Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Č. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 9 d. nutarties Č. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Č. K. (toliau – ir pareiškėjas) už tai, kad jis, būdamas UAB „Pramonės pastatų valdymas“ direktoriumi, laiku nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų. Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 (toliau – ir Taisyklės), 25 punktą bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188⁶ straipsnio 1 dalyje.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų, susidariusių delspinigių apskaičiavimo arba (ir) jų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimas, veika, dėl kurios neteisėtai buvo sumažintos valstybinio draudimo įmokos, išmokos, vengimas registruotis draudėju, neįsileidimas valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų tikrinti duomenų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokomis bei išmokomis, nepateikimas jiems dokumentų arba jų nuslėpimas, finansinių ataskaitų ar pranešimo apie asmens priėmimą į darbą pavėluotas pateikimas arba nepateikimas, klaidingos informacijos suteikimas, neteisingų duomenų apie gautas pajamas, reikalingų valstybinio socialinio draudimo pensijai ar pašalpai skirti, įrašymas į išduodamas piliečiams pažymas ar kitus dokumentus, taip pat valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas, – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

Nors apeliaciniame skunde Č. K. pripažįsta patį faktą, kad buvo laiku nesumokėtos priskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokos, tačiau iš esmės ginčija savo kaltę – teigia, kad pažeidimas buvo padarytas dėl sunkios UAB „Pramonės pastatų valymas“ finansinės padėties, t. y. dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo jo valios.

Pažymėtina, kad administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Vienas iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų yra subjektyvioji pusė, kurios pagrindinis požymis – kaltė. Norint taikyti administracinę teisinę atsakomybę už padarytą pažeidimą, privaloma nustatyti, kad asmuo veikė kaltai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-926/2010).

Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija vertina, kad, pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nerinko visų reikiamų, Č. K. kaltę galinčių patvirtinti ar paneigti, įrodymų. Pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, jog pareiškėjui yra nustatyta pareiga sumokėti socialinio draudimo įmokas ir jokios išlygos įstatyme nenustatytos, tačiau nevertino pareiškėjo į bylą pateiktų įrodymų (b. l. 10-14) bei nerinko jokių papildomų įrodymų, kurie patvirtintų arba paneigtų, kad Č. K. objektyviai turėjo galimybę sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, kad nebuvo nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo įvykdyti minėtos prievolės. Šioms aplinkybėms išsiaiškinti būtina atlikti papildomą tyrimą, t. y. surinkti įrodymus apie įmonės turtinę padėtį bei vykdytas finansines operacijas laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. iki gegužės mėn., išsireikalauti UAB „Pramonės pastatų valymas“ balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, piniginių srautų ataskaitą ir kt.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios intencijos teisme, nebuvo tinkamai surinkti, ištirti ir įvertinti visi įrodymai, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Č. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.