artėjančioms (ir jų lydimoms) transporto priemonėms; keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, jie privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės)“. Atsakomybė už šį Kelių eismo taisyklių pažeidimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta: „Transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais, taip pat jų lydimų transporto priemonių nepraleidimas, nesustojimas, kai to reikalauja taisyklės, ar kitoks kliudymas jų eismui – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų iki keturių šimtų litų“.

Vadovaujantis nurodytomis KET 228 punkto bei ATPK 124¹ straipsnio 5 dalies nuostatomis darytina išvada, kad administracinės atsakomybės atsiradimas už kelio nedavimą specialiosioms su įjungtais specialiais šviesos ir garso signalais artėjančioms transporto priemonėms yra siejamas su objektyviais pažeidėjo veiksmais, nevykdant nustatytų imperatyvaus pobūdžio reikalavimų: minėtų transporto priemonių nepraleidimu, nesustojimu ar kitokiu kliudymu jų eismui, taip pat su subjektyviaisiais pažeidimo požymiais, t. y. pažeidėjo kalte (ATPK 9 str. 1 d.). Taigi, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju formalus ATPK 124¹ straipsnio 5 dalies pobūdis sąlygoja tai, jog nei veikos pavojingumas, nei administracinės atsakomybės už šį teisės pažeidimą atsiradimas teisės pažeidėjui nėra priklausomas nuo kitų (papildomų) sąlygų, t. y., nei neigiamų pasekmių atsiradimo, nei realaus faktinio pagrindo naudoti specialius šviesos ir garso signalus buvimo. Teisę naudoti specialius šviesos ir garso signalus turi tik teisės aktuose nustatyti subjektai, jie yra naudojami tik ypatingais atvejais. Kaip nustatyta Specialiųjų šviesos ir garso signalų įrengimo bei naudojimo kelių transporto priemonėse instrukcijoje, patvirtintoje Policijos departamento generalinio komisaro 1999 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 29, specialiuosius šviesos ir garso signalus vairuotojai gali naudoti tik būtinais atvejais, vykdydami operatyvines užduotis ir atsižvelgdami į konkrečią situaciją. Todėl siekiant užtikrinti saugų eismą keliuose, iš kitų transporto priemonių vairuotojų reikalaujama, jog jie, išgirdę artėjančias su įjungtais šviesos ir garso signalais transporto priemones, į jas reaguotų Kelių eismo taisyklėse nustatyta tvarka. Tai, ar specialūs šviesos ir garso signalai buvo panaudoti teisėtai, yra atskiras klausimas, kuris gali turėti įtakos sprendžiant dėl galimai neteisėtai specialiuosius signalus panaudojusiųjų atsakomybės, o ne dėl kitų transporto priemonių vairuotojų, pažeidusių KET 228 punkto reikalavimus, atsakomybės.

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminę reikšmę sprendžiant, ar nagrinėjamoje byloje buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, turi objektyvūs pareiškėjo V. M. veiksmai reaguojant į artėjančias specialiąsias, su įjungtais žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais, transporto priemones: ar jis laiku jų nepraleido, nesustojo ar kitaip kliudė jų eismui. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, todėl atsižvelgiant į būtinybę papildomai jas ištirti, Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutarimas naikintinas, byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutarimą panaikinti, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasVaida UrmonaitėVirgilijus Valančius