- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- 1-135-348/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-277755-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- D. K.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini) parduotuvėje kasininke, neteista, tačiau 2018-06-07 nutarimu jos atžvilgiu BPK 212 str. 1 d. 5 p. ir BK 38 str. 1 d. pagrindais nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23451-18 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d.,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S., 2019 m. liepos 1 d., apie 22 val. 50 min. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio buitinio konflikto metu virtuviniu peiliu tyčia vieną kartą dūrė savo sugyventiniui D. K., pataikydama jam į kairę ranką ir padarė jam durtinę - pjautinę kairio žasto žaizdą su žastinės arterijos sužalojimu ir ūmiu išoriniu kraujavimu, šiais veiksmais sunkiai sutrikdė savo šeimos nario - sugyventinio D. K. sveikatą bei sukėlė pavojų jo gyvybei.
Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
V. S. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad D. K. pažįsta nuo vaikystės ir ždaug prieš metus, jai atsikrausčius į (duomenys neskelbtini), pradėjo susitikinėti, artimai bendrauti, jis atsikraustė gyventi pas ją į nuomojamą butą (duomenys neskelbtini). D. dirbo taip pat parduotuvėje (duomenys neskelbtini), tačiau dėl girtavimo ir nėjimo į darbą buvo atleistas. D. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Ji alkoholį vartoja retai. D. įvykio metu nedirbo, yra jos sugyventinis, kartu augina mažametį vaiką. 2019 liepos 1 d., dienos metu, po pietų atėjo jos ir D. draugas Š. D. ir jie trise išėjo į lauką pasivaikščioti, pradėjo lyti lietus. D. su Š. užėjo į parduotuvę ir nusipirko „Ledo“ alaus, po 1 litrą, 5 laipsnių stiprumo, slėpdamiesi nuėjo į apleistus garažus, kur šie pradėjo gerti alų. Ji tuo metu su jais negėrė. Jie nuėjo į parduotuvę ir nusipirko dar 5 ar 6 litrus „Ledo“ alaus. Kai D. su Š. viską išgėrė, jie grįžo į butą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). D. ir Š. buvo apgirtę, tačiau dar nuėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, ji tuo metu jau buvo namuose, ir dar nusipirko 4 ar 5 litrus alaus, 5 laipsnių stiprumo, pavadinimo neatsimena. Kai šie grįžo iš parduotuvės, D. pradėjo jai priekaištauti, kad ji turi darbe kitą vyriškį, tada ji susinervino, nes tai buvo netiesa, todėl paprašė įpilti alaus ir jai. Ji tą dieną buvo nevalgiusi, išgėrė iš pykčio 6 dideles stiklines, apie 0,5 litro alaus, apgirto, nes nuo nėštumo pradžios nebuvo vartojusi alkoholio. Kitą dieną, anksti, 4 val. 30 min. ji turėjo keltis į darbą, nes 5 val. 20 min. autobusas vežą į darbą (duomenys neskelbtini). Ji paprašė, kad D. baigtų gerti, kad Š. išeitų namo, tuo metu buvo apie 21 val. 30 min. Dar buvo likę alaus, D. su Š. norėjo išgerti likusį alų. Ji tuo metu jau gulėjo lovoje. D. pasakė: „ko tu vaikai mano draugą, baigsime gerti ir Š. eis namo“. Ji norėjo miegoti, tačiau nuomojamas butas buvo 1 kambario, todėl ji neturėjo kur išeiti ir ilsėtis. Ji pikta nuėjo į virtuvę, pasiėmė virtuvinį nedidelį peilį mediniu kotu ir grįžo į kambarį. Ji rankoje demonstratyviai laikė peilį, kad D. su Š. matytų ir išsigąstų. Tuo metu D. stovėjo prie balkono durų, ji su peiliu rankose, laikydama už medinio koto, geležtę nukreipusi į D. pusę, artėjo prie jo ir pradėjo gąsdinti peiliu, tikslo sužaloti neturėjo. Ji liepė baigti gerti ir eiti ilsėtis, galvojo, kad D. išsigąs jos rankoje laikomo peilio, jos paklausys ir negers. Tačiau D., pamatęs peilį, norėjo iš jos atimti jį, jie pradėjo stumdytis. Jiems besistumdant Š. D. pradėjo šaukti, kad D. kraujuoja ir ji pamatė kraujo čiurkšlę ant užuolaidos. Ji tikrai nejautė, kad peiliu sužalojo D., peilis buvo jos rankoje, D. peilio iš jos neatėmė. Kai pamatė bėgantį kraują, pažiūrėjo į D. ir pamatė, kad jam yra sužalota kairė ranka, stipriai bėga kraujas. Ji nejautė, kad pati būtų sužalota, tačiau vėliau pamatė, kad ir jai yra įpjauta vieną kartą į kairę ranką. Š., tik pamatęs kraują, iš karto paskambino telefonu 112 ir iškvietė pagalbą, atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir ją su D. iš karto išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ji buvo neblaivi, jai buvo nustatytas apie 1,2 promilės girtumas, šoke, nelabai suprato kas įvyko ir tikrai nesuprato, kad dėl durtinės žaizdos D. buvo iškilusi grėsmė gyvybei. D. apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir iškarto išvežė į (duomenys neskelbtini), kur jam buvo atlikta operacija. Ją apžiūrėjo medikai, dviem siūlėmis susiuvo apie 1 cm durtinę žaizdą ir išleido gydytis ambulatoriškai. D. (duomenys neskelbtini) buvo gydomas 4 dienas ir paleistas gydytis į namus. D. jai dėl patirto sužalojimo jokių pretenzijų neturi, jie susitaikė, kartu gyvena nuomojame bute (duomenys neskelbtini). Ji suvokia, kad peiliu galima sužaloti žmogų, tačiau 2019 liepos 1 d., apie 22 val. 50 min., būdama neblaivi, sąmoningai paėmė virtuvinį peilį ir norėjo pagąsdinti savo sugyventinį D. K., tačiau tikslo jį sužaloti neturėjo, ji jį sužalojo nevalingai, grumtynių metu, kai jis norėjo iš jos rankų paimti peilį. Jie vienas kito atsiprašė, susitaikė, neturi vienas kitam jokių pretenzijų, augina mažametį vaiką ir toliau kartu gyvena.
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojo parodymais bei rašytine bylos medžiaga.
Nukentėjusysis D. K. parodė, kad V. S. yra jo sugyventinė, kartu gyvena beveik du metus. V. S. laukiasi nuo jo vaiko. (duomenys neskelbtini) jie abu kartu nuomoja vieno kambario butą. 2019-07‑01 d., dienos metu jis, V. S. ir Š. D. išėjo pasivaikščioti. Š. D. nupirko porą butelių alaus, jie abu išgėrė. Paskui dar jis nupirko porą butelių alaus, vėl abu išgėrė. V. S. negėrė. Po to, jau vakare sugrįžo visi trys į jų butą. Jų bute jis ir Š. D.toliau gėrė alų. Jis net nepamatė, kaip V. S. išgėrė alaus. Šiaip ji negeria jokio alkoholio, nes laukiasi, bet nežino, kas jai pasidarė, kad ji irgi tą vakarą išgėrė alaus. Gėrė 5 procentų stiprumo alų. Jis nežino, kiek to alaus išgėrė, bet buvo neblaivus ir todėl ne viską, kas vyko tą vakarą, prisimena. Prisimena, kad sėdėjo visi trys kambaryje, gėrė alų, kalbėjosi, dėl kažko tarp jo ir sugyventinės V. S. kilo ginčas. Dėl girtumo jis tikrai neprisimena, dėl ko jie abu susiginčijo. Tada prisimena, kad V. S. nuėjo į virtuvę ir grįžo į kambarį su peiliu rankoje. Jam atrodo, kad peilį ji laikė dešinėje rankoje. Dar prisimena, kad jis norėjo iš V. S. atimti peilį ir jie kažkaip abu susigrūmė. Nei jis V. S., nei ji jam smūgių nesudavė. Tiesiog ji laikė rankoje peilį, jis bandė atimti peilį, todėl bandė suimti jai už rankos, kad ji peilį išmestų. V. nenorėjo peilio atiduoti, laikė jį rankoje, todėl taip gavosi, kad jie abu stumdėsi, grūmėsi. Viską matė Š. D., nes irgi buvo tame pačiame kambaryje. Jis neprisimena ar V. S. ką nors sakė kai atėjo į kambarį su peiliu rankoje. Jis nežino ar V. S. jam peiliu įpjovė tyčia. Besigrumiant vienu momentu iš jo kairės rankos virš alkūnės labai pradėjo bėgti kraujas, jam labai skaudėjo, jis labai išsigando. Suprato, kad V. S. jam įpjovė peiliu. Tada jau ir V. S. išsigando, ir Š. D.. Bendrajam pagalbos centrui paskambino Š. D.. Kad jam sužalota ir kairė koja dviejose vietose - apačioje, žemiau kelio ir viršuje, ties kirkšnimi, jis apžiūrėjo jau ligoninės palatoje, kai atsibudo po operacijos. Įvykio metu ir iš karto po jo jis net nematė, kad kraujuoja ir iš kitų dviejų žaizdų. Kad peiliu buvo sužalota ir V. S., jis sužinojo irgi tik ligoninėje, po operacijos. Jis tikrai neprisimena, ar grumtynių su V. S. metu buvo iš jos atėmęs peilį. Prisimena, kad kai atvažiavo greitosios medicinos pagalbos medikai, jį išvežė į (duomenys neskelbtini), į ligoninę. (duomenys neskelbtini) Respublikinėje universitetinėje ligoninėje jis buvo operuotas, gydėsi toje ligoninėje iki 2019-07-05. Jis neturi pretenzijų V. S., jie susitaikė, vienas ant kito nepyksta, kartu augina mažametį vaiką.
Nukentėjusysis parodė, kad dėl 2019 liepos 1 d. įvykusio konflikto su sugyventine V. S. metu patirto sužalojimo, kurio metu ji peiliu jam įdūrė į kairės rankos žastą, buvo pažeista žasto arterija. Jam laiku buvo suteikta medicininė pagalba, laiku sustabdytas kraujavimas, buvo skubiai nuvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, tačiau buvo priimtas sprendimas jį iš karto pervežti į (duomenys neskelbtini) Respublikinę universitetinę ligoninę, kur jis buvo skubiai operuotas. Jis pirmos apklausos metu nurodė, kad jam buvo sužalota ir kairė koja dvejose vietose – apačioje, žemiau kelio ir viršuje, ties kirkšnimi, šias žaizdas jis apsižiūrėjo jau ligoninės palatoje, kai atsibudo po operacijos. Jis neatsiminė, kad V. toje vietoje būtų jam dūrusi peiliu, nors iš karto pabudęs po operacijos taip galvojo. Tačiau po to, kai buvo apklaustas ir pripažintas nukentėjusiuoju, jis grįžęs namo perskaitė ligoninėje išduotą medicininį išrašą, kurį yra pateikęs ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kuriame parašyta, kad jam pažeistos arterijos susiūti negalėjo, nes trūko 3 cm, todėl kairėje kojoje, ties kulkšneliu buvo padarytas pjūvis, ieškota persodinimui tinkama arterija, tačiau vena buvo per siaura, todėl buvo padarytas dar vienas pjūvis ties kairės kojos kirkšnimi, iš kur buvo paimta venos ir tokiu būdu jam panaudojant veną iš kojos buvo susiūta pažeista arterija. Šiuo metu dėl šio sužalojimo negali valdyti kairės rankos pirštų, gijimas truks apie keletą mėnesių, šiuo metu vartoja antibiotikus, jau antras mėnesis. Šio sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol, negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Jis V. S. pažįsta apie 8 metus, ji gyveno prie jo (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau ji išsikėlė į (duomenys neskelbtini), maždaug prieš 1 metus laiko ji grįžo į (duomenys neskelbtini) ir jis su ja pradėjo artimai draugauti, pradėjo kartu gyventi. Su V. yra susipykę ne kartą, tačiau be smurto, apsižodžiuodavo ir tuo viskas baigdavosi. V., kai būdavo neblaivi, kartais tapdavo agresyvi, ji pradėdavo kabinėtis žodžiais prie jo, įžeidinėdavo, neišleisdavo išvažiuoti su draugais. Jis retai vartoja alkoholinius gėrimus, tačiau 2019-07-01, apie 14-15 val. išėjo su V. pasivaikščioti (duomenys neskelbtini), sutiko savo draugą Š. D., kuris nupirko du butelius po 1 litrą „Ledo“ 5 laipsnių stiprumo alaus ir jis nupirko du butelius tokio paties alaus. Alų gėrė už apleistų garažų, už parduotuvės (duomenys neskelbtini). Kai išgėrė alų, jis Š. pakvietė pas save į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį kartu su V. nuomojasi. V. tam neprieštaravo. Su Š. dar nusipirko 4 ar 5 litrinius butelius „Tauro“ alaus, 5 laipsnių stiprumo ir alų toliau gėrė jų namuose. V. laukėsi nuo jo, buvo 7 mėnesį nėščia, spalio viduryje turi gimti vaikelis. Kad V. vartotų alkoholinius gėrimus nėštumo metu jis nėra pastebėjęs, ji dirba (duomenys neskelbtini) parduotuvėje kasininke, apklausos metu ji jau yra dekretinėse atostogose. Kada V. 2019 liepos 1 dieną pradėjo gerti alų, jis nepastebėjo, atsimena, kad grįžus į nuomojamą butą ji gėrė alų, jam atrodo, kad ji gėrė kas antrą stiklinę alaus, mažiau nei jis su Š. Jis V. dėl to, kad ji, būdama nėščia, gėrė alų, nepriekaištavo. Jis jau buvo apgirtęs, V. pradėjo kabinėtis prie jo, neatsimena kas jai nepatiko. Buvo apie 23 val. V. išėjo iš kambario į virtuvę ir po kelių akimirkų į kambarį ji grįžo su virtuviniu peiliu, rudu kotu, apie 15 cm ilgio, dešinėje rankoje. Jis sėdėjo kambaryje, kai V. su nukreiptu peiliu ėjo tiesiai į jį, kažką kalbėjo, bet jis neatsimena, jis išsigando, atsistojo, jos elgesys buvo agresyvus ir suprato, kad ji realiai ketina jį sužaloti. Jis prašė V., kad ji atiduotų peilį, tačiau ji jo nepaklausė, jis gindamasis nuo jos norėjo atimti peilį iš jos rankos. Grumtynių metu V. jį sužalojo. Ar jis galėjo sužaloti V. grumtynių metu, nežino. Viskas įvyko akimirksniu, jis iš pradžių net nejautė, kad yra sužalotas, kol nepamatė, kad jam iš kairės rankos fontanu bėga kraujas. Jis rankšluosčiu užsispaudė žaizdą, Š. iškvietė greitąją pagalbą, kuri greitai atvyko, kaip medikai sakė, mažai trūko, kad jis būtų mirtinai nukraujavęs. Ką tuo metu darė V., jis nežino, nematė ar ji yra sužalota. Jis prieš V. nenaudojo jokio smurto, jie tiesiog apsižodžiavo, jis buvo ramus, jokios grėsmės jai nekėlė, nesuprato, kodėl ji iš virtuvės paėmė peilį ir norėjo jį sužaloti. Tai V. jo manymu padarė tyčia, po žodinio konflikto paėmė peilį, norėjo jį sužaloti, jis gindamasis nuo gresiančio pavojaus jo sveikatai, bandė iš jos rankų atimti peilį, jie tuo metu susistumdė, tuo metu V. jam įdūrė į kairės rankos žastą. Jis su V. susitaikė, ji jo atsiprašė, jis jai atleido, jie toliau abu gyvena tame pačiame bute. Civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytojas Š. D. parodė, kad pažįsta V. S. ir D. K. – šie gyvena kartu, yra sugyventiniai, yra jo draugai, jis kartais lankosi jų namuose (duomenys neskelbtini). Jų butas vieno kambario ir virtuvės, antrame aukšte. 2019-07-01 vakare jis buvo pas juos bute, visi trys gėrė alų. Alų gėrė sėdėdami kambaryje. Alaus pirkti buvo jis ir D. K., alų pirko D. K.. Besėdint kambaryje ir begeriant alų, tarp V. S. ir D. K. kilo konfliktas. Jis net nežino dėl ko šie abu pradėjo ginčytis, bartis, vadinti vienas kitą visokiais negražiais žodžiais. Vienu momentu V. S. nuėjo į virtuvę, greitai sugrįžo rankoje laikydama peilį. Jis neprisimena, kaip atrodė jos turėtas peilis, neprisimena koto spalvos, peilio dydžio, bet matė peilio geležtę. Tai tikrai buvo peilis. Tada V. S., laikydama rankoje peilį, pradėjo tuo peiliu mojuoti prieš D. K.. Jis neprisimena ar ji ką nors tuo momentu sakė. D. K. atsistojo ir, kaip suprato, norėjo tą peilį iš V. S. atimti. Šie abu susigrūmė, V. S. nepaleido peilio iš rankos, o D. K. norėjo tą peilį atimti iš jos arba išmesti peilį jai iš rankos. Nukritę jie nebuvo. Jis nežino kaip ten atsitiko, kad vienu momentu pamatė, jog D. K. iš kažkurios rankos labai bėga kraujas. Todėl iškart paskambino telefonu 112 ir iškvietė pagalbą. V. S. tuo metu išėjo iš kambario ir atsisėdo ant grindų koridoriuje, tarp virtuvės ir kambario. Jis iš karto net nematė, kad ir V. S. ranka įpjauta, nes visą dėmesį buvo sutelkęs į D. K., kadangi šiam iš rankos labai bėgo kraujas. Dėjo šiam ant žaizdos rankšluostį, užveržė ranką. Kad ir V. S. iš kažkurios rankos, aukščiau alkūnės bėga kraujas, jis pamatė tik tada, kai išvedė D. K. į kiemą į greitosios med. pagalbos automobilį. Grįžo palydėjęs D. K., rado V. S. sėdinčią ant grindų toje pačioje vietoje ir pamatė, kad ant kažkurios jos rankos virš alkūnės yra žaizda ir bėga kraujas. Tarp V. S. ir D. K. barniai, nesutarimai kildavo ir anksčiau, šie dažnai pykdavosi, vienas kitą keikdavo, bet niekada nebuvo priėję iki smurto ir peilių. Anksčiau pasibardavo ir viskas tuo pasibaigdavo. Jis negali pasakyti kur po to atsidūrė peilis, kuris iš jų abiejų ir kur jį numetė ar padėjo. D. K. rankose peilio jis nematė. Peilį jis matė tik V. S. rankoje, kai ji atsinešė jį iš virtuvės ir juo mosikavo D. K. iš pradžių tiesiog prieš veidą, o paskui, šiam atsistojus, ir prieš jį patį. Negali tiksliai nurodyti to momento, kai buvo sužalotas D. K.. Negali pasakyti, ar V. S. tyčia dūrė D. K. į ranką, ar tai įvyko D. K. bandant atimti iš jos peilį. Tikrai neužfiksavo momento, kai pamatė bėgant kraują iš D. K. rankos. Negali pasakyti ar tuo momentu, kai pamatė bėgant kraują šiam iš rankos, V. S. rankoje dar turėjo peilį, ar jau ne. Buvo neblaivus, todėl visų įvykio aplinkybių jis neprisimena.
2019-07-02 Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo A. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-07-02, 00 val. 16 min. Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas Greitosios medicinos pagalbos medikų telefoninis pranešimas, kad į VšĮ (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) dėl durtinių žaizdų pilve ir kairiajame žaste, pristatė D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Nuvykus į gydymo įstaigą, medikai nurodė, kad D. K., suteikus pirmąją medicininę pagalbą, tolimesniam gydymui dėl kairiojo žasto kraujagyslių sužalojimo išvežtas į (duomenys neskelbtini) universitetinę (duomenys neskelbtini) ligoninę. Dėl to su D. K. pabendrauti nepavyko. VšĮ (duomenys neskelbtini) tuo metu taip pat buvo pristatyta ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai medikai diagnozavo kairiojo žasto durtinę žaizdą ir išleido gydytis ambulatoriškai. V. S. nurodė, kad D. K. yra jos sugyventinis, apie metai laiko jie gyvena kartu nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji yra nėščia nuo D. K.. Dėl neblaivumo ir galimai patirto streso V. S., kuriai alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0234, patikros sertifikato Nr. 0972422, 2019-07-02, 00 val.37 min. nustatytas 1,24 promilės neblaivumas, sklandžiai ir nuosekliai įvykio aplinkybių, kaip ji ir D. K. patyrė kūno sužalojimus, papasakoti nesugebėjo. Ji tik teigė, kad 2019‑07-01, vakare, išgertuvių namuose metu tarp jos ir sugyventinio dėl kažko kilo konfliktas ir jie vienas kitą kažkaip sužalojo tuo pačiu peiliu. Nustatyta, kad šį konfliktą pas minėtuosius sugyventinius namuose matė kartu su jais girtavęs Š. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam tuo pačiu alkotesteriu 01 val. 04 min. nustatytas 2,00 promilės neblaivumas. Dėl neblaivumo šis taip pat nesugebėjo sklandžiai ir nuosekliai papasakoti įvykio aplinkybių, tik teigė, kad 2019-07-01, apie 22 val. 50 min., išgertuvių metu tarp sugyventinių D. K. ir V. S. dėl kažko kilo konfliktas, kurio metu V. S. iš virtuvės į kambarį atsinešusi peilį, juo dūrė kambaryje buvusiam savo sugyventiniui D. K. į kažkurią ranką ir jį sužalojo. Iš sužalotos rankos stipriai pradėjo bėgti kraujas, todėl jis iškvietė medikus. Kaip buvo sužalota V. S., Š. D. gerai neįsidėmėjo, tačiau teigė, kad ją galimai tuo pačiu peiliu besigindamas sužalojo D. K.. Įvykio vietos apžiūros metu daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antros laiptinės antrame aukšte, kur yra (duomenys neskelbtini) butas, ant laiptinės sienų, (duomenys neskelbtini) buto durų ir ant laiptų buvo rasta tamsiai raudonos spalvos, sausų ir drėgnų į kraują panašių įvairių matmenų ir formų dėmių. (duomenys neskelbtini) bute, kambaryje, ant grindų, ant sienų, baldų, patalynės, balkono durų taip pat buvo rasta tamsiai raudonos spalvos, sausų, į kraują panašių įvairių matmenų ir formų dėmių. Kambaryje, po lova, buvo rastas peilis mediniu kotu. Ant peilio geležtės abiejų pusių matėsi tamsiai raudonos spalvos, sausos, panašios į kraują, dėmės. Įvykio vietos apžiūroje dalyvavusi V. S. nurodė, kad būtent šiuo peiliu jie vienas kitą sužalojo (t.1, b. l. 1 - 3).
2019-07-01 įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) adresu esantis butas yra keturių aukštų, dviejų laiptinių, daugiabučio gyvenamojo namo antros laiptinės antrame aukšte. Iš kiemo įėjus į laiptinę ir laiptais užlipus iki antrojo aukšto (Foto Nr. 3), ant žemės, prie (duomenys neskelbtini) buto durų matosi tamsiai raudonos spalvos, sausos ir drėgnos dėmės, panašios į kraujo (Foto Nr. 6). Stovint priešais (duomenys neskelbtini) buto duris, ant kairėje pusėje esančių (duomenys neskelbtini) buto durų, ant laiptinės sienos, esančios prieš (duomenys neskelbtini) buto duris, o taip pat ant laiptų 5-8 pakopų matosi tamsiai raudonos spalvos sausos ir drėgnos dėmės, panašios į kraujo (Foto Nr. 4). Ant durų šios dėmės yra 1,1 m. - 0,9 m. aukštyje su nutekėjimais žemyn. Ant laiptinės sienos dėmės yra 1,1 m. - 0,8 m. aukštyje ir 0,6 m. - 0,5 m. aukštyje su nutekėjimais žemyn. Ant laiptų esančios dėmės yra prie pat laiptinės sienos, ties tomis vietomis, kur ant laiptinės sienos matomos šios dėmės su nutekėjimais žemyn. Apžiūra tęsiama (duomenys neskelbtini) bute. Iš laiptinės pro medines rudos spalvos duris, atsidarančias į laiptinės pusę (Foto Nr. 7) patenkama į vieno kambario butą (Foto Nr. 8). Buto koridoriuje, ant sienos, skiriančios kambarį ir virtuvę, matosi tamsiai raudonos spalvos,sausos dėmės, panašios į kraujo (Foto Nr. 9). Tame pačiame koridoriuje, ant dešinės pusės sienos, einant link virtuvės, matosi tamsiai raudonos spalvos, sausos dėmės, panašios į kraujo (Foto Nr.10). Kambaryje, prie dešinės sienos stovi medinė, tamsiai rudos spalvos sekcija (Foto Nr. 15). Ant šios sekcijos durelių stiklo, esančio arčiau įėjimo į kambarį durų, 1,2 m. - 1,1 m. aukštyje nuo kambario grindų, matosi tamsiai raudonos spalvos, sausos dėmės, panašios į kraujo, su nutekėjimais žemyn (Foto Nr. 16). Ant tos pačios sekcijos apatinės dalies, esančios prie buto lango matosi tamsiai raudonos spalvos, sausos ir drėgnos dėmės,panašios į kraujo (Foto Nr. 17). Prie kambario lango, esančio priešakinėje įėjimo į kambarį durims sienoje, stovi medinis, tamsiai rudos spalvos staliukas ant kurio yra lėkštė su picos gabaliuku, du plastikiniai indeliai su picos padažu, vaškinė žvakė, ventiliatorius, planšetė, stiklinė su joje esančiu tamsiai rudos spalvos skysčiu, skleidžiančiu būdingą alui kvapą. Ant stalo ir ant minėtųjų daiktų matosi daugybė smulkių tamsiai raudonos spalvos, sausų dėmių, panašių į kraujo. Po šiuo staliuku, ant grindų guli trys tušti plastikiniai, 1 litro talpos su etiketėmis „Bravoro rinktinis“ 5,0 proc. buteliai, iš kurių vidaus sklinda alui būdingas kvapas. Prie lango kabo baltos spalvos dieninė užuolaida, ant kurios apatinės kairės pusės, esančios prie balkono durų, matosi tamsiai raudonos spalvos sausos dėmės, panašios į kraujo (Foto Nr. 18 ir Foto Nr. 19). Kairiau šių užuolaidų yra plastikinės durys su stiklu į balkoną. Ant šių durų kraštinės ir apatinės dalių matosi tamsiai raudonos spalvos sausos dėmės, panašios į kraujo (Foto Nr. 20). Pro šias duris įėjus į balkoną matosi balkono tarpduryje, ant slenksčio ir grindų daugybė smulkių tamsiai raudonos spalvos sausų dėmių, panašių į kraujo (Foto Nr. 21). Prie kairės kambario sienos, kampe, esančiame arčiau balkono durų stovi fotelis, o už jo, prie kairės kambario sienos yra sofa - kampas (Foto Nr. 23). Ant kambario sienos, tarp fotelio ir sofos - kampo, matosi daugybė smulkių tamsiai raudonos spalvos sausų dėmių, panašių į kraujo (Foto Nr. 22). Apžiūrint sofą - kampą matosi ant jos netvarkingai sudėta patalynė, o ant baltos spalvos čiužinio krašto ir galo, esančio prie balkono durų matosi tamsiai raudonos spalvos sausos dėmės, panašios į kraujo (Foto Nr. 24 ir Foto Nr. 25). Sofos - kampo galinė dalis, esanti prie balkono durų, yra atvira (Foto Nr. 26). Žiūrint pro šią atvirą sofos - kampo dalį matosi ant grindų, po sofa - kampu gulintis virtuvinis peilis mediniu kotu (Foto Nr. 27). Apžiūrint šį peilį matosi ant jo metalinės geležtės abiejų pusių tamsiai raudonos spalvos sausos dėmės, panašios į kraujo (Foto Nr. 28 ir Foto 29) (t. 1, b. l. 13 - 28).
2019-07-17 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti V. S. pateikti sportiniai marškinėliai, kurių priekyje viršuje kairėje pusėje ir apačioje dešinėje pusėje bei nugarinėje dalyje per visą plotį ir aukštį stebimos įvairaus dydžio rusvos spalvos dėmės. Taip pat apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu išimtai daiktai: 1. užuolaida, kurios kairėje pusėje nuo apačios plote 1,05X3,0 m stebimos įvairaus dydžio rusvos spalvos dėmės; 2. peilis, kurio ilgis 20 cm, kotas medinis, rudos spalvos, koto ilgis 10 cm, geležtės ilgis 10 cm, storiausioje geležtės dalyje ties pakote geležtės storis 1,8 cm, abiejose pusėse ant geležtės ir ant koto yra rusvos spalvos dėmių (t. 1, b. l. 110 - 115).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 630/2019 (06) nurodyta, kad D. K. durtinė - pjautinė kairio žasto žaizda su žastinės arterijos sužalojimu galėjo būti padaryta aštriu duriamai pjaunančiu daiktu galimai užduotyje nurodyto laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu pasekmėje. Sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 74).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 836/2019 (06) nurodyta, kad D. K. durtinė - pjautinė kairio žasto žaizda su žastinės arterijos sužalojimu galėjo būti padaryta aštriu duriamai pjaunančiu daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Operaciniai randai kairio žasto srityje, kairės čiurnos vidiniame paviršiuje, kairio kirkšnies srityje yra po operacinės intervencijos (t. 1, b. l. 84).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 628/2019 (06) nurodyta, kad V. S. durtinė - pjautinė kairio žasto žaizda galėjo būti padaryta aštriu duriančiu - pjaunančiu daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 121 -122).
2019-08-01 Bendrosios pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus raštu pateikta informacija apie 2019 07-01 iškvietimą. Apžiūrėtas garso įrašas, surašytas apžiūros protokolas, stenograma (t. 1, b. l. 97 ‑ 103).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. S., būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio buitinio konflikto metu virtuviniu peiliu tyčia vieną kartą dūrė savo sugyventiniui D. K., pataikydama jam į kairę ranką ir padarė jam durtinę - pjautinę kairio žasto žaizdą su žastinės arterijos sužalojimu ir ūmiu išoriniu kraujavimu, šiais veiksmais sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinio D. K. sveikatą bei sukėlė pavojų jo gyvybei.
Teisiamajame posėdyje V. S. kalta prisipažino visiškai, neneigė, kad butinio konflikto metu peiliu dūrė savo sugyventiniui, dėl pastarajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. V. S. kaltė pagal jai pareikštą kaltinimą įrodyta ne tik jos pačios parodymais, bet ir nukentėjusiojo D. K., liudytojo Š. D. parodymais, įvykio vietos apžiūros metu nustatytomis aplinkybėmis, teismo medicinos specialistų išvadomis ir kitais byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais.
Ištyrus bylos medžiagą, daroma išvada, kad visi įvykyje dalyvavę asmenys, o būtent ir pati kaltinamoji V. S., nukentėjusysis D. K. ir liudytojas Š. D. įvykio aplinkybes nurodė visiškai vienodai ir tarp šių asmenų parodymų bei kitų byloje nustatytų aplinkybių visiškai nėra jokių prieštaravimų. Taigi, nustatyta, kad įvykis įvyko kaltinamajai V. S. supykus ant sugyventinio D. K. dėl buitinių priežasčių – ji norėjo, kad Š. D. jau eitų namo ir pasibaigtų išgertuvės, o D. K. su tuo nesutiko, V. S. paprieštaravo, žodžiais ją įžeidė. Tačiau D. K. jokios fizinės agresijos V. S. atžvilgiu nerodė ir net nemėgino to daryti. Būtent V. S. supykusi atsinešė iš virtuvės peilį ir elgėsi taip, lyg ji realiai ketintų peiliu sužaloti D. K. - artėjo prie D. K. su atstatytu peiliu ir juo mojavo prieš ir D. K.. Šias aplinkybes patvirtino pati V. S., o taip pat ir nukentėjusysis D. K. bei liudytojas Š. D.. V. S. neigė ketinusi peiliu realiai sužaloti D. K., tačiau pripažįsta, kad elgėsi taip, kad pavojus atrodytų realus, norėdama D. K. pagąsdinti. Tokiais veiksmais ji iššaukė D. K. reakciją, kai šis buvo priverstas gintis, todėl griebė V. S. už rankos ir mėgino peilį iš jos atimti. Tačiau V. S. D. K. veiksmams nenusileido, peilio neatidavė, toliau juo atliko judesius ir šios situacijos rezultate būtent D. K. buvo šiuo peiliu sunkiai sužalotas. V. S. ir D. K. parodymais nustatyta, kad peilio D. K. taip ir nepavyko iš V. S. atimti, jį visą laiką iki D. K. sužalojimo, rankoje turėjo V. S.. Iš įvykio vietoje rastų nusikaltimo pėdsakų ir daugybinių kraujo dėmių su gausiais nubėgimais, matyti, kad D. K. iš tiesų labai smarkiai kraujavo ir buvo kilęs realus pavojus jo gyvybei. Įvertinant aplinkybę, kad peilis tuo metu buvo V. S. rankoje ir ji priešinosi, neatidavė peilio, juo mojavo, akivaizdu, kad D. K. negalėjo laisvai manipuliuoti nei pačiu peiliu, nei V. S. ranka, kurioje tas peilis buvo laikomas. Būtent todėl jis ir buvo pats sužalotas, kas nebūtų įvykę, jei jis būtų turėjęs peilio kontrolę.
Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad D. K. durtinė - pjautinė kairio žasto žaizda su žastinės arterijos sužalojimu galėjo būti padaryta aštriu duriamai pjaunančiu daiktu vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Pastebėtina, kad D. K. sužalota ranka, kuri bendrai nėra laikoma gyvybei pavojinga vieta sužalojimo atveju, tačiau sužalojimas padarytas pažeidžiant ir išilgai įpjaunant arteriją, dėl ko įvyko labai stiprus išorinis kraujavimas.
Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad šią smurtinę situaciją sąmoningai sukėlė kaltinamoji V. S., būtent ji atsinešė pavojingą įrankį - peilį ir ėmė juo mojuoti prieš D. K. bei rodyti agresiją, tuo priversdama šį gintis. Tačiau, D. K. ėmus gintis ir mėginant iš jos peilį atimti, V. S. toliau tikslingai ir tyčia stengėsi peiliu atlikti pavojingus judesius, to rezultate sunkiai sužalojo D. K.. Nors kaltinamoji parodė, kad tyčia nenorėjo sužaloti D. K.,norėjo pagąsdinti sugyventinį, tačiau ji pripažino sąmoningai veikusi tokiu būdu, kad D. K. realiai galėjo būti sužalotas, tai yra, nors ji tiesiogiai būtent tokių pasekmių ir nesiekė, tačiau sąmoningai veikė tokiu būdu, dėl kurio kilo atitinkamos pasekmės – ji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Esant tokioms aplinkybėms, neginčytinai nustatyta, kad V. S. tyčia sužalojo savo šeimos narįn - sugyventinį D. K., padarydama jam sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jos nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamoji V. S. padarė vieną labai sunkų, tyčinį nusikaltimą, tačiau negrįžtamų pasekmių nesukėlė. Anksčiau neteista. Administracine tvarka nebausta. Dirbo. Charakterizuojama teigiamai. Psichiatrinis gydymas, įskaita neįrašyta į gydytojo psichiatro įskaitą (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre.
Priklausomybės ligų gydymas, įskaita neįrašyta į priklausomybės ligų gydytojo įskaitą (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre.
Lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad kalta visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 6 punktas).
Sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad V. S. nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant kaltinamajai V. S. bausmę, teismas atsižvelgė ir į tai, kad nors ji padarė labai sunkų nusikaltimą, tačiau negrįžtamų pasekmių nesukėlė, nukentėjusysis visiškai pasveiko, šis nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia, įvykiams ėmus vystytis stichiškai, motyvas buvo spontaniškas ir įtakotas padidinto psichinio moters jautrumo nėštumo metu. Kaltinamoji V. S. netekėjusi, įvykio metu buvo motinystės atostogose, iki tol dirbo parduotuvėje kasininke, neteista, tačiau 2018-06‑07 nutarimu jos atžvilgiu BK 38 str. pagrindu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., administracine tvarka nebausta, neregistruota priklausomybių ligų įskaitose, neturima duomenų apie jos nesaikingą alkoholio vartojimą. Šiuo metu ji yra motinystės atostogose, augina mažametį vaiką, kurio tėvas – nukentėjusysis. Nukentėjusysis išvykęs uždarbiauti į užsienį, šeima rūpinasi. Su nukentėjusiuoju gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, susitaikė, nukentėjusysis jai atleido, nenori, kad V. S. būtų atimta laisvė, nes nebus kam auginti ir prižiūrėti mažo vaiko.
BK 62 straipsnyje numatytas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas. Įstatyme nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.
Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir:
1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba
2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba
3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba
4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba
5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba
6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.
3. Kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali:
1) paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė, arba
2) paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 47 straipsnio 3, 4 ir 6 dalyse, 56 straipsnyje ir 90 straipsnio 3 dalyje, arba
3) paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.
Įstatymo leidėjas, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymą numatęs laisvės atėmimo bausmę nuo 2 metų iki 12 metų. Šios bausmės skiriamas vidurkis 7 metai. Paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, nebūtų galimybės tinkamai prižiūrėti kūdikį, tuo apsunkinant vaiko gyvenimo sąlygas bei galimybes matytis su tėvu D. K.. Atsižvelgiant į jau paminėtas aplinkybes, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ( BK 54 straipsnio 3 dalis), todėl vadovaujantis bausmės paskirtimi ( BK 41 straipsniu), teismas padarė išvadą, kad yra sąlygos taikyti BK 62 straispnio 2 dalies 2 punkto nuostatas ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmės rūšį.Tinkamiausia bausmės rūšis, įvertinus V. S. gyvenimo sąlygas, turtinę padėtį ir tai, kad ji šiuo metu augina kūdikį, negali dirbti, neturi kitų pajamų, sugyventinis ir vaiko tėvas išvykęs uždarbiauti į užsienį, jai skirtina bausmės rūšis – laisvės apribojimas.
Civilinis ieškovas - (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pateikė 546,79 eurų civilinį ieškinį, kuris pagrįstas byloje esančia medžiaga ir priteistinas iš kalto asmens.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytas nebuvo.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 308 straipsniais,
nusprendžia:
V. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, paskirti jai bausmę - laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, įpareigoti nuteistąją V. S. bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistajai V. S. uždrausti: 1) lankytis kavinėse, baruose ir kitose vietose, kuriose prekiaujama alkoholiu vartotinu vietoje; 2) bendrauti su bet kokias asmenimis ar jų grupėmis, realiu laiku vartojančiais alkoholį; 3) turėti, vartoti, įgyti, saugoti alkoholinius gėrimus.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš nuteistosios V. S. civiliniam ieškovui - (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai 546,79 eurų už turtinę žalą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. Sportinius marškinėlius, paimtus reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu;
2. Peilį, paimtą įvykio vietos apžiūros metu;
3. Biologinio pėdsako nuoplovą nuo laiptinės laiptų, paimtą įvykio vietos apžiūros metu;
4. Biologinio pėdsako nuoplovą nuo sekcijos, paimtą įvykio vietos apžiūros metu;
5. Dieninę užuolaidą, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, saugomus Alytaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) skyriuje, kvitas AVPK Nr. 003657, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius daiktus BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, o peilį kaip nusikaltimo įrankį sunaikinti BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagrindu.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliacine tvarka.