Kauno apylinkės teismo nutartis

2016-02-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.2.-1380-660/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-11
Bylos Nr.
A2.2.-1380-660/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00946-2016-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Larisa Tamulionienė
Kategorijos
  • 2.10.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-1380-660/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00946-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.5.; 2.14.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 11 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, rengdamasi nagrinėti R. U. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl galimai padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas R. U. surašytas už tai, kad galimai jis 2016 m. sausio 10 d., 15.30 val., parduotuvėje „Maxima X“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, slapta už striukės paslėpė butelį viskio „Jack Daniels“, 1 l talpos, kurio vertė 25,99 Eur, ir nesumokėjęs praėjo pro kasas, tuo įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Taip pat, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Be to Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų matyti, kad R. U. galimai ne tik pavogė vieną butelį viskio, bet ir sudaužė dvidešimt butelių alaus, kurių bendra vertė 1,60 Eur, kitą tuščią tarą - 20 vnt., kurios bendra vertė 16,20 Eur, aštuonis butelius sidro, kurių bendra vertė 5,60 Eur, penkiolika butelių „Dilait“, kurių bendra vertė 9,00 Eur, vieną butelį alaus PET, kurio vertė 0,99 Eur. Parduotuvei padaryta 59,38 Eur žala.

Be to, tarnybiniuose policijos pareigūnų pranešimuose, parduotuvės „Maxima“ apsaugos darbuotojo V. S. paaiškinime nurodyta, kad parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo sulaikytas R. U., kuris ketino pavogti butelį „Jack Daniels“ 1 l talpos, kurio vertė 25,99 Eur. Apsaugos darbuotojas V. S. paaiškinime nurodė, kad sulaikytas asmuo pradėjo elgtis agresyviai, sudavė kelis smūgius jam į veidą, įkando į ranką, trenkė į įvairias kūno vietas tuščiu buteliu, suplėšė darbo drabužius, mėgino pabėgti, sudaužė apsaugos patalpose buvusius sukrautus tuščius ir pilnus alkoholio butelius, padarydamas 62,38 Eur žalą.

Kaltinimas turi būti suformuluotas tik tiksliai nurodant pavogto turto vertę, todėl nurodyti prieštaravimai taisytini. Priešingu atveju, negali būti pripažįstama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad R. U. galimai padarė ir kitą administracinį teisės pažeidimą, kuris kaltinime nėra aprašytas ir kvalifikuotas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nepilnai kvalifikuoti R. U. galimai padaryti administraciniai teisės pažeidimai, kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 str. 1 d.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06).

Teismo vertinimu, nurodyti trūkumai yra esminiai, užkertantys kelią tolesnei teisenai, teismas negali pašalinti jų pats, reikalinga atlikti išsamų papildomą tyrimą. Teismas atlikti papildomo bylos tyrimo neturi galimybės, nes bus pažeistas nešališkumo principas. Teismas privalo patikrinti, ar tikrai pažeidėjas atliko jam inkriminuojamus veiksmus, bet neatlikus papildomo tyrimo, to padaryti neįmanoma, o padarant tai teisme iš galimai padariusio administracinį pažeidimą asmens atimamą viena iš procesinių stadijų, t. y. susiaurinamos jo teisių ratas.

Pagal nurodytas protokole aplinkybes ir byloje surinktą medžiagą negalima spręsti dėl asmens baustinumo, todėl ji grąžintina nustatytiems trūkumams (kaltinimo patikslinimui ir prieštaravimų pašalinimui) pašalinti protokolą surašiusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 260 str., 280 str.,

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Vilijampolės policijos nuovadai administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Formos apačiaTeisėja Larisa Tamulionienė