Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2021-10-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-642-903/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-19
Bylos Nr.
II-642-903/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00987-2021-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Gintaras Stonkus (pirm.)
Pažeidėjas
G. K.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-642-903/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00987-2021-2Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3.; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. spalio 19 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Agnei Butkutei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. K. ir jo atstovui advokatui D. L.,

Institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei E. K.,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-7060-2021 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija 2021 m. liepos 21 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-23518-2021 G. K. už tai, kad jis 2021 m. gegužės 12 d. 06.30 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, konteinerių krovimo terminalo teritorijoje, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas šioje teritorijoje, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių ir susidūrė su konteinerius kraunančiu kranu „(duomenys neskelbtini)“, judančiu iš vienos pakrovimo vietos į kitą.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2021 m. liepos 21 d. administracinio nusižengimo nutarimu Nr. 30-ANR_N-7060-2021 G. K. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 10 eurų bauda.

Šalies argumentai

G. K. skundu prašo panaikinti Institucijos 2021 m. liepos 21 d. administracinio nusižengimo nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodyta, kad priešingai, negu visiškai nepagrįstai nurodoma nutarime, ne G. K. vairuojama transporto priemonė atsitrenkė ir susidūrė su kranu „RTG 10“, bet būtent kranas „RTG 10“ atsitrenkė ir susidūrė su G. K. vairuojama ir tuo metu sustojusia transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“. Tai, kad ne G. K. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, o krano „RTG 10“ vairuotojas (kranininkas) važiuodamas atsitrenkė į sustojusią (siekiant išvengti tiesioginio susidūrimo priešprieša) transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, taigi ir sukėlė eismo įvykį, pagrindžia ir patvirtina byloje surinkti įrodymai: 1) kaip matyti iš 2021 m. gegužės 22 d. Klaipėdos AVPK tyrėjo M. J. tarnybinio pranešimo, jis be kitų aplinkybių nurodo, kad „<...> Pastebėjęs, kad krano vairuotojas Ž. N. <...> nestoja, G. K. staiga įjungė atbulinę pavarą, tačiau nespėjo išjungti rankinio stabdžio. Dėl to nespėjo pasitraukti ir kranas atsitrenkė į jo vairuojamą transporto priemonę, taip apgadindamas priekinę jo dalį“; 2) kaip matyti iš 2021 m. gegužės 11 d. jo policijai teikto paaiškinimo, jis nurodė, kad „Atvažiavęs prie XI koordinacinės eilės sustojau, nes pamačiau manevruojantį konteinerinį kraną. Jis gan greitai judėjo link mašinos pusės, kur aš stovėjau. Pamatęs, kad kranas nestoja, įjungiau atbulinį bėgį, bet nespėjau išjungti stovėjimo stabdžio. Kranas atsitrenkė į stovinčią mašiną „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su kopėčiomis išdaužė priekinį stiklą ir sulamdė automobilio stogą“; 3) kaip matyti iš 2021 m. gegužės 14 d. jo darbdaviui (duomenys neskelbtini) teikto paaiškinimo, jis nurodė, kad „buvo paskirta nuvažiuoti į A eilę 15 vietą. Važiuodamas pamačiau manevruojantį kraną ir apie 6.30 val. sustojau palaukti, kol jis baigs manevrą ir išvažiuos į kitą eilę, bet kranas tęsė judėjimą dideliu greičiu tarp eilių į mano pusę. Įjungiau atbulinę eigą ir norėjau atleisti rankinį stabdį, bet tuo momentu kranas apie 6.32 val. trenkė į mašiną ir nuo smūgio atsidarė durys, sudužo langas, stiklas prispaudė rankas, bet aš jas ištraukiau ir iššokau lauk“. Taigi, aukščiau aptartos aplinkybės, kurias iš esmės identiškai nurodo tiek į įvykį atvykęs pareigūnas M. J., tiek ir jis pats, patvirtina, kad eismo įvykį, judėdamas gan dideliu greičiu, nė kiek nestabdydamas ir atsitrenkdamas į jo vairuojamą ir tuo metu sustojusią transporto priemonę, sukėlė būtent krano „RTG 10“, vairuotojas, kuris, beje, iš karto po susidūrimo pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šių aplinkybių visumoje, nutarime atliktas tiek teisinis jo veikos kvalifikavimas, nurodant, kad jis pažeidė KET 127 punktą, kai jo automobilis įvykio vietoje ne judėjo, o stovėjo, tiek ir pats eismo įvykio kilimo aplinkybių nurodymas yra visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis bylos medžiagai, ko pasėkoje, nutarimas, kaip visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, naikintinas.

Skunde taip pat nurodyta, kad byloje nėra jokių duomenų, kad jo transporto priemonė stovėjo taip, kad kranininkas visiškai negalėjo jos matyti. Priešingai, kaip matyti iš Institucijos parengtos 2021 m. gegužės 12 d. Eismo įvykio vietos schemos, abi transporto priemonės buvo išsidėsčiusios pagrindiniame kelyje, judėjimo trajektorija nukreiptos viena į kitą. Matomumas toje kelio atkarpoje buvo geras, pašalinių objektų, bloginančių matomumą nėra. Tokiu atveju, kranininkas, būdamas dėmesingas, atidus ir rūpestingas turėjo ir galėjo pastebėti priešpriešais atvažiuojančią, o po to sustojusią jo vairuojamą transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu sustojant išvengti susidūrimo. Nežiūrint to, dėl visiškai neaiškių ir tyrimo metu neištirtų priežasčių kranininkas jo transporto priemonės visiškai nepastebėjo ir lėkė į ją visiškai nestabdydamas, ką patvirtina byloje esantys jo duoti paaiškinimai, transporto priemonių sugadinimas ir jokių stabdymo žymių ant kelio nebuvimas. Šios aplinkybės neabejotinai teikia pagrindą išvadai, kad kranininko vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, t. y. 4, 9 punktų, ir būtent kranininko vairuotojas, o ne jis pažeidė KET 127 punktą, nes vairuodamas kraną „RTG 10“ nė kiek nestabdydamas įvažiavo į priešpriešais sustojusią (siekiant išvengti tiesioginio susidūrimo) jo vairuojamą transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“. Į šias aplinkybes turi būti atsižvelgta ir jos turi būti imamos duomėn sprendžiant dėl to, kas atsakingas dėl kilusio eismo įvykio, t. y. kieno veiksmai buvo priežastiniame tiesioginiame ryšyje dėl kilusio eismo įvykio. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad krano „RTG 10“ vairuotojas (kranininkas) pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kaip matyti iš 2021 m gegužės 22 d. Klaipėdos AVPK tyrėjo M. J. tarnybinio pranešimo, jis nurodo, jog įvykio vietoje krano vairuotojo Ž. N. nebuvo, po naktinės pamainos išvyko namo, praėjus 2 valandoms atvyko. Šios aplinkybės teikia pagrindą abejonėms, pirma, ar kraną iš tiesų vairavo tariamas Ž. N., kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos ir į įvykio vietą prisistatė praėjus 2 valandoms. Siekiant išsiaiškinti šias aplinkybes, t. y. nustatyti bent jau tai ar kraną „RTG 10“ eismo įvykio metu iš tiesų vairavo iš eismo įvykio vietos pasišalinęs ir po 2 valandų į įvykio vietą prisistatęs Ž. N., būtina išreikalauti iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų (kranininkų) darbo žiniaraštį, bei tai, kurio darbuotojo pamaina buvo eismo įvykio kilimo metu. Antra, dėl kokių priežasčių tariamas krano vairuotojas Ž. N. pasišalino iš eismo įvykio vietos ir ar tai nebuvo nulemta siekiant išvengti atsakomybės ir/ar nuslėpti galimą neblaivumą. Tokios abejonės kyla, kadangi sunku suprasti, kaip buvo įmanoma nepastebėti priešais G. K. vairuojamos ir tuo metu sustojusios (siekiant išvengti tiesioginio priešpriešinio susidūrimo) transporto priemonės, juolab, įvertinant byloje nustatytas eismo įvykio kilimo aplinkybes - tiesiame, gero matomumo kelyje, visiškai nestabdant. Bet kokiu atveju asmens, sukėlusio eismo įvykį pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, teikia pagrindą bent jau prielaidoms (neatlikus išsamesnio tyrimo), kad toks asmuo suprato, jog yra atsakingas už eismo įvykio sukėlimą ir siekdamas išvengti atsakomybės iš jo pasišalino, kas, akivaizdžiai suponuoja galimą ANK 426 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusižengimo sudėties buvimą jo veiksmuose. Teismų praktikoje, išaiškinta, kad šio administracinio nusižengimo esmė - tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia - tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padaryta žalą, nuslėpti savo neblaivumą. paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52- 511/2015, 2AT-11-30/2018). Nustačius šios sudėties požymius, akivaizdu, kad ne jis sukėlė eismo įvykį, o būtent tas asmuo, kuris dėl nežinomų priežasčių, tačiau galimai siekdamas išvengti atsakomybės ar nuslėpti neblaivumą, pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokiu būdu, be kita ko, apsunkindamas tyrimo eigą. Išdėstytų aplinkybių visumoje, akivaizdu, kad Institucija netinkamai atliko tyrimą, neatliko visų būtinų tyrimo veiksmų, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą ir dėl to naikintiną sprendimą.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime nurodė, kad su G. K. skundu nesutinka. Nutarime nurodyta, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje eismo keliais tvarką nustato KET (KET 1 punktas). Be to, (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kaip ir visose darbovietėse, galioja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau – DSSĮ). DSSĮ 20 straipsnio 2 dalis, 3 dalis numato, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus). Darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų (toliau – įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai dokumentai) bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų. Jeigu darbo įrenginiai juda darbo zonoje, privalo būti parengtos eismo taisyklės ir jų laikomasi (Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, 2 priedo II skyriaus 2.2. punktas). Eismas (duomenys neskelbtini) teritorijoje reguliuojamas vadovaujantis KET ir lokaliniais teisės aktais – 2016 m. lapkričio 25 d. Bendrovės generalinio direktoriaus patvirtinta (duomenys neskelbtini) instrukcija krovininio transporto vairuotojui. Minėtos instrukcijos 5 punkto g) papunktis numato, kad krovininio transporto vairuotojas privalo skersiniuose pravažiavimuose suteikti pirmenybę terminalo krovos transportui; 17 punktu įtvirtinta, kad išvažiuojant iš krovos zonos į skersinį pravažiavimą, būtina sustoti ir įsitikinti eismo saugumu. Spręstina, jog administracinis nusižengimas padarytas vietoje, kuri KET neaptarta, ir šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ lokaliniais teisės aktais, tačiau G. K. jais nesivadovavo, dėl ko ir kilo eismo įvykis.

Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, asmenų paaiškinimai, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje. Iš esmės G. K. veiksmai susieti priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu ir jo metu atsiradusiais padariniais. G. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. K. bei jo atstovas skundą palaikė, prašė panaikinti skundžiamą Institucijos 2021 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-7060-2021.

Teismo posėdžio metu G. K. parodė, kad tą dieną jis pradėjo dirbti 6 val. ryte. Diena buvo šviesi, be lietaus, švietė saulė. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir nuėjo į dispečerinę. Ten gavo leidimą įvažiuoti ir schemą, kur nusikrauti pagal eiles ir numerius. Jis važiavo pagal gautą judėjimo schemą. Jis turėjo pirmoje eilėje nusikrauti konteinerį. Jis išvažiavo iš posūkio, išsitiesino ir sustojo, nes matė, kad tarp eilių judėjo kranas, kuris buvo dar už dviejų eilių, ir kranas jam užstojo pravažiavimą. Jei kranas manevruoja jie privalo stovėti.

Toje vietoje neįmanoma nei apsisukti, nei pavažiuoti atbuline eiga. Jis stovėjo tiesiai, tačiau kranas toliau judėjo į jo pusę ir jo automobiliui sudaužė priekinį stiklą. Jo automobilio tachografe yra užfiksuotas stovėjimas. Tame terminale jis dirba apie 5 metus, (duomenys neskelbtini) instrukcijos „Krovinio transporto vairuotojui“ niekas nerodė ir nesupažindino. Tai buvo vienintelis nurodytas kelias. Jie privalo judėti tik pagal duotą terminalo judėjimo schemą. Po įvykio krano vairuotojas išlipo iš krano, atvažiavo krovos pamainos viršininkas ir jis pradėjo šaukti. Dar atsimena, kad pamainos viršininkas paveikslavo eismo įvykio vietą. Nupaveikslavęs jis jam liepė iš eismo įvykio vietos išvažiuoti, taip pat krano vairuotojui liepė dirbti toliau. Be to, policijai paklausus jau nebuvo ir vaizdo įrašų. Jis tikrai nepažeidė jokių KET. Jis stovėjo ir buvo įjungęs rankinį stabdį. Net jei jis būtų važiavęs atbuline eiga, nebūtų spėjęs pasitraukti. Jo automobilio bendras svoris buvo apie 43 tonos. Jam buvo stiklo duženomis sužalota ranka. „Sodra“ jam nurodė kaip ligą, nors jis buvo sužalotas eismo įvykio metu. Mano, kad pamainos viršininką iškvietė kranistas. Jis skambino savo vadybininkui ir jis iškvietė policiją. Kranistas panašaus ūgio, sudėjimo, kaip ir jis. Kokie plaukai, ar buvo ūsai, jis neįsidėmėjo. Nuotraukose galimai vyras yra panašus į kranistą, bet jis neprisimena.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka. Pažymėtina ir tai, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. (ANK 569 straipsnio 2 dalis), o teismas ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) iš esmės juos tik tiria ir vertina (ANK 569 straipsnio 3 ir 4 dalis).

Administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingas aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad G. K., ginčijamu 2021 m. liepos 21 d. nutarimu buvo paskirta 10 eurų bauda pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, už tai, kad jis 2021 m. gegužės 12 d. 06.30 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, pažeisdamas KET 4, 9, 127 punktų reikalavimus, konteinerių krovimo terminalo teritorijoje, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas šioje teritorijoje, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių ir susidūrė su konteinerius kraunančiu kranu „RTG 10“, judančiu iš vienos pakrovimo vietos į kitą.

Teismo nuomone, pagal byloje surinktus įrodymus, be ekspertų paaiškinimų ar išvadų, patikimai konstatuoti, kad krano „RTG 10“ vairuotojas tinkamai elgėsi pagal kelių eismo taisyklių 127 ir 128 punkto reikalavimus ir neturėjo techninės galimybės savalaikiai stabdydamas vairuojamą kraną sumažinti jo važiavimo greitį ir išvengti susidūrimo su G. K. galimai stovėjusiu automobiliu, nėra galimybės. Iš to seka, kad eismo įvykio kilimą galėjo lemti ne tik krovininio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo G. K. veiksmai, pažeidžiant kelių eismo taisyklių 4, 9 ir 127 punktų reikalavimus, bet ir krano vairuotojo Ž. N. veiksmai. Taigi siekiant nustatyti, kurio iš susidūrusių transporto priemonių vairuotojo aptarti veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą, teismo nuomone, reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, t. y. apklausti transporto priemonių vairuotojus ne tik eismo įvykio aplinkybių, bet ir dėl automobilių patraukimo iš įvykio vietos aplinkybių, galimai atlikti jų parodymų patikrinimą vietoje, siekiant surinkti kuo tikslesnius duomenis apie susidūrimo vietą, išreikalauti (duomenys neskelbtini) pamainos viršininko darytas eismo įvykio nuotraukas bei vaizdo įrašus, galimai atlikti eksperimentą dėl galimybės pamatyti kliūtį susidariusioje situacijoje, gauti eismo įvykio ekspertų paaiškinimus, ir atlikti kitus ANK 593 straipsnyje numatytus veiksmus, o surinkus visus galimus reikšmingus duomenis, esant būtinumui, paskirti ir eismo įvykio ekspertizę.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, Institucijos 2021 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-7060-2021 naikinamas, o administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai nusižengimui tirti iš naujo, nes reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-7060-2021 panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administraciniam nusižengimui tirti iš naujo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus