Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02691-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.7.1.2.

2016 m. gruodžio 28 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui I. M. (I. M.) dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovo I. M. priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais A. T., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovės V. M. ir atsakovo I. M. santuoką, nutraukti dėl atsakovo kaltės;priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę – M. – pavardę;butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius (vidutinė rinkos vertė – 40 100,00 Eur) pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe;po santuokos nutraukimo atsakovo asmeninės nuosavybės teise priteisti:žemės sklypą (vidutinė rinkos vertė – 1 250,00 Eur), gyvenamąjį namą (vidutinė rinkos vertė – 2 790,00 Eur), malkinę (vidutinė rinkos vertė – 48 Eur), daržinę (vidutinė rinkos vertė – 94 Eur), tvartą (vidutinė rinkos vertė – 196 Eur), tvartą (vidutinė rinkos vertė – 43 Eur), malkinę (vidutinė rinkos vertė – 48 Eur), esančius (duomenys neskelbtini) Ukmergės r. sav.;lengvąjį automobilį „BMW“ (vertė – 6 670,00 Eur), priekabą (vertė – 220,00 Eur), lengvąjį automobilį „Volvo 240“ (vertė – 240,00 Eur);priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 799,50 Eur piniginę kompensaciją už tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 1988-10-13 sudarė santuoką. Atsakovas linkęs savo elgesį formuoti taip, kaip jam paranku, elgiasi isteriškai, linkęs į kraštutinumus. Atsakovas ieškovei neištikimas, nes dirbdamas tolimųjų reisų vairuotojų niekada nesiimdavo ieškovės kartu į keliones. Įtampa šeimoje stiprėjo, sutuoktiniams buvo sunku susikalbėti dėl nuolatinių barnių. Ieškovė jautėsi nevertinama. Atsakovas be jokios priežasties sistemingai naudoja psichologinį smurtą prieš ieškovę net vaikų akivaizdoje, šantažuoja, grasina susidorojimu, užgaulioja necenzūriniais žodžiais. Ieškovė patyrė ne tik psichologinį, bet ir ekonominį smurtą. Atsakovas kontroliuodavo šeimos finansus, kiekvieną mėnesį pasiimdavo beveik visą ieškovės atlyginimą, o iš likusių pinigų (apie 28,96 Eur – 57,92 Eur per mėnesį) ieškovė privalėdavo aprūpinti šeimą būtiniausiomis prekėmis, buvo verčiama prašyti pinigų iš atsakovo savo ir vaikų reikmėms. Atsakovas apie šeimos biudžetą informacijos neteikdavo. Dėl to, kad atsakovo psichologinis smurtas sukėlė dvasinius išgyvenimus, fizinį ir emocinį skausmą, pažeminimą, ieškovei pablogėjo sveikata, pradėjo kamuoti nemiga, sunku susikaupti, ieškovė prašė priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos. Taip pat prašė išspręsti kitus, su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.

šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;nepriteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę – M. – pavardę;butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius (vidutinė rinkos vertė – 40 100,00 Eur) padalinti tarp sutuoktinių natūra lygiomis dalimis;atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti:žemės sklypą (vidutinė rinkos vertė – 1 250,00 Eur), gyvenamąjį namą (vidutinė rinkos vertė – 2 790,00 Eur), malkinę (vidutinė rinkos vertė – 48 Eur), daržinę (vidutinė rinkos vertė – 94 Eur), tvartą (vidutinė rinkos vertė – 196 Eur), tvartą (vidutinė rinkos vertė – 43 Eur), malkinę (vidutinė rinkos vertė – 48 Eur), esančius (duomenys neskelbtini) Ukmergės r. sav.;lengvąjį automobilį „BMW“ (vertė – 6 670,00 Eur), priekabą (vertė – 220,00 Eur);priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 799,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją už tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

Nurodė, kad ieškovė apie atsakovo neištikimybę jokių įrodymų nepateikė. Ieškovei buvo žinoma, kad atsakovas vežiojo pavojingus krovinius, o transportuojant tokio tipo krovinius pakeleivius imti į kelionę draudžiama. Kai būdavo galimybė paimti keleivius, ieškovei ne kartą buvo siūloma vykti drauge, tačiau ieškovė atsisakydavo. Nuo 2012 m. dėl sveikatos problemų nebedirba tolimųjų reisų vairuotoju. Ieškovės teiginiai dėl sistemingai naudojamo psichologinio smurto nepagrįsti. Atsakovo kreditine kortele naudojosi ieškovė arba sūnus, kadangi atsakovas išvykęs į užsienį kreditinę kortelę palikdavo namie. Ieškovė niekada neprašė ataskaitos dėl panaudotų pinigų, nes šeimoje vieni kitais pasitikėjo. Šeimyninių santykių pablogėjimui turėjo įtakos ir pasikeitusi šeimos materialinė padėtis. Kai atsakovas dirbo vairuotoju, atsakovo atlyginimas buvo 868,86 Eur – 1013,67 Eur per mėnesį, o po antro infarkto netekus darbingumo, pensija sudaro apie 202,73 Eur. Ieškovei neturtinės žalos prašė nepriteisti. Priešieškiniu prašo išspręsti ir kitus, su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.

Ieškovė papildomai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, uždrausti jam lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei atiduoti buto raktus ieškovei. Prašymą grindė tuo, kad atsakovas yra nesugyvenamo būdo, santuokos metu rodė nepagarbą ieškovei, provokuoja, kelia konfliktus. Ieškovė jaučiasi nesaugi būdama su atsakovu. Ieškovė jaučia nuolatinę baimę, po patirto psichologinio smurto negali ramiai miegoti, geria raminamuosius vaistus. Atsakovas turi gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) Ukmergės r. sav., kuriame gali gyventi, netrikdydamas ieškovės ramybės, nesukeldamas jai psichologinio streso bei skausmo. Be to, dėl atsakovo psichologinio smurto prieš ieškovę, ieškovė turėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas pagalbos. Atsakovo įpareigojimas gyventi skyrium ir nesilankyti ieškovės gyvenamojoje vietoje yra orientuotas į ieškovės turtinių ir asmeninių neturtinių interesų užtikrinimą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-32005-235/2016 pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovams I. M. ir V. M. dėl skolos priteisimo buvo sujungta su šia civiline byla (Nr. e2-8658-930/2016), suteikiant bylai vieną numerį e2-8658-930/2016.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2015-08-13 atsisakyme pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-S-204688 nurodyta, jog tarp šalių buvo kilęs konfliktas, tačiau pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta, nesant objektyvių duomenų, kad padaryta nusikalstama veika. Daugiau duomenų apie tarp šalių kilusius konfliktus, vartotą fizinį ar psichologinį smurtą, nėra. Iš 2015-12-11 medicininių dokumentų išrašo matyti, jog ieškovė skundų dėl sveikatos neturi. Sprendimas inicijuoti santuokos nutraukimą visuomet lydimas psichologinės įtampos ir neigiamų išgyvenimų, juolab kai santuoka tęsiasi ilgai, todėl tęstinis sutuoktinio nelojalumas ar konfliktiškumas gali būti vertinamas kaip pagrindas santuokai nutraukti dėl jo kaltės, tačiau, neįvertinus bylos aplinkybių iš esmės, nesant konkrečių netinkamą atsakovo elgesį patvirtinančių įrodymų, negali nulemti konstitucinės sutuoktinio teisės į būstą suvaržymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, uždrausti jam lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei atiduoti buto raktus, priteisti ieškovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovas sistemingai naudoja psichologinį smurtą, ieškovę šantažuoja, konfliktuoja, grasina susidorojimu, užgaulioja necenzūriniais žodžiais. Atsakovo psichologinis smurtas ieškovės atžvilgiu sukėlė dvasinius išgyvenimus, fizinį ir emocinį skausmą, pažeminimą, ieškovei pablogėjo sveikata, pradėjo kamuoti nemiga, sunku susikaupti. Ieškovė dėl emocinės būsenos kreipėsi pagalbos į psichiatrą. Ieškovę kankino nuolatinė įtampa, nerimas, baimė, bloga nuotaika, emocinis stresas. Ieškovei psichologės konsultacijų reikia iki šiol. Tokia psichologinė įtampa kenkia ieškovės širdžiai. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta, jog ieškovė serga hipertenzine širdies liga, jai taip pat nustatyta koronarinė širdies liga, trečios klasės krūtinės angina. Šie dokumentai pirmos instancijos teismo apskritai nebuvo vertinami. Ieškovė jaučiasi nesaugi būdama su atsakovu viename bute. Neužtikrinus ieškovės reikalavimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, gali būti pažeisti vieno iš sutuoktinio interesai, t. y. neužtikrintas ieškovės saugumas, didelių sveikatos problemų tikimybė. Šalys santuokos metu yra įgijusios gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) Ukmergės r. sav., kuriame atsakovas gali gyventi.

Atsakovo įpareigojimas gyventi skyrium ir nesilankyti ieškovės gyvenamojoje vietoje orientuotas į ieškovės, kaip sutuoktinės, turtinių ir asmeninių neturtinių interesų užtikrinimą. Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog pati ieškovė gali kraustytis į minėtą namą yra nepagrįstas. Ieškovė visą gyvenimą gyveno Vilniaus mieste, jos turtinė padėtis yra prasta, ieškovė neturi vairuotojo pažymėjimo. Ieškovė neturi jokių galimybių išvykti gyventi į kitą miestą (nagrinėjamu atveju į rajoną). Ieškovei kelis kartus per mėnesį reikia vykti į medicinos įstaigas tikrintis sveikatos, atlikti medicininius tyrimus, o atsakovas turi visas galimybes išsikraustyti.

Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ieškovės minėtų įvykių nebuvo ar ieškovė pateikė melagingus duomenis. Byloje pateikti įrodymai (skundai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, policijos iškvietimo, medicininiai dokumentai) patvirtina, jog atsakovas naudoja psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu. Gavęs ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo atsakovas, be ieškovės žinios ir sutikimo, savinasi bendrai įsigytą ir užgyventą turtą, taip sumažinant bendrai dalintino turto vertę.

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad su ieškove santuokoje pragyveno beveik 30 metų, todėl išgirdęs, kad ieškovė nori skirtis, atsakovas buvo pritrenktas, nesusivaldė ir pasakė ieškovę įžeidžiantį žodį, bet tai buvo laikinas pyktis. Atsakovas jau susitaikė su skyrybų faktu, reaguoja ramiai. Ieškovė pati bando dirbtinai sukelti konfliktą. Atskirajame skunde nurodyta, kad atsakovas neša vertingesnius daiktus iš namų, bet nenurodyta ką. Atsakovas nieko nepasisavino, pati ieškovė paslėpė auksinius dirbinius, dokumentus, legaliai turimus ginklus. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu gyvena bendras sūnus bei kartais iš Vokietijos atvyksta kitas vaikas (ieškovės sūnus iš pirmos santuokos). Vaikai suaugę ir jie neleistų skriausti ieškovės. Atsakovas 2004 m. patyrė miokardo infarktą, 2012 m. buvo pakartotinis infarktas, todėl atsakovas yra neįgalus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovei bei uždrausti atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato teismui galimybę įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Ši teisės norma yra taikoma tais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y., kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskirojo skundo medžiaga, nustatė, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu šalys nepilnamečių vaikų neturėjo, gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2015-08-13 atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovės 2015-07-16 ieškovės skundo dėl atsakovo inicijuoto žodinio konflikto 2015-07-15 (El. b. t. 1, b. l. 21-23), taip pat ieškovės 2015-07-03, 2015-07-11 skundus dėl atsakovo elgesio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariatui (El. b. t. 1, b. l. 93-96), nenustatė, jog atsakovas prieš ieškovę būtų naudojęs fizinį smurtą. Kitų neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie agresyvų, neadekvatų, keliantį grėsmę ieškovės sveikatai atsakovo elgesį, ieškovė teismui nepateikė. Iš esmės žodiniai konfliktai, nurodyti ieškovės pateikiamose dokumentuose, buvo kilę iš smulkių buitinių ginčų (dėl atsakovo pastabų ieškovei dėl suvalgyto maisto, necenzūrinės leksikos, užgauliojimų). Nors ieškovė nurodė, kad turi sveikatos problemų bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus (El. b. t. 1, b. l. 15-20), tačiau atsakovas taip pat pateikė duomenis apie jo (atsakovo) sveikatos problemas (El. b. t. 1, b. l. 120-126), iki 2017-06-17 nustatytą 35 procentų darbingumo lygį (El. b. t. 1, b. l. 108). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien jau ta aplinkybė, jog atsakovas nagrinėjamu atveju turi rimtų sveikatos sutrikimų leidžia teigti, jog įpareigojimas gyventi skyrium nebūtų proporcinga priemonė šioje byloje, kadangi atsakovui sukeltų papildomų sunkumų persikraustant, keičiant gydymo įstaigas ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad taikyti įpareigojimą gyventi skyrium nebuvo pagrindo. Apeliantė nesutikdama su teismo atsisakymu įpareigoti ieškovą gyventi skyrium, savo nesutikimą iš esmės grindžia aplinkybėmis dėl santuokos iširimo, tačiau šios aplinkybės aktualios kaltės klausimui dėl santuokos iširimo, o ne klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigojimo gyventi skyrium. Vien ta aplinkybė, jog ieškovė jaučiasi nekomfortiškai gyvendama su atsakovu viename bute, nėra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, yra dviejų kambarių, todėl ieškovė ir atsakovas viename bute, iki bus nutraukta šalių santuoka ir padalintas turtas, faktiškai gali gyventi ir nekeldami pernelyg didelio diskomforto vienas kitam (El. b. t. 1, b. l. 54).

Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog ieškovė teigė, kad atsakovas savinasi vertingesnius, tačiau teismui nepateikė tai patvirtinančių aplinkybių. Ta aplinkybė, jog atsakovas disponuoja šaunamaisiais ginklais taip pat nesudaro pagrindo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas ginklus naudoja prieš ieškovę kaip bauginamąją priemonę. Pažymėtina, jog atsakovas privalo ginklus saugoti įstatymų nustatyta tvarka.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovei išaiškintina, jog pasikeitus faktinėms situacijos aplinkybėms, ieškovė turi teisę kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo pakartotinai.

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės V. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.