Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Veisiejų socialinės globos namų atstovei advokatei Renatai Cibulskienei,

suinteresuoto asmens Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Rimai Šukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl teismo sprendimo, kuriuo J. B. pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo pagal pareiškėjo Veisiejų socialinės globos namų pareiškimą, suinteresuoti asmenys J. B. ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pripažinti J. B. neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes jos būklė nepagerėjo. Paaiškino, kad pagal socialinio darbuotojo išvadą dėl gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, J. B. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus visose srityse, jam yra neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, todėl pareiškėjas prašo pripažinti jį neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Atstovė paaiškino, kad J. B. serga kraujagysline demencija, kartais su juo nepavyksta susikalbėti, pinigai jam neduodami, pats neapsiperka, nes gavęs pinigų jis gali bandyti pasišalinti iš globos namų, kadangi turi polinkį bėgti ir buvo tą padaręs, jo teko ieškoti policijai. J. B. yra nesavikritiškas savo būsenai, jo vieno neleidžia vaikščioti po teritoriją, nes linkęs pabėgti. Tvarkymosi įgūdžių nelabai turi ir nelinkęs be nurodymų tvarkytis, linkęs nevartoti vaistų, todėl jį reikia kontroliuoti. Nevartojant vaistų jo būklė pablogėja. Buvusi žmona ir dukra su juo nebendrauja.

Suinteresuoto asmens J. B. atstovas advokatas Antanas Pliauga prašė palikti J. B. neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes pabendravus su juo, ekspertizės akte nustatyta diagnozė ir nauja diagnozė, nurodyta medicininėje pažymoje, atstovo nuomone pasitvirtino.

Suinteresuotas asmuo J. B. prašo panaikinti jo neveiksnumą ir leisti jam vykti namo į Kauną. Teismo posėdžio metu nurodė, kad nesupranta dėl ko vyksta teismas, nes jis nieko nepadarė ir nežada daryti. Nurodė, kad nesupranta ką jam Kaune prirašė ir kodėl jį atsiuntė čia. Nurodo, kad jam nedalyvaujant savivaldybė parašė ir atsiuntė raštą ir padarė jį neveiksniu. Prieš šio rašto surašymą pas jokius psichiatrus jis nebuvo nuvežtas. Dėl jo pripažinimo neveiksniu Kauno teisme jis nedalyvavo. Teisme nebuvęs ir nesupranta kaip be jo padarė jį neveiksniu, nesupranta kodėl nebuvo jokios medikų pažymos. Kaune buvo tik komisijoje dėl invalidumo. Jis dirbo Kauno greitosios pagalbos vairuotoju iki atvežimo čia. Jis buvo paimtas bei atvežtas po darbo. Jį paėmė iš darbo, o su jokiais ekspertais nebendravo. Dabar antrus metus gyvena (duomenys neskelbtini) globos namuose. Buvo grįžęs į namus Kaune kai važiavo į ekskursiją į zoologijos sodą. Kad eis į namus niekam nesakė. Namai yra Kaune, Ukmergės gatvėje. Ten gyvena žmona ir vaikai. Jis nežino ar yra išsituokęs. Pinigų jam nereikia, nes jį apiperka. Žino, kad dabar yra eurai, o anksčiau buvo litai. Globos namuose jam duoda kažkokius vaistus, bet jis jų negeria, nes yra sveikas. Išgeria tuos vaistus, kurių paprašo pats, o tuos, kuriuos liepia gerti išmeta į tualetą ar padeda į spintelę, nes jam jų nereikia. Vaistų negeria, jeigu šalia nestovi darbuotoja. Į psichiatrinę ligoninę jį išveža keršydami už tai, kad jis negeria vaistų. Prieš atvežant į Veisiejus jis dirbo greitosios pagalbos vairuotoju. Kelias dienas iš eilės jo niekas neįleido į butą, todėl kelias naktis miegojo automobilyje. Kodėl neįleido į namus nežino, bus teismas ir išsiaiškins kodėl. Tas butas yra jo ir jis ten grįžtų, jeigu išleistų namo. Jis galėtų laužti buto duris, nes jis yra jo. Jeigu jį išleistų namo jis grįžtų pas motiną, kuriai yra 90 metų ir dirbtų vairuotoju. Jeigu negalėtų dirbti vairuotoju, galėtų dirbti krovėju, bet be darbo nesėdėtų. Santuoką nutraukė prieš 10 ar 15 metų. Buto su žmona nesidalino, ji gyveno viename kambaryje, o jis kitame. Globos namuose laikraščius skaito. Koks šiandien mėnuo nežino, diena yra trečiadienis.

Suinteresuoto asmens Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė prašė pripažinti J. B. neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes jis adekvačiai nesuvokia aplinkos.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendi­mu civilinėje byloje Nr. 2-5254-4350/2012, J. B. pripažintas neveiksniu. 2013-01-31 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3-453/2013 jam nustatyta globa, jo globėju paskiriant Veisiejų socialinės globos namus. Nagrinėjant minėtą civilinę bylą dėl pripažinimo neveiksniu, J. B. buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė jo psichinei būklei nustatyti. Iš teismo išreikalautoje civilinėje byloje Nr. 2-5254-4350/2012 esančio 2012-07-18 Teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad J. B. serga kita kraujagysline demencija ir negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, globėjas kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo jo globotinis J. B. buvo pripažintas neveiksniu, siekdamas, kad teismas nustatytų konkrečias sritis, kuriose J. B. yra neveiksnus.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 str. 1 d. numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

Kaip jau minėta, teismo psichiatrinės ekspertizės metu buvo nustatyta, kad J. B. turi psichikos sutrikimą, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad jis daug kartų gydytas psichiatrinėse ligoninėse, vartojo alkoholį, buvo pasireiškę regos haliucinacijos, netikslingai elgėsi, išėjo iš namų ir gyveno automobilyje, kaupė jame šiukšles, pats vos tilpdamas, nesiprausė, po persirgtos sunkios ligos pankreatito ėmė labai progresuoti encefalopatijos reiškiniai – ėmė klaidžioti, nešė šiukšles į namus, nesilaikė gydymo režimo ir vartojo alkoholį, ekspertizės metu buvo dalinai orientuotas laike, mąstymas neproduktyvus, klampus, nekritiškas savo būsenai.

Šioje nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog J. B. psichinė būklė iš esmės pasikeitė ar bent kiek pagerėjo. Priešingai, byloje yra pateiktas medicinos dokumentų išrašas, kuriame gydytojas psichiatras nurodo, kad J. B. nustatyta nauja diagnozė - F06.2 (organinis kliedesinis sutrikimas), kartu su ekspertizės metu anksčiau nustatyta diagnoze - F01.8 (kita kraujagysline demencija). Pažymoje nurodoma, kad globos namuose J. B. sunkiai adaptavosi, teigia esantis sveikas, keletą kartų buvo savavališkai pasišalinęs ir ieškomas su policija, psichiatrijos stacionare paskutinį kartą gydytas 2015-08-12 – 2015-09-11, stabilios ligos remisijos nėra, savo būklei nekritiškas, turtiniuose ir neturtiniuose santykiuose tvarkytis nesugeba. Todėl nesant duomenų apie sveikatos būklės pagerėjimą teismas neskyrė pakartotinės ekspertizės ir remiasi paminėta ekspertizės išvada (CPK 469 str. 1 d.).

Iš byloje esančio Neįgaliojo pažymėjimo, pažymos dėl specialiųjų poreikių nustatymo, ir Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos nustatyta, kad J. B. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis ir didelių specialiųjų poreikių lygis. Į bylą pateikta 2017-01-18 VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo išvada dėl J. B. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nurodyta, kad jis visose srityse negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus. Išvadoje nurodoma, kad jis nesuvokia, kad reikia pasirūpinti maistu, būtinomis higienos priemonėmis, kad reikia sumokėti mokesčius, nesugeba priimti sprendimo ir savarankiškai atlikti nuoseklius veiksmus, nesiorientuoja laike ir aplinkoje, nesugeba suprasti sutarčių informacijos ir dokumentuose nurodomos informacijos, nesugeba įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimo, nesugeba savarankiškai ir nuosekliai paaiškinti savo sprendimo ir priežasties, nesuvokia jį supančios aplinkos, negali tinkamai prižiūrėti gyvenamosios patalpos, nesuvokia savo sveikatos būklės ir iš to kylančių problemų.

Liudytoja apklausta socialinė darbuotoja S. V., kuri globos namų direktoriaus įsakymu yra paskirta tiesiogine J. B. globėja, patvirtino, kad jo psichinė būklė negerėja. Paaiškino, kad tik atvežtas į globos namus J. B. iš karto pabėgo į mišką, todėl buvo paguldytas į psichiatrinę ligoninę. Iš viso psichiatrinėje ligoninėje gydytas buvo tris kartus dėl psichozių ir agresijos aplinkinių atžvilgiu. Jos pasireiškia, nes jis linkęs negerti vaistų, juos išmeta. Antrą kartą buvo pabėgęs Kaune, ekskursijos metu. Jis nenori rengtis, praustis, tvarkytis ir neraginamas to nedaro, mėgsta būti nešvarus. Jis elgiasi neadekvačiai, nes nesiorientuoja erdvėje ir laike, nepripažįsta, kad yra neveiksnus, nepripažįsta aplinkos, kurioje yra, rašo prašymus, kuriuose nurodo neteisingas datas. Jis linkęs viską neigti. J. B. yra išsituokęs dar 1991 m. ir butas, į kurį nori grįžti, jam nepriklauso. Jis gyveno automobilyje ir savivaldybės iniciatyva buvo iš ten paimtas į globos namus. Globos namuose J. B. laikraščių visiškai neskaito ir įvykiais nesidomi.

Nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad neveiksniu pripažinto J. B. sveiktos būklė ne tik nepagerėjo ir stabilios ligos remisijos nėra, bet jam yra diagnozuota dar ir kita psichinė liga - organinis kliedesinis sutrikimas. Todėl pripažinti jį nei ribotai veiksniu, nei juo labiau visiškai veiksniu turtinėse ir jam aktualiose asmeninėse neturtinėse kasdieninio gyvenimo srityse nėra pagrindo, nes tai neatitiktų jo interesų, jis nesugebėtų gyventi savarankiškai, nesugebėtų adekvačiai vertinti aplinką ir savo galimybes ir dėl to galėtų pakenkti sau. Srityse, kuriose reikia priimti sprendimus įvertinus galimą priimamų sprendimų riziką ateityje, ir kuriose reikia sugebėti numatyti galimas neigiamas savo sprendimų pasekmes, J. B. dėl savo sveikatos būklės savo veiksmų reikšmės suprasti negali. Iš jo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad jis nesiorientuoja laike ir įvykiuose, pervertina savo galimybes ir visiškai nepripažįsta savo ligos, dėl ko pats nenori gydytis ir net gydomas atsisako gerti vaistus. Būtent negalėjimas įvertinti savo sveikatos būklės ir nesuvokimas, kad nuolat reikia gydytis keltų didžiausią grėsmė jam gyvenant savarankiškai, nes negydomos jo psichinės ligos sukelia psichozes ir neadekvatų elgesį. Akivaizdu, kad J. B. nesugeba vertinti įvykių laiko prasme, nes nuolat tvirtina, kad Veisiejų globos namuose gyvena tik dvejus metus, nors dabar jau įpusėjo penktieji metai. Jis nesuvokia savo sveiktos būklės ir teisinio statuso pagrindo, nes neigia, kad dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo pripažintas neveiksniu, nors akivaizdu, kad jis buvo asmeniškai apklaustas teismo posėdžio metu. Nors J. B. teigia, kad dirbo greitosios pagalbos vairuotoju iki jo apgyvendinimo Veisiejų globos namuose, tačiau iš SoDros duomenų matyti, kad paskutinėje darbovietėje jis darbą baigė dar 2006-08-07, t. y. prieš šešis metus iki jo pripažinimo neveiksniu. Duomenų, kad jis dirbo greitosios medicinos pagalbos vairuotoju iš viso nėra. Nors jis teigia, kad butas Ukmergės gatvėje Kaune priklauso jam ir jis gali ten grįžti gyventi, tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad šis butas pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu dar nuo 1993-03-22 priklauso jo dukrai. Tokie tikrovės neatitinkantys J. B. paaiškinimai patvirtina jo naują diagnozę dėl kliedesinio sindromo. Akivaizdu, kad toks asmuo negali gyventi savarankiškai, nes nesugebant adekvačiai vertinti aplinkos, laiko ir savo galimybių, jis gali pakenti tiek sau, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių, priimdamas neadekvačius, neprognozuojamus sprendimus.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir pasikeitusį teisinį reguliavimą, teismo sprendimas pripažinti J. B. neveiksniu keistinas ir jis pripažintinas neveiksniu tik atitinkamose srityse, nes visiškas neveiksnumas pagal naują teisinį reguliavimą negalimas. Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos.

Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus, veiksnumo ribojimas šeimos ir politinių santykių srityse prieštarautų Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, todėl šiose srityse J. B. neturi būti pripažįstamas neveiksniu. Taip pat nėra prasmės riboti jos veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu netampa vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje J. B. galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims jeigu jo veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad J. B. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirtas kito asmens globėju (rūpintoju) ar notaro patvirtina sutartimi būtų paskirtas pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui. Tuo tarpu kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse jis pripažintinas neveiksniu, nes nesuvokdamas savo veiksmų reikšmės ir negalėdama jų valdyti jis gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių. Dėl savo psichikos sutrikimų ir neadekvataus savo galimybių vertinimo jis negali suvokti finansinių įsipareigojimų pasekmių ir rizikos, todėl negali dalyvauti jokiuose turtiniuose santykiuose. Tuo tarpu tokių asmeninių neturtinių santykių srityse kaip savitvarkos įgūdžių sritis, sveikatos priežiūros sritis ir darbo santykių sritis, jis negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros arba dirbdamas galėtų priimti neprognozuojamus sprendimus ir pakenkti tiek sau, tiek kitiems asmenims. Todėl šiose srityse, kurios jam yra aktualios, J. B. pripažintinas neveiksniu.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog peržiūrint iki 2016 m. sausio 1 d. priimtus sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turėtų būti peržiūrimas ir globėjo paskyrimo klausimas. Sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu peržiūrėjimą reglamentuojantis CPK 469 straipsnis nenumato, kad peržiūrėjus teismo sprendimą savaime pasibaigia tokiam asmeniui paskirta globa ar rūpyba. Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą, anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir toliau išlieka reikalinga, o paskirtasis globėjas ir toliau turi vykdyti savo pareigas, jeigu nėra pagrindo jį nušalinti ar atleisti nuo pareigų CPK 494 straipsnyje numatyta tvarka.

Šioje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas nušalinti ar atleisti J. B. globėją nuo šių pareigų, jokių pagrindų tokiam nušalinimui ar atleidimui byloje nenustatyta, todėl globa išlieka nepakeista, o globėjas turi vykdyti savo pareigas toliau.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pakeisti 2012 m. spalio 23 d. Kauno apylinkės teismo sprendi­mą civilinėje byloje Nr. 2-5254-4350/2012, kuriuo J. B. pripažintas neveiksniu, ir pripažinti J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu tik šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo -pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai; 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis; 2) sveikatos priežiūros sritis; 3) darbo santykių sritis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.