- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-24
- Bylos Nr.
- AS-556-286-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- K. V.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 17 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas K. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2007 m. vasario 21 d. išduotą statybos leidimą Nr. GN/187/07-0121; 2) skubiai, nuo šio skundo padavimo dienos iki teismo sprendimo dėl šio skundo įsiteisėjimo dienos, sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2007 m. vasario 21 d. išduoto statybos leidimo Nr. DN/187/07-0121 galiojimą.
Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvavo tuo, kad nesustabdžius ginčijamo statybos leidimo galiojimo, teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje bus apsunkintas. Nesustabdžius statybos leidimo galiojimo, statybos leidimas galės būti toliau įgyvendinamas ir jo turėtojai galės tęsti jau nuo 2006 m. liepos mėnesio pradėtus savavališkos statybos darbus. Teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą dėl ginčijamo akto teisėtumo, statybos leidimas būtų pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 92 straipsniu, panaikinus ginčijamą aktą turi būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Tuo atveju, jeigu statybos leidimo galiojimas nebus sustabdytas, bylos nagrinėjimo pradžioje bei jo pagrindu bus toliau atliekami statybos darbai, pareiškėjo pažeistų teisių atkūrimas iš tiesų bus labai apsunkintas - atsiras naujų teisminių ginčų būtinybė, kadangi pareiškėjas turės kreiptis į teismus dėl savavališkai pastatytų statinių nugriovimo, tuo patirdamas papildomų išlaidų. Pareiškėjas, prašydamas sustabdyti statybos leidimo galiojimą, siekia to, kad jo teisės būtų nepažeidinėjamos ateityje, kadangi nauji teisių pažeidimai teismo sprendimo įgyvendinimą šioje byloje dar labiau apsunkins. Nurodė, jog svarbu ir tai, kad nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės susijusios ir su viešuoju interesu - nestabdant statybos leidimo galiojimo bei jo pagrindu toliau statant daugiabutį gyvenamąjį namą, atsakovas įgis teisę sudaryti daugiabučio gyvenamojo namo butų pirkimo - pardavimo sutartis su trečiaisiais asmenimis. Tuo atveju, jeigu pareiškėjo skundas bus patenkintas, o statybos leidimas panaikintas, pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas bus laikomas savavališku statiniu ir turės būti griaunamas. Tokie veiksmai neabejotinai pažeis trečiųjų asmenų, turinčių teisėtus lūkesčius dėl statomo daugiabučio gyvenamojo namo, teises.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 17 d. nutarties dalimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė (ABTĮ 71 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad statybos leidimu suteiktas teises statytojas, tretysis suinteresuotasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Archidis” (toliau – ir UAB ,,Archidis“), jau realizuoja, nurodytu adresu vykdo statybą. Taigi statybos leidimo pagrindu jau yra susiklostę didelės apimties rangos ir kiti teisiniai santykiai. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skunde ir prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pateikti argumentai, kurie įgalintų konstatuoti, jog, panaikinus ginčijamą statybos leidimą, savaime būtų taikoma restitucija ir pradėta statyba visiškai nugriauta. Pareiškėjas skunde nėra pareiškęs jokio reikalavimo, kuriuo jau atliktos statybos atžvilgiu prašytų priimti vieną iš Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3 dalyje numatytų teismo sprendimo rūšių (pvz., nugriauti visą ar dalį pastatyto statinio, pertvarkyti pastatytas statinių dalis ir pan.). Teismas, įvertinęs patį reikalavimą, kurį pareiškėjas prašo užtikrinti, jį pagrindžiančias aplinkybes, dėstomas skunde, ginčijamu aktu suteiktų teisių faktinį realizavimą, padarė išvadą, kad teismo proceso metu ginčijamo statybos leidimo galiojimas grėsmės būsimo galimai palankaus pareiškėjui sprendimo įvykdymui nesukels. Teismo sprendimo, palankaus pareiškėjui atveju, statybos leidimas būtų panaikintas, tuo pačiu būtų konstatuota, kad statiniai (jų dalis) pastatyti turint neteisėtai išduotą statybos leidimą (Civilinio kodekso 4.103 str. 1 d.), ko pareiškėjas savo vieninteliu reikalavimu ir siekia. Teismas taip pat konstatavo, kad šios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ir trečiojo suinteresuotojo asmens interesus. Dėl statybos sustabdymo tretysis suinteresuotasis asmuo patirtų didelių finansinių nuostolių, kurių atlyginimo užtikrinimo galimybės ABTĮ nenumato. Tuo atveju, jeigu pareiškėjo reikalavimas būtų atmestas, statytojo, kuris procese yra tretysis suinteresuotasis asmuo, finansinių nuostolių atlyginimas būtų komplikuotas.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 17 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones; skubiai, nuo šio skundo padavimo dienos iki teismo sprendimo dėl šio skundo įsiteisėjimo dienos, sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2007 m. vasario 21 d. išduoto statybos leidimo Nr. DN/187/07-0121 galiojimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas skundžiamoje nutartyje pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių bei prašymo motyvus vertino tik formaliai ir jų iš esmės neanalizavo.
2. Teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS7-05/2007; 2006 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-362/2006; kt.).
3. Nesustabdžius ginčijamo statybos leidimo galiojimo, susiklostys didelės apimties statybos darbai ir pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju atsiras naujų teisminių ginčų būtinybė, nes pareiškėjas turės kreiptis į teismus dėl savavališkai pastatytų statinių nugriovimo, tuo patirdamas papildomų išlaidų. Tokia aplinkybė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinama kaip galimas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-646/2006).
4. Šiuo metu statybos darbai, vykdomi pagal ginčijamą statybos leidimą, dar tik pradėti realizuoti (statomas gyvenamojo namo antrasis aukštas), bet ne baigiami, todėl yra nepagrįstas Vilniaus apygardos administracinio teismo motyvas, kad, atsižvelgiant į faktinį statybos leidimo realizavimą, nėra pagrindo stabdyti statybos leidimo galiojimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje statybos leidimo galiojimas šiuo motyvu nėra stabdomas tik tuomet, kai jau yra praktiškai pastatytas visas statinys ir nebelieka prasmės stabdyti statybos leidimo galiojimo.
5. Teismas visiškai nepagrįstai nevertino viešojo intereso šioje byloje - butai statomame name jau yra pardavinėjami viešai - skelbiant apie tai spaudoje bei internete, o tai reiškia, kad pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atžvilgiu bus pažeisti ir trečiųjų asmenų interesai, į kuriuos teismas privalėjo atsižvelgti. Atmesdamas šį pareiškėjo motyvą, teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006).
6. Pažeistos pareiškėjo teisės bus atkurtos ne tik tuomet, kai bus panaikintas skundžiamas statybos leidimas, bet ir panaikinti padariniai, atsiradę minimo statybos leidimo pagrindu.
7. Teismo motyvas, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė būtų neadekvati siekiamam tikslui bei pažeistų proporcingumo principą, nepagrįstas. Teismas, darydamas tokią išvadą, vertino tik statytojo - trečiojo suinteresuotojo asmens, interesus. Teismas nevertino, kad ginčijamas statybos leidimas ir jo realizavimas šiuo metu pažeidžia pareiškėjo teisėtus interesus. Ateityje, toliau leidus realizuoti ginčijamą aktą ir perleidus statomus butus tretiesiems asmenims (kas jau yra daroma), o vėliau statybos leidimą panaikinus, bus pažeisti ne vieno, bet mažiausiai vienuolikos asmenų (statomas gyvenamasis namas yra vienuolikos butų) interesai.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ,,Archidis” atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė neturi jokios įtakos galimo teismo sprendimo įvykdymui, jos pritaikymas pažeistų atsakovo teises ir padarytų trečiajam suinteresuotam asmeniui didelius nuostolius, sutrikdytų atsiskaitymus su rangovais ir subrangovais, statybas kredituojančiais bankais, o tai nėra suderinama su ekonomiškumo, taip pat teisingumo principu ir negarantuoja administracinio proceso šalių teisių ir teisėtų interesų gynimo pusiausvyros.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kaip viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių, numatyta ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.
Pareiškėjas prašo skubiai, nuo šio skundo padavimo dienos iki teismo sprendimo dėl šio skundo įsiteisėjimo dienos, sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2007 m. vasario 21 d. išduoto statybos leidimo Nr. DN/187/07-0121 galiojimą. Byloje surinkti duomenys tvirtina, kad ginčijamas statybos leidimas suteikia teises statytojui (trečiajam suinteresuotam asmeniui - UAB „Archidis”) statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, statytojas šią teisę realizuoja – vykdo statybą.
Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, akcentuojama būtinybė motyvuotai įvertinti teismo sprendimo įvykdymo galimybes, atsižvelgiant į tokios priemonės taikymo tikslingumo (ar jos taikymas realiai padėtų reikalavimo patenkinimo atveju atkurti iki ginčo buvusią teisinę padėtį), proporcingumo (pvz., galimos žalos proporcija: pritaikius reikalavimo užtikrinimą, tačiau netenkinus reikalavimo, ir netaikius priemonės, bet patenkinus reikalavimą), proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos ir kitus principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS1- 573/2006).
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, atsižvelgė į visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes. Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai konstatavo, kad statybos leidimo pagrindu jau yra susiklostę didelės apimties rangos ir kiti teisiniai santykiai. Sustabdžius statybos leidimo galiojimą, statybos darbai tęsiami būti negalėtų, o tai, tikėtina, šiame statybos darbų etape lemtų reikšmingus finansinius nuostolius. Taip pat tikėtina, kad statybos darbų stabdymas esamoje stadijoje, neatlikus papildomų darbų, būtų potencialiai pavojingas aplinkiniams. Todėl, esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, dabartinėje bylos nagrinėjimo stadijoje skundžiamo statybos leidimo galiojimo sustabdymas nebūtų adekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą ir proceso šalių interesų pusiausvyrą.
Pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos bylos ir ši byla nėra analogiškos, todėl pagrindo teigti, kad yra nukrypta nuo teismų suformuotos praktikos, nėra. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartimi panašioje faktinėmis aplinkybėmis administracinėje byloje Nr. AS5-490/2003 ginčijamo statybos leidimo galiojimo nebuvo sustabdytas.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė taikyti pareiškėjo prašytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, tad tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.