Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju V. A., J. K. ir J. S. apeliacinius skundus del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2007 m. lapkricio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

-pagal BK 180 str. 3 d. – laisves atemimu 6 (šešeriems) metams;

-pagal BK 25 str. 3 d. 289 str. – laisves atemimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) menesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. subendrinti paskirtas bausmes apemimo budu ir galutine bausme paskirti laisves atemima 6 (šešeriems) metams, bausme atliekant pataisos namuose.

I bausmes laika iskaityti laikino sulaikymo laika nuo 2006 m. rugpjucio 21 d. iki 2007 m. lapkricio 16 d. Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio priemimo dienos.

- pagal BK 180 str. 3 d. – laisves atemimu 7 (septyneriems) metams;

- pagal BK 25 str. 3 d. 289 str. – laisves atemimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) menesiams.

-pagal BK 187 str. 1 d. - laisves atemimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. subendrinti paskirtas bausmes apemimo budu ir galutine bausme paskirti laisves atemima 7 (septyneriems) metams, bausme atliekant pataisos namuose.

I bausmes laika iskaityti laikino sulaikymo laika nuo 2006 m. spalio 25 d. d. iki 2007 m. lapkricio 13 d. Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio priemimo dienos.

- pagal BK 180 str. 3 d. – laisves atemimu 5 (penkeriems) metams;

- pagal BK 25 str. 3 d. 289 str. – 60 (šešiasdešimties) paru areštu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. ir 65 str. 1 d. 1 p. „a“ p.p. subendrinti paskirtas bausmes apemimo budu ir galutine bausme paskirti laisves atemima 5 (penkeriems) metams, bausme atliekant pataisos namuose.

I bausmes laika iskaityti sulaikymo ir suemimo laika nuo 2006 m. rugsejo 29 d. iki 2007 m. lapkricio 16 d. Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio priemimo dienos.

V. A., J. K. ir J. S. del kaltinimo padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. 253 str. 1 d. išteisinti nenustacius, kad padaryta veika turi nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymiu (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

nustate:

V. A., J. K. ir J. S. nuteisti už tai, kad jie, 2006 m. rugpjucio menesio pradžioje jie bendrai nutare ivykdyti sunku nusikaltima-plešima. Veikdami organizuota grupe parenge nusikalstamos veikos plana, pasiskirste užduotimis, surado ir sutare ka, kokioje vietoje ir kokiu budu apiplešti, isigijo tam policijos pareiguno uniforma, viena i dujini revolveri panašu daikta, viena D kategorijos šaunamaji ginkla – dujini revolveri ,,Umarex Mod. Champion Cal. 9 mm.“ Nr. 507657 ir du D kategorijos, dujinius, 9 mm P.A. kalibro šaunamuju ginklu šaudmenis. 2006 m. rugpjucio 21 d., apie 4.30 val., Traku r., Traku sen., Dobrovoles k., kelyje Druskininkai-Vilnius, prie kelio ženklo „Vilniaus miestas“, pasinaudoje policijos pareiguno vardu, panaudoje šaunamaji ginkla, fizini smurta ir grasindami juos tuoj panaudoti užvalde V. U. vairuojama G. R. priklausanti 15000 Lt vertes automobili „Ford Tranzit“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo juo i miška Vilniaus r., Pagiriu sen., Guobu kaime ir apipleše V. U. bei J. R., užvaldydami G. R. individualiai imonei priklausancius 10000 Lt pinigu bei 400 Lt vertes mobiliojo ryšio telefona „Nokia 2610“. Šiais savo veiksmais - veikdami organizuota grupe, panaudoje šaunamaji ginkla, fizini smurta ir grasindami juos tuoj panaudoti bei ateme galimybe nukentejusiems priešintis, pagrobe svetima turta, t.y. padare nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 str. 3 d. ir 25 str. 3 d.

Be to, V. A., J. K. ir J. S. nuteisti už tai, kad jie, veikdami organizuota grupe ir ruošdamiesi ivykdyti sunku nusikaltima-plešima, 2006 m. rugpjucio 17-20 dienomis atliko šiuos veiksmus: V. A. gavo policijos pareiguno uniforma, J. K. ir J. S. - uniformine kepure, V. A. ir J. K. pagamino skrituli su raudonu atšvaitu transporto priemoniu stabdymui. 2006 m. rugpjucio 21 d., apie 4.30 val., Traku r., Senuju Traku sen., Dobrovoles k., kelyje Druskininkai-Vilnius, prie kelio ženklo „Vilniaus miestas“, pasinaudoje policijos pareiguno vardu, J. S. sustabdžius V. U. vairuojama automobili „Ford Tranzit“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) visi pagrobe virš nurodyta svetima turta. Šiais savo veiksmais - veikdami organizuota grupe, pasisavino viešojo administravimo funkcijas atliekancio asmens varda, t.y. padare nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 289 str. ir 25 str. 3 d.

Be to, J. K. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. rugpjucio 21 d., apie 4.30 val., Traku r., Senuju Traku sen., Dobrovoles k., kelyje Druskininkai-Vilnius, prie kelio ženklo „Vilniaus miestas“, plešimo tikslu braudamasis i V. U. vairuojama automobili „Ford Tranzit“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nulauže automobilio veidrodeli, del ko skilo 300 Lt vertes automobilio priekinis stiklas. Užgrobtu automobiliu nuvažiavus i miška Vilniaus r., Pagiriu sen., Guobiu k., ieškodamas J. R. striukeje pinigu sudauže 219 Lt vertes akinius, po to peiliu subade dvi 1000 Lt vertes automobilio padangas, bei paeme ir išmete automobilio užvedimo raktelius, del ko tapo negalima naudoti pagal paskirti 120 Lt vertes jo užvedimo spyneles, t.y. sunaikino 219 Lt vertes nukentejusiosios J. R. ir sunaikino bei sugadino 1420 Lt vertes G. R. turto. Šiais savo veiksmais padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 187 str. 1 d.

Skunde apeliantas nesutinka su teismo pozicija irodymu vertinimo prasme, kad visu nuteistuju parodymu ir kitu irodymu visuma sudaro pagrinda pripažinti, kad plešimo metu jie panaudojo du dujinius pistoletus. Mano, kad tokios teismo padarytos išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu ir buvo pagristos duomenimis, kurie negali buti laikomi tinkamais ir pakankamais. Todel akivaizdu, kad iš kaltinimo turejo buti pašalinta aplinkybe, jog plešimo metu buvo panaudotas ginklas.

Be to, apeliantas nesutinka su teismo motyvais, kad plešimo metu buvo pagrobtas 15 000 Lt vertes G. R. automobilis „Ford Tranzit". Pažymi, kad ju tikslas buvo ne užvaldyti automobili, bet nukentejusiuju pinigus, todel jie automobilio nepagrobe, nors turejo realia galimybe automobili pagrobti. Tai rodo ir tas faktas, kad automobilis buvo paliktas miške. Todel apelianto manymu, teismas grubiai pažeide irodymu vertinima bei aiškinima ( BPK 20 str. 3 d., 4 d., 5 d.).

Be to, kaip ir kiti nuteistieji, apeliantas nurodo, kad nuosprendis paremtas prieštaringais irodymais, prielaidomis, o teismo nuosprendyje padarytose išvadose yra esminiu prieštaravimu. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad jie taresi panaudoti butent šaunamuosius ginklus, paremta prielaida. Teigia, kad byloje negincijamai nustatyta, kad jis ginklo iš viso neturejo. Teismo išvados, kad plešimo metu buvo panaudoti du šaunamieji ginklai, nors vienas iš ju (pilkos spalvos revolveris) nerastas ir nenustatytas jo tinkamumas naudoti pagal paskirti, todel nelaikomas šaunamuoju ginklu, prieštarauja viena kitai. Todel apelianto manymu, teismas grubiai pažeide irodymu vertinima bei aiškinima ( BPK 20 str. 3 d.), nukrypo nuo Aukšciausiojo teismo praktikos, kadangi nuosprendis surašytas nesilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso istatymu.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistieji J. S., J. K., V. A., ir ju gynejai praše apeliacinius skundus tenkinti, nukentejusieji ir prokurore praše skundus atmesti.

Nuteistuju J. S., J. K., V. A. apeliaciniai skundai atmestini.

Teiseju kolegijos nuomone, visu nuteistuju kalte padarius jiems inkriminuota nusikaltima irodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais irodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinejo visas bylos aplinkybes, ivertino irodymus nepažeides Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimu bei prasmes ir vadovaudamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagristai prieme apkaltinamaji nuosprendi.

Del apeliaciniu skundu argumentu apie organizuotos grupes požymio inkriminavima

Baudžiamasis istatymas nustato konkrecius organizuotos grupes požymius. BK 25 straipsnio 3 dalyje, apibrežiant organizuotos grupes, kaip vienos iš bendrininkavimo formu, samprata, nurodoma, kad organizuota grupe yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenu susitaria daryti kelis nusikaltimus arba viena sunku ar labai sunku nusikaltima ir kiekvienas grupes narys, darydamas nusikaltima, atlieka tam tikra užduoti ar turi skirtinga vaidmeni. Inkriminuojant organizuota grupe, visais atvejais reikia ivertinti grupes organizuotumo lygi. Tai vertinamasis požymis, kuri teismas nustato ivertines faktines bylos aplinkybes. Pagal susiformavusia teismu praktika organizuotai grupei budingas išankstinis susitarimas, t. y. susitarimas iki veiksmu atlikimo, be to, toks susitarimas turi buti nelaikino pobudžio. Dar vienas organizuotai grupei priskiriamas požymis – pastovumas, pasireiškiantis grupes nusikalstamu ryšiu ilgalaikiškumu ir tvirtumu. Organizuotai grupei, be kitu požymiu, taip pat budingas veiklos planavimas, vaidmenu ar užduociu pasiskirstymas grupes viduje ir kt.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje istatymo nuostatos del minimalaus tokios grupes dalyviu skaiciaus, ju susitarimo, nusikaltimu sunkumo ir tam tikros užduoties ar vaidmens atlikimo nepažeistos. Teismo nuosprendyje organizuotos grupes požymio klausimas placiai aptartas, ji apibudinant pagal visus minetus istatymo reikalaujamus kriterijus. Kiekvieno nuteistojo elgesys aprašytas ir ivertintas atsižvelgiant i tai, kaip jis buvo igyvendinamas bendroje veikloje su kitais nusikalstamu veiku dalyviais.

Nors apeliantai neigia organizuotos grupes buvima, taciau tai, kad bendrininku grupe vertintina kaip organizuota, rodo bylos aplinkybes. Organizuotos grupes šioje byloje egzistavima patvirtina byloje surinkti irodymai, pirmiausia paciu nuteistuju parodymai. Kaip matyti iš byloje surinktu irodymu visumos, J. S., J. K. ir V. A. buvo iš anksto, t.y. 2006 m. rugpjucio menesio pradžioje, susitare padaryti labai sunku nusikaltima ir iš anksto tam ruošesi, ta rodo byloje nustatytos aplinkybes, jog grupes nariai iš anksto numate savo veiksmus. Ju bendravimas buvo ne atsitiktinis, laikinas, fragmentiškas, o pastovaus pobudžio. Tai irodo grupes nariu nusikalstamu ryšiu besitesiantis pobudis, ilgalaikiškumas, tvirtumas ir veiksmu intensyvumas. Jie bendrai nutare koki nusikaltima ivykdyti, t.y. kad pinigu galima gauti apiplešiant važiuojancius apsipirkti asmenis kurie tam vežasi daug grynuju pinigu. Numate nusikaltimo mechanizma, jo objekto ieškojo bendromis kryptingomis pastangomis. Paruošiamuosius veiksmus koordinavo tarpusavyje ir veike sistemiškai. Tuo tikslu kelis kartus vyko prie „Maksima“ baziu stebeti kas už kiek perka prekiu, išsirinko objekta, po to stebejo kokiu laiku ir kokiu maršrutu jis atvyksta apsipirkti. Jie visi bendrai nutare apiplešti didele pinigu suma automobiliu gabenancius asmenis „pagasdinimui“ panaudojant ginklus, t.y. ivykdyti viena sunku nusikaltima. Bendrininku tarpusavio ryšiai buvo gana glaudus, tai rodo tas faktas, jog jie vienas kita pažinojo, palaike draugiškus santykius, intensyviai bendravo mobiliuoju ryšiu. Bendrai buvo suderinta, kad šiam nusikaltimui ivykdyti reikia rasti ginklu, policininko uniforma, pasigaminti automobiliui sustabdyti i policijos pareigunu naudojama specialia priemone - skrituli su atšvaitu, tureti kaukes, pirštines ir tik nusikaltimui skirtas mobiliuju telefonu korteles. Šie bendrai aptarti paruošiamieji veiksmai kryptingomis pastangomis buvo ivykdyti, kiekvienam grupes nariui atliekant tam tikra bendram rezultatui pasiekti butina vaidmeni. Plešimo metu kiekvienas ju taip pat atliko skirtingus, taciau suderintus ir bendram rezultatui pasiekti butinus veiksmus. Bendrininku veiksmu suderinimo pobudis, butent tai, kad darydami nusikaltima jie pasidalijo, rodo, jog kiekvieno grupes nario aktyvumo laipsnis buvo skirtingas priklausomai nuo vaidmens.

Taigi, suplanuoto plešimo atveju, aiškiai matyti grupes nariu bendru nusikalstamu veiksmu suderinimas, pasiskirstymas užduotimis ir vaidmenimis, išankstinis susitarimas bendroms nusikalstamoms veikoms suformavo tvirtus besitesiancius ryšius. Darant nusikaltimus buvo sugalvotas nusikaltimo padarymo planas, numatytas nusikaltimo padarymo mechanizmas, šios grupes nariu pasiskirstymas vaidmenimis ir kiekvieno iš bendrininku konkrecios užduoties atlikimas, sutarta del nusikaltimo padarymo budo, vietos, laiko, turint bendra tiksla – pagrobti svetima turta. Išvardytu požymiu visuma leidžia daryti išvada, jog visi nuteistieji veike ne kaip bendrininku grupe, o kaip organizuota grupe.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada del organizuotos grupes buvimo išsamiai motyvuota ir atitinka Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama teismu praktika.

Del apeliaciniu skundu argumentu apie veikos kvalifikavima

Apylinkes teismas ištyre byloje esancius irodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimu, teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistuju J. S., J. K. ir V. A. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., t.y. plešimas panaudojant šaunamuosius ginklus.

Visi apeliantai nepagristai gincija veikos kvalifikavima pagal BK 180 straipsnio 3 dali tuo pagrindu, kad, pasak ju, nukentejusieji negalejo nurodyti, kokie šaunamieji ginklai buvo panaudoti plešimo metu ir teisme nei vienas iš nukentejusiuju negalejo atpažinti juodos spalvos revolveri. Šie apeliaciniu skundu argumentai nepagristi.

Nuteistuju dalyvavimas padarant nusikaltima, numatyta BK 180 str. 3 dalyje, t.y. panaudojant šaunamuosius ginklus, irodytas nuosprendyje išanalizuotais ir tinkamai ivertintais paciu nuteistuju J. S., J. K. ir V. A., nukentejusiuju V. U. ir J. R. parodymais, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais irodymais.

Atkreiptinas demesys i tai, kad ikiteisminio tyrimo metu visi nuteistieji vienodai tvirtino plešimo metu panaudoje du dujinius pistoletus (revolverius) - viena sidabrines, o kita juodos spalvos (V. A. parodymai - 5 t., b.l. 99-102; J. S. parodymai - 6 t., b.l. 123-126; J. K. parodymai – 7 t., b.l. 82-84). Abu nukentejusieji nuosekliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu teige viena iš ginklu buvus panašu i automata. Tokiu budu teisminio nagrinejimo metu nuteistieji jau savo parodymus pakeite ir nurode, kad panaudojo sidabrines spalvos dujini pistoleta ir juoda žaislini automata. Taciau pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir išsamiai motyvavo, kodel atmete nuteistuju parodymus del tariamai žaislinio automato panaudojimo. Teismas, vertindamas nukentejusiuju parodymus, kitus irodymus ir nustatytas aplinkybes, atsižvelge i tai, kad užpuolimo metu nebuvo pakankamai šviesu, kad nukentejusiesiems užpuolimas buvo netiketas, del to jie patyre labai dideli išgasti ir stresa, i nukentejusio vairuotojo sveikatos bukle, kad nukentejusioji skaitymui naudoja akinius, bei tai, kad jis abu neturi pakankamu specialiu žiniu apie ginklus. Teismas teisingai konstatavo, kad nors nukentejusiuju parodymai del panašaus i automata ginklo panaudojimo ir nuoseklus, taciau neradus tokio ginklo ir nesant kitu objektyviu irodymu,- pripažintina neirodyta, kad buvo panaudotas butent tokios rušies ginklas. Tuo tarpu nuteistuju parodymu ir kitu irodymu visuma sudaro pagrinda pripažinti, kad jie plešimo metu panaudojo du dujinius pistoletus. Be to, nuteistuju teisme duoti parodymai del žaislinio automato panaudojimo nuneigti nukentejusiuju parodymais, apie tai, kad prieš juos panaudotas juodas ginklas buvo ne žaislinis, o tikras.

Kolegija, išanalizavus, sulyginus ir ivertinus visus nuteistuju ir nukentejusiuju parodymus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu, bei kitus byloje esancius irodymus, sutinka su pirmosios instancijos padaryta pagrista išvada, kad negincytinai irodyta, jog plešimo metu J. K. panaudojo juoda, o J. S. sidabrines spalvos daiktus, kuriuos jie patys ir nukentejusieji ivardino dujiniais pistoletais.

Atkreiptinas demesys i tai, kad, pirma, nuteistuju ir nukentejusiuju parodymai nera vieninteliai irodymai, patvirtinantys šaunamuju ginklu panaudojima nusikalstamoje veikoje, ir, antra, šie parodymai bei kiti bylos duomenys patvirtina, kad visi apeliantai realizavo butent plešimo, panaudojant šaunamuosius ginklus ir dalyvaujant organizuotoje grupeje, sudeti, t. y. bendrininkai, dalyvaudami organizuotoje grupeje, panaudoje fizini smurta, šaunamuosius ginklus bei ateme galimybe nukentejusiesiems priešintis, pagrobe svetima turta ir tuo padare nusikalstama veika, numatyta BK 180 str. 3 d. Todel perkvalifikuoti kaltinamuju veika i BK 180 str. 1 d. pagrindo nera.

Del apeliaciniu skundu argumentu apie automobilio pagrobima

Apeliantai nesutinka su teismo padaryta išvada, kad plešimo metu buvo pagrobtas 15000 Lt vertes G. R. automobilis „Ford Tranzit“. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad apeliantu tikslas buvo ne užvaldyti automobili, bet nukentejusiuju pinigus automobilio negrobe, todel automobilio nepagrobe, nors turejo realia galimybe automobili pagrobti. Tokie apeliaciniu skundu argumentai atmestini.

Pagrobimas - tai tycinis, neteisetas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybe valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausanciu turtu. Plešimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetima turta ir taip igyja galimybe neteisetai valdyti, naudotis ir disponuoti pagrobtu turtu pagal savo valia. Istatymas nenumato, kad tos galimybes butu dar kažkaip itvirtintos.

Byloje surinktais ir ištirtais irodymais yra negincytinai nustatyta, kad neturedami jokios teises, pasinaudoje policininko vardu, apgaules budu J. S., J. K. ir V. A. sustabde nukentejusiuju automobili, grasindami panaudoti ginkla ir i ji panašu daikta aktyviais veiksmais ji užgrobe ir ateme nukentejusiajam galimybe vairuoti. Taigi automobilis buvo tycia, neteisetai užvaldytas, atimant nukentejusiesiems galimybe patiems ji valdyti, naudotis ir disponuoti priklausanciu turtu. Tokiu budu nuteistieji užvalde svetima turta ir turejo visas galimybes juo naudotis bei disponuoti. Todel ta aplinkybe, kad automobilis buvo paliktas miške, nors turejome realia galimybe automobili pagrobti, jokios reikšmes neturi.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad nuteistuju veika del automobilio pagrobimo laikoma baigta, nepriklausomai nuo to, kokiais motyvais jis buvo užgrobtas, koki atstuma kaltinamieji juo nuvažiavo, kad pasinaudoje savo tikslams veliau ji paliko, kad jis buvo gražintas savininkui ir kad šiu savo neteisetu veiksmu patys jie nelaiko grobimu. Turtas laikytinas pagrobtu bendrais visu veiksmais, nes visi žinojo apie daromo nusikaltimo pobudi ir realizavo susitarima siekdami bendru nusikalstamu padariniu.

Del Viešojo administravimo funkcijas atliekancio asmens vardo pasisavinimo

Apeliantu prašymas, iš kaltinimo pagal BK 25 str. 3 d., 289 str. pašalinti nuoroda i BK 25 str. 3 d., nepagristas, todel atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. S. kaltu del šio kaltinimo prisipažino. V. A. ir J. K. neigia savo kalte nurodant, kad jie policijos pareiguno uniformos nevilkejo.

BK 289 str. dispozicija numato atsakomybe už viešojo asmens funkcijas atliekancio asmens vardo pasisavinima tik tuo atveju, kai ši varda pasisavinus yra atliekami neteiseti veiksmai.

Bylos duomenimis negincytinai irodyta, kad visi kaltinamieji jau pasirengimo nusikalstamai veikai stadijoje nutare, kad plešimui ivykdyti butina policijos pareiguno uniforma, visi aptare kur ja galima gauti, visi jos ieškojo ir gavo. V. A. su J. K. pagamino policijos pareiguno darbo iranki-skrituli automobilio sustabdymui. Apylinkes teismas nurode, kodel panaudota kepure pripažino kaip pareiguno kepure. Taip pat nustatyta, kad nuvyke i nusikaltimo vieta visi nuteistieji uniforma matavosi, taciau ji tiko tik J. S.. Todel pirmosios instancijos teismas pagristai pripažino, kad suvokdami savo veiksmu neteisetuma, tiesiogine tycia, aktyviais veiksmais ir bendromis pastangomis visi kaltinamieji sieke pasisavinti policijos pareiguno varda ir tai padare. Nors kiekvienas ju atliko skirtingus veiksmus, bet visi jie buvo butini ir reikšmingi galutiniam rezultatui pasieki, todel visi jie laikomi vykdytojais. Visa tai, kas išdestyta, rodo, kad apeliantai suprato sukure organizuota grupe ir priklausa jai, vienodai suvoke daromos nusikalstamos veikos ir jos padariniu bendruma.

Kadangi byloje pilnai irodyta, kad nuteistieji ivykde kvalifikuota plešima ir butent šiems neteisetiems veiksmams atlikti jie panaudojo policijos pareiguno uniforma, todel teismas pagristai pripažino, kad visi apeliantai padare nusikalstama veika, numatyta BK 25 str. 3 d. 289 str.

Del apeliaciniu skundu argumentu apie nuosprendžio pagristuma ir teisetuma

Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendi suraše nesilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso istatymu, grubiai pažeide irodymu vertinima bei aiškinima (BPK 20 str. 3 d.), nuosprendis pagristas vien tik prielaidomis, o nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Šie argumentai nepagristi.

Patikrinusi bylos duomenis, teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas irodymus BPK 20 straipsnio 4 ir 5 daliu reikalavimu nepažeide, del visu nuteistuju apkaltinamasis nuosprendis gristas tik teisetais budais gautais duomenimis, kurie buvo patikrinti teisiamajame posedyje, jie buvo ivertinti teisejo pagal vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaujantis istatymu.

BPK 301 straipsnio 1 dalies norma reikalauja, kad nuosprendis turi buti pagristas tik tais irodymais, kurie išnagrineti teisiamajame posedyje. Ši norma neturi buti suprantama tiesiogiai, jog nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamuju ir kitu asmenu parodymais, kurie buvo duoti teisiamajame posedyje. Teismas turi teise remtis visais irodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais irodymais, taciau juos visus privalo teisiamajame posedyje ištirti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas visus irodymus, kuriais grindžia apkaltinamaji nuosprendi, ištyre teisiamajame posedyje, t. y. apklause nuteistuosius, nukentejusiuosius, liudytojus, perskaite ikiteisminio tyrimo metu gautus dokumentus, turincius reikšmes bylai nagrineti, irodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimu – išsamiai bei nešališkai išnagrinejo visas bylos aplinkybes, irodymus vertino tiek atskirai, tiek kitu bylos duomenu kontekste ir motyvuotai atmete J. S., J. K. ir V. A. parodymus apie tai, kad jie plešimo metu veike kaip ne organizuota grupe, šaunamuju ginklu nenaudojo bei neužvalde automobilio.

Pirmosios instancijos teismas visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ištyre. Apeliantu kalte del jiems inkriminuotu nusikaltimu padarymu grindžiama ne tik ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, kuriuose J. S., J. K. ir V. A. pripažino plešimo metu panaudoje du dujinius revolverius. Netiketi šiais nuteistuju parodymais, kurie atitinka kitus faktinius bylos duomenis ir patvirtina ar paneigia bylai reikšmingas aplinkybes, teismas neturejo pagrindo, todel pagristai jais grinde nuosprendi. Byloje nera jokiu duomenu, kad ikiteisminio tyrimo metu J. S., J. K. ir V. A. parodymai buvo gauti neleistinais metodais.

Pirmosios instancijos teismas, ištyres ir ivertines nukentejusiuju V. U. ir J. R. parodymus, kitus bylos duomenis, konstatavo, kad nukentejusiuju parodymai nuoseklus, juos patvirtina kiti bylos duomenys, be to, jie neturejo jokio pagrindo apkalbeti nuteistuosius, todel nera pagrindo jais abejoti.

Nuteistuju parodymus del plešimo metu tariamai žaislinio automato panaudojimo teismas ištyre ir motyvuotai atmete. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje išdeste ir veikos kvalifikavimo motyvus, pagrindžiancius, kodel nuteistuju nusikalstama veika vertinama kaip kvalifikuota pagal BK 180 str. 3 d.. Byloje negincytinai irodyta, kad apeliantai realizavo butent plešimo, panaudojant šaunamuosius ginklus ir dalyvaujant organizuotoje grupeje, nusikaltimo sudeti ir apie kiekvieno nuteistojo veika išsamiai ir nešališkai pasisake nuosprendyje. Taigi pirmosios instancijos teismas irodymu vertinima išsamiai motyvavo, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimu nepažeide.

Teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ivertino šiuos irodymus ir pagristai jais pagrinde J. S., J. K. ir V. A. kalte, ir kad esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu renkant ir vertinant irodymus nepadaryta.

Del apeliaciniu skundu argumentu apie bausmiu paskyrima

Pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistiesiems J. S., J. K. ir V. A. bausmes atsižvelge i BK 54 str. itvirtintus bausmes skyrimo pagrindus. Ši istatymo nuostata nurodo, kad skirdamas bausme, teismas atsižvelgia i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybe, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstama veika forma ir ruši bei atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes.

Skundžiamame nuosprendyje matyti, kad apylinkes teismas, skirdamas bausmes teismas atsižvelge i kiekvieno kaltinamojo padarytu nusikaltimu skaiciu, pavojingumo laipsni ir pobudi, t.y. kad numatytas BK 180 str. 3 d. priskiriamas sunkiems, o BK 289 str. ir 187 str. 1 d. nesunkiems (BK 11 str. 5 ir 3 d.), i kiekvieno kaltinamojo vaidmeni ju padaryme, motyvus, tikslus, visu kaltes forma – tycia, padarytos žalos dydi, i kiekvieno ju jauna amžiu ir asmenybes.

Pirmosios instancijos teismas ivertino visas nurodytas aplinkybes, tai yra atsižvelge i tai, kad –V. A. iki sulaikymo dirbo ir darbovieteje charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka, viena karta teistas taip pat už plešima ir buvo suteikta Prezidento malone. J. K. nedirbo, penkis kartus baustas administracine tvarka, tris kartus teistas, tame tarpe du kartus už plešima, nusikalto esant nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui todel yra nusikaltimu recidyvas (BK 27 str. 1 d.). J. S. taip pat nedirbo‘ baustas administracine tvarka, neteistas. Teismas pripažino nuteistojo J. S. atsakomybe lengvinancia aplinkybe, kad pagal BK 25 str. 3 d. 289 str. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistuju V. A. ir J. K. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu teismas nenustate. Visu nuteistuju atsakomybe del kaltinimo pagal BK 289 str. 1 d. sunkina tai, kad veike organizuotoje grupeje (BK 60 str. 1 d. 2 p.).

Svarbu ir tai, kad V. A. ir J. K. praeityje pagrinde buvo teisti už analogiškus turtinius nusikaltimus, budami jauno amžiaus J. K. ir J. S. niekur nedirba, nesimoko, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, visa tai liudija, jog nusikaltimu darymas yra ju gyvenimo budas ir pragyvenimo šaltinis. Akivaizdu, kad nuteistieji V. A. ir J. K., sistemingai pažeisdami istatymus, nedaro jokiu išvadu del savo poelgiu, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinu elgesio taisykliu bei pasitaisyti, yra linkes nusikalsti.

Teiseju kolegija sprendžia, kad bausmes visiems apeliantams paskirtos teisingai. Parenkant kiekvienam nuteistajam laisves atemimo bausmes dydi atsižvelgta i atsakomybe sunkinancia aplinkybe (nusikaltima padare veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), J. S. atsakomybe lengvinancia aplinkybe, nusikalstamu veiku skaiciu, ju pavojinguma, ju asmenybe, teistuma. Apeliantams paskirtos tinkamos rušies ir dydžio bausmes, jos atitinka ju padarytas nusikalstamas veikas ir nuteistuju asmenybes, todel švelninti paskirtas bausmes nera jokio pagrindo.

Ivertinant išdestyta, teiseju kolegija daro išvada, kad apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nepaneigia nuosprendžio pagristumo ir teisetumo, todel keisti ar naikinti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2007 m. lapkricio 16 d. nuosprendžio nera teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutare:

Nuteistuju J. S., J. K. ir V. A. apeliacinius skundus atmesti.