- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-28
- Bylos Nr.
- 2A-19-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Dalia Kačinskienė (pran.), Virginija Volskienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- UAB „Vevira“
- Kategorijos
- 16.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vevira“ ir atsakovo A. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vevira“ ieškinį atsakovui A. M. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Vevira“ 2008-04-04 kreipėsi į Vilniaus raj. apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė jo naudai iš atsakovo priteisti 34 457,71 Lt nuostolių, o būtent: 1) 1701,61 Lt už viršytą telefoninių pokalbių limitą; 2) 1100,44 Lt už vilkiko VOLVO remontą dėl 2007-09-10 autoįvykio Belgijoje; 3) 50 EUR (arba 172,64 Lt) už baudą, skirtą atsakovui 2007-09-18; 4) 1299,52 Lt už 2007-09-18 apgadintą vilkiko priekabos stogą; 5) 18 000 Lt už lengvojo automobilio SEAT LEON remontą dėl 2007-09-30 autoįvykio, apie kurį atsakovas neinformavo policijos ir draudikas nemokėjo draudimo išmokos; 6) 12 183,50 Lt išlaidų, susijusių su atsakovo 2008-01-25 komandiruote į Prancūziją, kai jis vairavo vilkiką išgėręs (t.y. 5040 EUR bauda, 1 072,65 EUR už vilkiko nutempimą į aikštelę ir saugojimą, 174,70 EUR atsakovo apgyvendinimą viešbutyje, 1109,5 Lt už kurą, 4490 Lt atlyginimas A. Č., kuris parvežė atsakovą, 296,65 Lt už dokumentų vertimą) (t. 1, b.l.3-7, 107-110; t. 2, b.l.61). Nurodė, kad atsakovas 2007-06-22 įsidarbino pas ieškovą tarptautinių pervežimų vairuotoju – mechaniku – ekspeditoriumi. Visiškos materialinės atsakomybės sutartimi atsakovas įsipareigojo visa apimtimi atsakyti ieškovui už jam perduotų materialinių vertybių saugojimą. Pats ieškovas kita 2007-06-22 dienos sutartimi prisiėmė prievolę apmokėti 118 Lt/ mėn. už telefoninius pokalbius atsakovui, o atsakovas ja įsipareigojo pats apmokėti policijos jam skiriamas baudas.
Atsiliepimas
Atsakovas A. M. atsiliepimu į ieškinį (t.1, b.l.89-91) su ieškiniu sutiko iš dalies. Teigia, kad viršytą telefoninių pokalbių limitą ieškovas išskaičiuodavo iš jo darbo užmokesčio. 2007-09-10 autoįvykio metu atsakovas apgadino tik posūkio žibintą už 200 Lt, kuriuos ieškovui padengė draudikas. 50 EUR baudą sumokėjo iš asmeninių lėšų. Atsakovas apgadino vilkiko puspriekabės stogą jį traukdamas mechaniniu būdu, nors sutvarkyti stogą iki reiso turėjo ieškovas. Tikina, kad už lengvojo automobilio SEAT LEON remontą atsakovas sumokėjo ieškovo vadovui asmeniškai 10 000 Lt (paėmęs paskolą iš banko), o likusiems 8000 Lt ieškovas išrašė pajamų orderį. Prieštarauja, jog dėl jo komandiruotės į Prancūziją darbdavys turėjęs net 4490 Lt išlaidų kitam vairuotojui. Kadangi darbdavys prieš atleisdamas atsakovą iš darbo pats nesumokėjo jam dalies priklausančio atlyginimo ir komandiruotės išlaidų, atsakovas prašo taikyti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.
Vilniaus raj. apylinkės teismas 2008-09-23 sprendimu (t. 2, b.l.70-73) ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui 20 000 Lt žalos atlyginimo bei 677 Lt (600 Lt + 177 Lt) bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bylos šalis nuo 2007-06-22 iki 2008-02-05 siejo darbo teisiniai santykiai. Teismas nuostolius už telefoninius pokalbius pagrįstais pripažino tik 1581,61 Lt sumai{1701,61 Lt – {[(4,24 Lt/ mėn. + 12,71 Lt/ mėn.) x 6 mėn.]} + PVM}}, nes ieškovo ir atsakovo sutartyje nėra aptarta, kam tenka pareiga mokėti abonentinį ir minimalų mokestį (atitinkamai 4,24 Lt be PVM ir 12,71 Lt be PVM), o sutartį su operatoriumi pasirašė ieškovas. Antra, ieškovas neįrodė 1100,44 Lt išlaidų už vilkiko VOLVO remontą dėl 2007-09-10 autoįvykio Belgijoje. Sąskaita – faktūra Nr. 7238210 (t. 1, b.l.80-81) yra susijusi su 2007-09-18 autoįvykiu, kadangi sumokėta už degalų papildymą. Trečia, kaip matyti iš atsakovo sąskaitos banke išrašo (t. 1, b.l.98), 172,64 Lt baudą policijai atsakovas sumokėjo pats. Ketvirta, teismas netenkino reikalavimo priteisti 1299,52 Lt už 2007-09-18 apgadintą vilkiko priekabos stogą, nes ieškovas dėl savo kaltės jo laiku nesutvarkė. Penkta, reikalavimą priteisti 18 000 Lt už lengvojo automobilio SEAT LEON remontą dėl 2007-09-30 padaryto autoįvykio teismas patenkino visiškai. Atsakovas neįrodė, kad būtų atlyginęs atsakovui šią žalą. Kasos išlaidų orderiuose nurodyta, jog atsakovas iš ieškovo gavo dienpinigius, nors atsakovas teigia priešingai. Šešta, iš reikalautų 12 183,50 Lt išlaidų atlyginimo teismas atėmė 4 490 Lt. Ieškovo sutartyje su A. Č. nėra sutarties sudarymo datos, todėl neaišku, ar ji susijusi būtent su minėtu įvykiu. Papildomai iš šio reikalavimo teismas atėmė 4095 Lt (195 Lt/ d. x 21 d.) dienpinigių, kurių ieškovas nesumokėjo atsakovui už 2008 m. sausio mėnesio komandiruotę į Prancūziją. Taigi galutinė priteistina suma dėl šio įvykio sudaro 3598,50 Lt (12 183,50 Lt – 4490 Lt – 4095 Lt). Tačiau ieškovui priteistiną sumą teismas sumažino nuo 23 352,75 Lt (1581,61 Lt + 172,64 Lt + 18 000 Lt + 3598,50 Lt) iki 20 000 Lt, atsižvelgęs į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, skirtingą bylos šalių turtinę ir faktinę padėtį, minimalų atsakovo darbo užmokestį ieškovo įmonėje bei į ieškovo nesąžiningumą nuslepiant lengvojo automobilio SEAT LEON avariją 2007-11-12 (DK 257 str. 5 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-327/ 2004, 2005-11-23 nutartis c.b. Nr. 3K-3-600/ 2005).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vevira“ apeliaciniu skundu (t. 2, b.l.87-91) prašo: 1) panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-09-23 sprendimą dalyje, kuria 120 Lt sumažintas reikalavimas dėl telefonų pokalbių limito viršijimo; atmestas 1100,44 Lt reikalavimas dėl 2007-09-10 autoįvykio patirtų vilkiko remonto išlaidų priteisimo; atmestas reikalavimas priteisti 1299,52 Lt priekabos stogo remonto išlaidų; atmestas reikalavimas dėl 4490 Lt atlyginimo priteisimo ir sumažintas priteistinos žalos dydis 3352,75 Lt; 2) priteisti iš atsakovo išvardintas 1 p. sumas – 10 362,71 Lt (120 Lt + 1100,44 Lt + 1299,52 Lt + 4490 Lt + 3352,75 Lt); 3) priteisti iš atsakovo 1392,96 Lt už advokato pagalbą; 4) grąžinti 1463,69 Lt žyminio mokesčio permoką.
Ieškovas apeliacinį skundą motyvavo tuo, kad šalių 2007-06-22 sutartyje dėl telefoninių pokalbių sakoma, jog atsakovui kiekvieną mėnesį už pokalbius bus kompensuojama 100 Lt plius PVM, iš viso – 118 Lt. Vadinasi, ieškovas ketino kompensuoti galutinę sąskaitoje nurodomą sumą, ne didesnę kaip 118 Lt/ mėn., į kurią yra įtraukiamas ir abonentinis mokestis, ir minimalus mokestis.
Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrojo reikalavimo priteisti 1 100,44 Lt, turėjo remtis tik PVM sąskaitomis – faktūromis Nr. 1212214 ir 1903279 (t. 1, b.l.19-20), kurios įrodo tokių išlaidų dydį. Vilkiką remontavo Volvo serviso centras Belgijoje, o PVM sąskaitą – faktūrą už sunkvežimio remontą išrašė UAB „Volvo Lietuva“.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas trečiąjį reikalavimą dėl 1299,52 Lt priteisimo, rėmėsi ieškovo pripažinimu, jog iki atsakovo reiso pradžios priekabos stogas buvo netvarkingas. Tačiau ieškovas taip niekada netvirtino. Atvirkščiai, rašytiniai įrodymai (automobilio priėmimo – perdavimo akto pastabos bei atsakovo 2007-10-05 paaiškinimas) įrodo, jog būtent atsakovas nutraukė priekabos statramstį.
Teismas be pagrindo nepriteisė 4490 Lt, kuriuos ieškovas sumokėjo A. Č. už neblaivaus atsakovo pargabenimą. Nors sutartyje su A. Č. nėra sutarties sudarymo datos, bet joje nurodyta, kokiu tikslu sutartis sudaryta – parvykti automobiliu iš Prancūzijos į Lietuvą ir parvežti atsakovą.
Ieškovui atlygintinos žalos dydžio sumažinimas prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 1.5 str. 4 d.). Ieškovas nemėgino nuslėpti bendrovės vadovo 2007-11-12 lengvuoju automobiliu SEAT LEON sukeltos avarijos, o neminėjo jos, kaip neturinčios nieko bendra su ieškinio reikalavimais. Be to, teismas nepaisė to, kad 2008-01-25 komandiruotės Prancūzijoje metu atsakovas padarė ieškovui materialinę žalą tyčia, t.y. dirbdamas su padidinto pavojaus šaltiniu vartojo alkoholinius gėrimus.
Pažymėjo, kad teismas, patenkinęs 58,04 % [(20000 Lt ÷ 34457,71 Lt) x 100 %] ieškinio, nepriteisė 1392,96 Lt (2 400 Lt x 58,04 %) už advokato pagalbą, suteiktą pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.). Be to, teismas negrąžino ieškovui 1463,69 Lt (2 497,42 Lt – 1033,73 Lt) žyminio mokesčio permokos, nors ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus nuo 83 247,36 Lt iki 34 457,71 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas A. M. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (t. 2, b.l.94-95) skundo nepripažino ir prašė skundžiamą Vilniaus raj apylinkės teismo 2008-09-23 sprendimo dalį palikti galioti nepakeistą. Atsakovas teigia, jog mokesčius už viršytą pokalbių limitą jis sumokėjo netiesiogiai: ieškovas juos išskaičiuodavo, išmokėdamas atsakovui mažiau komandiruotpinigių.
Pastebėjo, kad PVM sąskaitos – faktūros Nr. 1212214 ir 1903279 išrašytos 2007-09-18 dieną už degalus, kai atsakovas vidury kelionės pritrūko kuro ir buvo priverstas sustoti įkalnėje.
Atsakovas neneigia sulaužęs statramstį, bet tik vieną (galinį). Priekaboje iš viso yra apie tokių 100 statramsčių. Atsakovas nesutinka, kad dėl 1 sulaužyto statramsčio reikėtų keisti visus likusius, o 1 statramstis nekainuoja virš 1000 Lt.
Dėl A. Č. sumokėto atlyginimo nurodė, kad pastarasis kelionėje sugaišo vos 3 d., o 4490 Lt darbo užmokestis (~ 1500 Lt/ d.) už tai yra neadekvatus.
Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovui atlygintinos turtinės žalos dydį. Ieškovas elgėsi nesąžiningai, reikalaudamas iš atsakovo apmokėti sąskaitas – faktūras, pateiktas ieškovui už automobilio remontą dėl 2007-11-12 ir 2007-11-13 autoavarijų.
Pirmosios instancijos teismas nepriteisė ieškovui išlaidų už advokato suteiktą pagalbą, nes jis iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė išlaidų dydį įrodančių dokumentų (CPK 98 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas A. M. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l.77-79) prašo pakeisti Vilniaus raj. apylinkės teismo 2008-09-23 sprendimą ir priteisti ieškovui 493,46 Lt žalos atlyginimo bei 50 Lt žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą dėl 5-ojo reikalavimo grindė tuo, kad automobilio SEAT LEON remontas dėl jo 2007-09-30 sukeltos avarijos kainavo 4493,46 Lt (t. 2, b.l.80). Draudikas išmokėjo ieškovui 3700 Lt draudimo išmoką, todėl atsakovas liko skolingas ieškovui 493,46 Lt. Be to, atsakovas už automobilio SEAT LEON remontą dėl 2007-09-30 avarijos jau sumokėjo ieškovui 23 998 Lt (10 000 Lt paskola ir iš ieškovo gavo 13 998 Lt mažiau komandiruotpinigių) (t. 2, b.l.84). Taip pat kvestionuoja per didelę automobilio SEAT LEON remonto dėl 2007-09-30 avarijos kainą. Pridėjo naujų įrodymų, kad draudikas iš dalies atlygino ieškovui už automobilio SEAT LEON remontą, tame tarpe ir dėl 2007-11-12 bei 2007-11-13 eismo įvykių. Nepaisant to, ieškovas vis tiek teikia į bylą su 2007-11-12 ir 2007-11-13 įvykiais susijusias sąskaitas - faktūras ir prašo atsakovo jas apmokėti.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vevira“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t. 2, b.l.96-97) skundą laikė nepagrįstu ir prašė šio skundžiamą Vilniaus raj. apylinkės teismo 2008-09-23 sprendimo dalį palikti galioti nepakeistą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme pripažino automobilio SEAT LEON remonto dėl 2007-09-30 kainą, t.y. jog ji yra lygi 18 000 Lt. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme atsakovas pakeitė savo gynybinę poziciją ir ėmė neigti tarpusavio susitarimą. Ieškovas pageidauja, kad apeliacinės instancijos teismas atsisakytų priimti naujus įrodymus, kaip pateiktus pavėluotai (CPK 314 str.). Jei, kaip teigia atsakovas, bylos nagrinėjimo metu jam kilo abejonių dėl automobilio remonto kainos, jis galėjo prašyti pirmosios instancijos teismo šiuos įrodymus išreikalauti iš draudiko (CPK 199 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, o tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantų skunduose išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).
CPK 176 str. 1 d. ir 185 str. įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes bei, įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyti objektyvią tiesą, priimti teisėtą ir visapusiškai pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo, kaip buvusio darbuotojo, pareigą kompensuoti ieškovui nuostolius ir šios pareigos apimtį iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.), teisingai įvertino šalių sudarytų susitarimus dėl visiškos materialinės atsakomybės bei telefoninių pokalbių apmokėjimo, tačiau nevisiškai tinkamai sprendė apie kompensuotinų ieškovui nuostolių dydį dėl autoįvykio metu apgadinto automobilio SEAT LEON, neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimus. Tai sudaro prielaidas skundžiamą teismo sprendimą iš dalies pakeisti (CPK 329 str. 1 d.).
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
Kolegija sutinka su teismo sprendime išdėstytais motyvais bei argumentais, aptariančiais kurių įrodymų analizės pagrindu teismas sprendė dėl atsakovo pareigos atlyginti telefoninius pokalbius dydžio. Šalys 2007-06-22 sutartyje (t.1, b.l. 13) susitarė dėl atsakovo telefoninių pokalbių už 118 Lt (įskaitant PVM) kompensavimo kas mėnesį, tačiau abonentinio ir minimalaus paslaugos mokesčio mokėjimas šia sutartimi nėra aptartas. Apelianto argumentas, kad susitarimu darbdavys ketinęs kompensuoti galutinę paslaugos teikėjo sąskaitoje nurodytą sumą, atmestinas. Sutarčių aiškinimo taisyklėse, kurias reglamentuoja CK 6.193 str., numatyta, jog kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos visais atvejais aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies (šiuo atveju darbdavio, ieškovo) nenaudai ir jas priėmusios šalies, t.y. darbuotojo, kuris kartu yra ir silpnesnioji darbo sutarties šalis, naudai (CK 1.1. str. 3 d., 6.193 str. 4 d.). Kaip jau aptarta, darbdavys savo ketinimų traktuoti susitarimą dėl 118 Lt. sumos kas mėnesį darbuotojui kompensavimo, į ją įskaitant ir abonentinį bei minimalų paslaugos mokesčius, jokiu akivaizdžiu būdu sutartyje neišreiškė, todėl negali reikalauti iš darbuotojo apmokėti ne tik viršijančius 118 Lt sumą per mėnesį telefoninius pokalbius, bet ir abonentinį bei minamų paslaugos mokestį, nes tai nebuvo sulygta 2007-06-22 sutartimi.
Kitas skundo argumentas dėl atmesto reikalavimo priteisti 1100,44 Lt kaip išlaidas už vilkiko VOLVO remontą Belgijoje taip pat nepagrįstas. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo nesant prielaidų atsakovo atsakomybei kilti, nes nėra įrodytas net šio vilkiko remonto faktas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, kuriais rėmėsi teismas (t.1, b.l. 77-82), ar atsakovo pasiaiškinimas (b.l. 18), priešingai nei teigia ieškovas, nepatvirtina fakto apie kurį nors dėl atsakovo kaltės padarytą sugadinimą minėtam vilkikui ar remontą 2007-09-10 dieną, nepatvirtina žalos dydžio. Minėti įrodymai, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, patvirtina aplinkybes, susijusias su kuro užpylimu 2007-09-18, ir šios paslaugos apmokėjimu. Nors ieškinyje teigiama esant dėl šio eismo įvykio atsakovo pasiaiškinimui (t.1, b.l. 4), realiai toks dokumentas į bylą nepateiktas, be to, 2007-10-02 akte, surašytame dėl A. M. darbo (t.1, b.l. 25), taip pat nėra paminėtas dėl jo kaltės įvykęs koks nors eismo įvykis Belgijoje būtent 2007-09-10. Todėl apeliaciniame skunde įvardijamos PVM sąskaitos-faktūros (t.1, b.l. 19-20) pačios savaime neapsprendžia atsakovo pareigos atlyginti žalą, nesant žalos atlyginimo pagrindų bei sąlygų (DK 245 str., 246 str.).
Dėl trečiojo ieškovo apeliacinio skundo argumento, susijusio su nepatenkintu reikalavimu priteisti 1299,52 Lt už automobilio priekabos remontą, teisėjų kolegija pripažįsta teisingais bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, jų nekartodama. Papildomai pažymėtina, kad nors atsakovas neneigia fakto, jog priekabos statramstis nutrūko jam mėginant atidaryti stogą (t.1, b.l. 27), byloje nėra paneigta ir pasiaiškinime įvardinta to priežastis – techniškai netvarkingas vilkiko stogas. Būtent darbdaviui tenka pareiga pasirūpinti normaliomis darbui sąlygomis ir priemonėmis. Automobilio priėmimo – perdavimo akte (t.2, b.l. 21) įrašyta pastaba, jog vilkiko galinis statramstis yra nulaužtas, t.y. perdavimo kitam vairuotojui metu aptartas jo išorinis, aiškiai matomas defektas, tačiau nepaneigia aplinkybės, jog pačiam atsakovui anksčiau buvo perduotas techniškai tvarkingas vilkikas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, priteisiant nuostolių atlyginimą už komandiruotę į Prancūziją, jų dydis mažintinas 4490 Lt suma, kurią ieškovas tvirtina išmokėjęs vairuotojui A. Č.. Viena vertus, tokios sumos neabejotino išmokėjimo sutartis Nr.19 (t.1, b.l.54) pati savaime neįrodo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad abejoti sutarties galia leidžia nenurodytas jos sudarymo laikas, be to, vertinant pačios sutarties sudarymą pastebėtina ir tai, kad nėra aiškus tikslas bei motyvas ieškovui sudaryti civilinę sutartį su savo darbuotoju (kaip užsakovui ir vykdytojui), kuomet šis darbo sutarties pagrindu privalo vykdyti visus darbdavio pavedimus. Kita vertus, į bylą nepateikti jokie rašytiniai įrodymai apie šios sutarties realų įvykdymą ir pinigų pagal ją A. Č. išmokėjimą (CPK 178 str.).
Atmestinas ir toks apelianto skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai pritaikė CK 1.5 str. įtvirtintus protingumo ir sąžiningumo principus, sumažindamas apskaičiuotos žalos atlyginimą 3352,75 Lt suma. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys, kad, nustatydamas galutinį nuostolių dydį, kuris ieškovui atsirado dėl atsakovo veiksmų, bylą nagrinėjęs teismas suklydo (skaičiavimo apsirikimas) į bendrą priteistiną sumą įskaitydamas ir 172,64 Lt baudą, kurią sumokėjo pats atsakovas bei pateikė į bylą tai patvirtinančius įrodymus (išrašą iš savo asmeninės sąskaitos), o teismas šį ieškovo reikalavimą atmetė. Taigi realiai nuostolių atlyginimui skirta suma buvo sumažinta mažiau, nei nurodoma teismo sprendime. Be to, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai yra visos teisės sistemos pagrindas ir gali būti taikomi visuose be išimties, tame tarpe ir darbo ginčuose (DK 35 str. 1 d.). Darbo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos leidžia darbo ginčą nagrinėjančiam organui (taigi ir teismui) sumažinti atlygintinės žalos dydį, atsižvelgiant į DK 257 str. 5 d. nurodytas aplinkybes. Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendė esant pagrindui priteisti viso 23 352,75 Lt sumą, kurios didžiąją dalį (20 000 Lt) priteisė už netyčinius veiksmus, manydamas esant teisinam pagrindui priteisti tokią sumą už apgadintą autoįvykio metu automobilį SEAT LEON, DK 257 str. 5 d. nustatytas apribojimas nemažinti žalos, kai ji padaroma tyčia, šiuo atveju netaikytinas.
Kolegija pažymi ir tai, kad vertinant abiejų ginčo šalių veiksmus sąžiningumo aspektu, kaip teisingai argumentavo teismas ir savo apeliaciniame skunde nurodė atsakovas, būtent ieškovo procesinis elgesys nesuderinamas su minėto sąžiningumo principo reikalavimais. Pati šios bylos eiga rodo ne vien ieškovo norą išsiieškoti iš atsakovo realius šio padarytus darbdaviui nuostolius, bet ir neabejotiną siekį pasipelnyti atsakovo sąskaita, reikalaujant atlyginti žalą, kurios arba nebuvo, arba ji atsirado ne dėl darbuotojo, t.y. atsakovo neteisėtų veiksmų. Antai reikšdamas pradinį reikalavimą atsakovui 83 247,16 Lt sumai, po atsakovo argumentuotų bei įrodymais pagrįstų atsikirtimų ieškovas kas kartą mažino ieškinio dalyką; ieškinyje nepagrįstai tvirtinęs, jog draudikas jam neatlygino už automobilio SEAT LEON remontą dėl 2007-09-30 autoįvykio, nors atsakovo atsikirtimų pagrindu pateikti duomenys įrodo priešingai (t.2, b.l. 80). Ieškovas nuslėpė duomenis apie kito asmens (bendrovės vadovo) dalyvavimą autoįvykyje su tuo pačiu automobiliu jau po atsakovo patirto eismo įvykio, siedamas šiam automobiliui padarytus sugadinimus ir būtinumą jo remontui išleisti net 37 026,39 Lt (t.1, b.l.4) išimtinai su darbuotojo (atsakovo) veiksmais, be kita ko grįsdamas remonto kaštus įrodymais, visiškai nesusijusiais su automobiliu SEAT LEON (t.1, b.l. 29), arba apmokėjimo dokumentais (t.1, b.l.30-37), išduotais jau po šio automobilio remonto, kurio išlaidas pagal remonto bendrovių pateiktas sąskaitas didžia dalimi apmokėjo draudikas UADB „Ergo Lietuva“ (t.2, b.l. 80). Dėl pastarojo įrodymo, pateikto su apeliaciniu skundu, prijungimo į bylą kaip naujo įrodymo ieškovas prieštaravo, nors prieštaravimo argumentai nėra svarūs – pats ieškovas neabejotinai žinojo apie gautą draudimo išmoką, jos dydį, turėjo tą patvirtinančius dokumentus, be to, po jų gavimo iš teismo su skundu iki bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo buvo pakankami laiko paruošti ir atsikritimus šiai aplinkybei ginčyti, jei tokių turėjęs. Taigi ieškovo atstovės pozicija, jog šie įrodymai turėjo būti įvertinti pirmosios instancijos teisme, faktiškai ir teisiškai nepagrįsta.
Susiklosčius tokiai situacijai, teisėjų kolegija pripažįsta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ieškovo piktnaudžiavimu procesu, teisingais, o ši aplinkybė taip pat lėmė pirmosios instancijos teismo sprendimą sumažinti atlygintinos žalos dydį.
Ieškovo skundo argumentas dėl negrąžintos žyminio mokesčio permokos pagrįstas tik iš dalies. Pradinius reikalavimus ieškovas apmokėjo 2497,42 Lt žyminiu mokesčiu (t1, b.l. 1-2), sumažinęs ieškinio sumą iki galutinės 34 457,71 Lt sumos, todėl žyminio mokesčio liko sumokėta 1463,69 Lt daugiau. Tačiau savo prašymą dėl žyminio mokesčio permokėtos dalies grąžinimo ieškovas grindžia netinkama teisės norma – šiuo atveju taikytinas ne CPK 87 str. 1 d 1 p., o 87 str. 2 d. Ieškovas savo pradinį 83 247,36 Lt reikalavimą žyminiu mokesčiu apmokėjo tinkamai ir teisingai, todėl traktuoti to kaip sumokėjimo daugiau, nei numato įstatymas, nėra teisinio pagrindo. Ieškinio reikalavimų apimties sumažinimas reiškia dalies reikalavimų atsisakymą, būtent taip šį procesinį veiksmą suprato ir pats ieškovas, pareikšdamas atsisakąs dalies reikalavimų (t.2, b.l. 61, 63). Taigi ieškovui pagal CPK 87 str. 2 d. nuostatą grąžintina 75 proc. nuo 1463,69 Lt žyminio mokesčio sumos, t.y. 1097,77 Lt.
Kadangi teismo sprendimu neišspręstas ieškovo prašymas dėl žyminio dalies sugrąžinimo negali būti prilyginamas savarankiškam materialiniam reikalavimui CPK 136 str. 1 d. 4 p. prasme, todėl sprendimas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, įvardinto CPK 329 str. 2 d. 7 p., priešingai nei prašo ieškovas negali būti panaikintas, šis skundo argumentas nėra pagrįstas ir atmestinas.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
Vertinant atsakovo pateikto apeliacinio skundo pagrįstumą, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiame skunde išdėstytais argumentais, kad, esant išmokėtai draudimo išmokai už dėl jo kaltės apgadinto automobilio SEAT LEON remontą, o tokį faktą neginčytinai patvirtina draudimo kompanijos „ERGO Lietuva“ pranešimas (t.2, b.l. 80), kuriame įvardinta įvykio data – 2007-09-30, išmokos suma – 3700 Lt, jam kyla pareiga atlyginti tik likusią, draudiko nekompensuotą žalą. Iš viso dėl šio eismo įvykio draudikas apskaičiavo 4493,46 Lt nuostolius pagal remontą atlikusių bendrovių pateiktas sąskaitas. Ieškovo teiginiai, kad žala buvusi didesnė – 20 000 Lt, ir tai esą patvirtina paties atsakovo pripažinimas, nėra pagrįsti. Atsakovas tokio fakto reikiama forma nėra pripažinęs - susitarimo raštu, kuris jį įpareigotų atlyginti būtent tokio dydžio žalą jau kaip prievolę, nėra. Pastebėtina, jog atsakovo tvirtino tik tai, kad jis buvęs priverstas sumokėti ir sumokėjęs ieškovo reikalaujamą sumą, pasiskolinęs pinigų iš banko bei negaudamas su darbu susijusių išmokų. Tačiau tokie atsakovo teiginiai negali būti traktuojami kaip konkrečios žalos sumos pripažinimui ir būsimam įsipareigojimui ją atlyginti per prievolės institutą, kita vertus, tokios sumos realus sumokėjimas nėra pagrįstas jokiais leistinais įrodymais (CPK 177 str., 178 str.), todėl civilinio proceso priemonėmis negali būti laikomas įrodytu.
Kolegija, atmesdama ieškovo atsikirtimų į atsakovo apeliacinį skundą argumentus dėl nuostolių dydžio, taip pat atsižvelgia ir į tokias aplinkybes, kad dėl kitų įvykių su tuo pačiu automobiliu SEAT LEON – 2007-11-12 ir 2007-11-13, kuriame atsakovas nedalyvavo, draudikas kaip nuostolius apskaičiavo ženkliai didesnes sumas ( iš viso 26 279 Lt, t.2, b.l. 81-83), o ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsisakė autotechninės ekspertizės skyrimo (t.1, b.l.115), kuri būtų galėjusi paneigti abejones bei patvirtinti priežastinį ryšį dėl atsiradusios galimai didesnės žalos eismo įvykio, kuriame dalyvavo būtent atsakovas, metu.
Apskaičiuojant ieškovo nuostolių dėl 2007-09-30 eismo įvykio sumą, priimtina domėn tai, kad dalį jų – sumą, viršijančią 4000 Lt, t.y. 493,46 Lt draudikas atsisakė atlyginti pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030, kurių pagrindu sudaryta sutartis, 11.1.3. punktą, draudėjui neinformavus draudimo kompanijos apie draudiminį įvykį (t.2, b.l. 80). Byloje nustatyta, kad dėl to yra atsakovo kaltė, kuris nepranešė apie eismo įvykį policijai ir ieškovui, šis savo ruožtu – draudikui. Be to, draudikas išmokėjo tik 3700 Lt išmoką, nesumokėdamas dar ir 300 Lt sumos (4493,46 Lt – 493,46 Lt - 3700 Lt). UADB „Ergo Lietuva“ pranešime nevardinta šios neišmokėtos sumos paskirtis, ieškovas į bylą draudimo poliso (sutarties) nėra pateikęs, tačiau šį suma pagal tipines draudimo taisykles veikiausiai yra besąlyginė išskaita (frančizė). Taigi dėl šio įvykio patirtus iš viso 793,46 Lt nuostolius pareigą ieškovui atlyginti turi atsakovas, dėl savo neatsargumo sukėlęs eismo įvykį Lenkijoje (t.1, b.l. 26).
Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų atsakovas apeliaciniame skunde neįvardija, t.y. nenurodo motyvų, kodėl nesutinka su teismo priteista 1591,61 Lt suma už viršytus pokalbių telefonu limitus ir 3598,50 Lt priteistų nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė dėl jo komandiruotės į Prancūziją, todėl teisėjų kolegija negali įvertinti jų pagrįstumo ar nepagrįstumo aspektu. Ši atsakovo apeliacinio skundo dalis netenkintina.
Esant tokioms aplinkybės, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, sumažinant priteistą iš atsakovo ieškovui sumą nuo 20 000 Lt iki 5973,57 Lt ( 1581,61 Lt + 3598,50 Lt + 793,46 Lt).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Sumažinus iš atsakovo priteistą nuostolių atlyginimui sumą, atitinkamai sumažintina ir priteistino ieškovo naudai žyminio mokesčio dalis iki 179,21 Lt (5973 Lt x 3 proc.), tačiau pirmosios instancijos teismo priteista už procesinių dokumentų įteikimą per antstolį 177 Lt suma nemažintina – šios bylinėjimosi išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su reikalavimo suma, jos nepriklauso nuo pareikštų reikalavimų apimties, jas ieškovas patyrė būtent dėl negalėjimo kitu būdu įteikti procesinių dokumentų atsakovui. Taip pat iš ieškovo priteistina atitinkama dalis ieškovo turėtų pirmosios instancijos teisme atstovavimo išlaidų (CPK 93 str. 2 d. ir 4 d.). Jų dydis – 2400 Lt. yra įvardintas atstovavimo sutartyje (t.1, b.l. 8), išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03- 26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, prašymą priteisti šias išlaidas ieškovas taip pat pareiškė, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo neapskaičiavo šių išlaidų kompensuojamosios dalies ieškovui pagal CPK 98 str. Pakeitus sprendimą, pagrįstais pripažinta tik 17,33 proc. ieškovo reikalavimų (5973,57 Lt. x 100 proc. : 34 457,71 Lt), taigi ieškovui iš atsakovo priteistina 415,92 Lt (2400 Lt x 17,33 proc.) už atstovavimą pirmosios instancijos teisme.
Taip pat ieškovui grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 1097,77 Lt, motyvai ir teisinis pagrindas nutartyje jau buvo aptarti.
Ieškovui atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų dalis pagal apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą priteisti 1392,96 Lt. už advokato pagalbą negali būti kompensuota, nes atstovavimo išlaidų mokėjimo faktą bei jų dydį pagrindžiantys įrodymai apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti (CPK 98 str.).
Atsakovui proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš ieškovo priteistinas žyminis mokestis už paduotą apeliacinį skundą. Atsakovas ginčijo teismo sprendimą 19 506,54 Lt sumai, jo skundo reikalavimų patenkinta 13 532,19 Lt sumai, žyminio mokesčio kompensuojamoji dalis – 405,99 Lt ( 13 532,19 Lt x 3 proc.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimą dalį, kuria iš atsakovo A. M. priteista ieškovui UAB „Vevira“ 20 000 Lt nuostoliams atlyginti, 177 Lt. už procesinių dokumentų įteikimą bei 600 Lt žyminio mokesčio išlaidų pakeisti, priteisiant iš atsakovo A. M. 5973 (penkis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt tris) litus 57 centus nuostoliams atlyginti, 177 (vieną šimtą septyniasdešimt septynis) litus už procesinių dokumentų įteikimą, 179 (vieną šimtą septyniasdešimt septynis )litus 21 centą žyminio mokesčio ir 415 (keturis šimtus penkiolika) litų 92 centus atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų ieškovo UAB „Vevira“ naudai.
Grąžinti ieškovui 1097 (vieną tūkstantį devyniasdešimt septynis ) litus 77 centus žyminio mokesčio, išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Vevira“ 405 (keturis šimtus penkis) litus 99 centus žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme išlaidų atsakovo A. M. naudai.