- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-756/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „City Servise“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Donato Šerno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-546-253/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „City Servise“ ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „City Servise“ 2007-01-17 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl 842 395 Lt nuostolių atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2005 m. spalio–gruodžio mėnesiais vykdė UAB „Ąžuolyno valda“ savivaldybei nuosavybės teise priklausančių 10 233 vienetų bendrovės akcijų paketo pardavimą viešo aukciono būdu. Didžiausią kainą pasiūlė ieškovas ir 2006-01-30 šalys sudarė privatizavimo objekto sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo perduoti pirkėjo nuosavybėn privatizavimo objektą – UAB „Ąžuolyno valda“ 71,37 procentų akcijų paketą, o ieškovas įsipareigojo sumokėti 2 500 100 Lt. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė, tačiau atsakovui perdavus nuosavybės teises į privatizavimo objektą (akcijas), ieškovui paaiškėjo, jog dėl neteisingos ir klaidingos informacijos pateikimo neteisingai buvo įvertintas privatizavimo objektas, dėl to ieškovas patyrė nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-57-538/2009 patenkino ieškovo reikalavimus ir priteisė 842 395 Lt nuostolių atlyginimą.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „City Servise“, remdamasis šiuo teismo spendimu, o taip pat CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – Mokėjimų įstatymas), 2009-05-29 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl palūkanų priteisimo ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir: 1) iki šio ieškinio pateikimo dienos priskaičiuotas palūkanas, kurių dydis 246 821,91 Lt;
2) vieno mėnesio VILIBOR + 7 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 842 395 Lt sumos nuo ieškinio pateikimo kitos dienos (2009-05-30) iki atsakovas visiškai įvykdys teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-57-538/2009;
3) vieno mėnesio VILIBOR + 7 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo šio ieškinio pagrindu priteistos pinigų sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo šioje byloje visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas vilkino civilinės bylos Nr. 2-57-538/2009 nagrinėjimą, kuris truko daugiau nei dvejus metus, dėl ko ieškovas patyrė papildomų nuostolių, nes negalėjo disponuoti atsakovo nepagrįstai gautais pinigais, jų naudoti savo įprastinėje veikloje bei gauti už juos pajamas. Teigė, jog priteistos palūkanos bent iš dalies kompensuos patirtus nuostolius, kurių atlyginimą numato teisės aktai.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktą kiekviename ieškinyje turi būti išdėstytas ieškovo reikalavimas, todėl klausimas dėl palūkanų priteisimo turėjo būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Nurodė, kad ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-57-538/2009 nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, teismas tokio reikalavimo nesvarstė, todėl, jo nuomone, ieškovas neturi teisinio pagrindo reikšti ieškinio dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Atsakovas taip pat nurodė, kad Mokėjimų įstatymas yra specialus įstatymas, kuris nenumato palūkanų, susijusių su mokėjimais nuostoliams atlyginti, todėl šiuo atveju negali būti taikomas. Ieškovo reikalavimas minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-57-538/2009 buvo kildinamas iš delikto, o ne iš sutartinių prievolinių santykių, todėl vien dėl tos priežasties materialinės teisės normos, reglamentuojančios sutartinę atsakomybę, tai yra CK 6.261 straipsnis, įtvirtinantis skolininko, praleidusio terminą sutartinei prievolei įvykdyti, pareigą mokėti minimalias kreditoriaus nuostoliais laikomas sutartines ar įstatymų numatytas palūkanas, negali būti taikomas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteisė 99 702,64 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2007-01-17 iki 2009-05-29 ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2009-05-30 iki teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-57-538/2009, kuriuo iš atsakovo buvo priteista 842 395 Lt nuostolių atlyginimas, visiško įvykdymo.
Teismas atmetė ieškovo reikalavimą taikyti Mokėjimų įstatymą, nes jis reglamentuoja palūkanų už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, o šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, jog nereglamentuoja palūkanų, susijusių su mokėjimais nuostoliams atlyginti. Teismas, remdamasis CK 6.37 straipsnio 4 dalimi, taip pat atmetė kaip nepagrįstą ieškovo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo nuo šios bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo šioje byloje visiško įvykdymo, nes sprendė, kad tai būtų dvigubų palūkanų priskaičiavimas.
Šalies argumentai
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo šio teismo sprendimo dalį, kurie ieškovo reikalavimai tenkinti, panaikinti, šioje dalyje priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti visiškai. Skunde teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo argumentus, jog civilinio proceso operatyvumo principas sąlygoja tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį išvestiniai civilinės bylos klausimai gali būti galutinai išsprendžiami toje pačioje civilinėje byloje, dėl to išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku. Todėl, apelianto nuomone, ieškovas turėjo teisę reikalauti procesinių palūkanų priteisimo jau išnagrinėtoje byloje, tačiau šia teise nepasinaudojo ir neturi teisinio pagrindo reikšti ieškinio dėl procesinių palūkanų priteisimo. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė procesines palūkanas nuo pirminio ieškinio pateikimo dienos (2007-01-17), nes tokio reikalavimo ieškovas minėtoje byloje nereiškė.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „City Servise“ atsiliepimu prašo šį ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad operatyvumo principas neriboja asmenų teisės teikti ieškinius dėl procesinių palūkanų priteisimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, CPK 5 straipsnis numato, kad asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007 yra nurodęs, kad skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą atsiranda iš įstatymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas. Ieškovas teigia, kad procesinės palūkanos skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, palūkanos yra skirtos tam, kad ieškovui būtų atlyginti minimalūs nuostoliai. Nurodo, kad teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsniu, pagrįstai palūkanas priteisė nuo 2007-01-17.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad šioje byloje teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai išaiškino ir pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamos kategorijos bylose ir, iš dalies patenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atsakovo apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog tokie procesinio pobūdžio reikalavimai, nepareikšti pradiniame ieškinyje gali būti nagrinėjami kitoje byloje ir be pagrindo priteisė palūkanas nuo pirminio ieškinio pateikimo dienos. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus (CPK 178 str.).
Kaip minėta, teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija privalėjo sumokėti ieškovui UAB „City Servise“ Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimu priteistą 842 395 Lt nuostolių atlyginimą, tačiau šios prievolės neįvykdė, todėl ieškovui priteisė procesines palūkanas.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210 str.). Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų taip pat priskirtinos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Pastarųjų įstatyminių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, dar iki kreditoriams kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės mokėti šias palūkanas. Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus skolą – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti.
Atsižvelgdama į šias nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas, neteisingai aiškindamas procesines palūkanas reglamentuojančias CK 6.37 straipsnio antrosios dalies, 6.210 straipsnio pirmosios dalies ir kitas materialinės teisės normas bei jų taikymą, o taip pat civilinio proceso operatyvumo principą, nepagrįstai teigia, kad reikalavimas priteisti šias palūkanas, pareikštas ne kartu su ieškiniu dėl skolos priteisimo, prieštarauja įstatymui. Apeliantas taip pat be pagrindo nurodo, kad palūkanos negali būti priteisiamos nuo 2007-01-17, nes ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį dėl pagrindinės skolos priteisimo, jų priteisti neprašė (CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, teismas teisingai sprendė, jog paminėtos teisės normos nedraudžia kreditoriui reikalauti ir teismui priteisti iš skolininko įstatymo nustatytas palūkanas ir po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl skolos priteisimo, nes palūkanų mokėjimo pagrindas neišnyksta ir teismui priėmus tokį sprendimą. Kaip žinoma, kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas ir, priešingai nei teigia apeliantas, civilinio proceso operatyvumo principas negali būti siejamas su ribojimu reikšti ieškininius reikalavimus (CPK 7, 4 str.). Pažymėtina, kad kaip teisingai nurodė ieškovas, tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje E. O v. M. O., Nr. 3K-3-342/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje L. B. ir J. J. K v. Kauno rajono savivaldybė, Nr. 2A-486/2010, 2005 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje T. E. v. V. D., Nr. 2A-174/2005 kt.).
Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo, tuo tarpu kaip matyti iš bylos medžiagos, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-57-538/2009 priteistas nuostolių atlyginimas ieškovui dar nėra sumokėtas. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Kiti apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat neduoda pagrindo spręsti, kad teismas, iš dalies patenkindamas ieškovo reikalavimą, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.