- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-12
- Bylos Nr.
- I-6722-320/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01595-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. (A. Č.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. Č. (toliau – ir A. Č., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-8).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jis 2018 m. gegužės 22 d. iš Alytaus pataisos namų buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namus (toliau- ir Marijampolės PN). 2018-07-16 pablogėjo jo gyvenimo sąlygos, nes iš čiaupo bei tualete bėgo smirdantis vanduo, buvo neįmanoma valgyti maisto, nes jis turėjo šalutinį kvapą dėl chemikalais apnuodyto vandens. Marijampolės PN administracija nieko nedarė, nuteistųjų neperspėjo dėl netinkamo vartoti vandens, nors 2018-07-18 viešai per visas žinias buvo pranešta, kad vanduo Marijampolėje gali būti naudojamas tik grindims plauti. Ir tik 2018-07-20, kai buvo viešai per žinias pranešta, jog galima vandenį vartoti, pareiškėjas galėjo pavalgyti ir atsigerti. Marijampolės PN administracija ne tik nieko nedarė dėl susiklosčiusios situacijos, bet netgi klaidino, 2018-07-19 pranešdama, kad vandenį galima vartoti nuo 2018-07-18. Per 4 badavimo dienas jo organizmas visiškai išseko, tačiau pas gydytoją patekti negalėjo. Be to, Alytaus pataisos namuose jam buvo paskirta dieta, kurios Marijampolės PN jis negavo. Dėl tokių Marijampolės PN administracijos veiksmų jis kentė badą, troškulį, negalėjo nusiprausti, patyrė didžiulę psichologinę krizę, bejėgiškumą. Tokiais veiksmais atsakovė pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas – Marijampolės pataisos namai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepime į skundą (b. l. 18-20) su pareiškėjo skundu nesutiko, nurodė, kad Marijampolės PN administracija, per visuomenės informavimo priemones sužinojusi, jog geriamas vanduo gali būti užterštas ir netinkamas vartojimui, 2018-07-19 ir 2018-07-27 raštais kreipėsi į UAB „Sūduvos vandenys“, prašydama pateikti informaciją apie Marijampolės pataisos namas tiekiamą vandenį.. UAB „Sūduvos vandenys“ 2018-07-19 ir 2018-07-27 pateikė atsakymus, kad į Marijampolės PN vanduo tiekiamas iš antros vandenvietės antros pakėlimo stoties, todėl vanduo vartojimui ir maisto gamybai yra tinkamas, su atsakymais pateikė vandens tyrimo protokolą. Marijampolės apskrityje tiekiamas vanduo ne visas buvo užterštas, o užterštas į Marijampolės PN nepateko. Pareiškėjas deklaratyviai nurodo, kad vanduo tariamai turėjo blogą kvapą, jis dėl vandens kokybės nei į Marijampolės PN administraciją, nei į būrį prižiūrintį specialistą, sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė. Dėl patekimo pas gydytoją, atsakovės atstovas nurodė, jog pareiškėjas nuo 2018-05-22 į Sveikatos priežiūros tarnybos viršininką kreipėsi tik vieną kartą, reikalaudamas dietinio maitinimo, kuris pareiškėjui, negalėjo būti skiriamas. Manė, kad nei pareiškėjo reikalavimas, nei įvardinta jo patirtos žalos piniginė apimtis neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kildinamą iš to, kad Marijampolės PN neužkirto kelio naudoti netinkamo vandens patekimui į pataisos įstaigą, neįspėjo nuteistųjų apie į pataisos namus tiekiamą netinkamą naudoti vandenį, neužtikrino galimybės pasinaudoti sveikatos priežiūros tarnybos paslaugomis.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).
Atsakovės atstovas paaiškino, ir jokiais bylos duomenimis toks jo paaiškinimas nėra paneigtas, kad jis apie galimai netinkamą naudoti geriamąjį vandenį, tiekiamą į Marijampolės pataisos namus, jokiais oficialiais pranešimais nebuvo informuotas. Ir tik 2018-07-18 per masinės informacijos priemones sužinojęs, kad geriamasis vanduo galimai yra užterštas ir netinkamas naudojimui, 2018-07-19 raštu Nr.9/07-8502 (b.l.23) kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Sūduvos vandenys“, prašydamas pateikti informaciją apie Marijampolės pataisos namams tiekimą geriamąjį vandenį. Atsakovės atstovas į per masinėmis informavimo priemonėmis gautą informaciją reagavo itin operatyviai, pateikdamas paklausimą institucijai, tiekiančiai vandenį į Marijampolės PN. Uždaroji akcinė bendrovė „Sūduvos vandenys“ į šį atsakovės atstovo kreipimąsi tą pačią dieną 2018-07-19 raštu Nr.2-17-217 Marijampolės pataisos namams pateikė informaciją, kad į Marijampolės PN vanduo tiekiamas iš Marijampolės antros vandenvietės antro pakėlimo stoties, vartojimui ir maisto gamybai yra tinkamas (b.l.23). Be to, su minėtu raštu UAB „Sūduvos vandenys“ atsakovės atstovui pateikė ir 2018-07-18 tyrimų protokolą Nr.18-619 dėl Marijampolės antros vandenvietės antro pakėlimo stoties tiekiamo vandens ištyrimo rezultatų, iš kurio matyti, kad tyrimo metu nustatyti rodikliai neviršija pagal galiojančias higienos normas leistinų ribinių verčių (b.l.24). Be to, atsakovės atstovas 2018-07-27 raštu Nr.9/07-8800 pakartotinai kreipėsi į Marijampolės pataisos namams vandenį tiekiančią uždarąją akcinę bendrovę „Sūduvos vandenys“ dėl geriamojo vandens kokybės, ir tą pačią dieną gavo atsakymą, jog į Marijampolės pataisos namus tiekiamas vanduo iš Marijampolės m. antros vandenvietės atitinka higienos reikalavimus, yra saugus ir kokybiškas, tinkamas vartojimui ir maisto gamybai (b.l.25). Remiantis nurodytais duomenimis, teismas sprendžia, kad Marijampolės pataisos namai, sužinoję aplinkybes, leidžiančias įtarti, jog tiekiamas vanduo galėtų būti netinkamos kokybės, nedelsdami ir itin operatyviai ėmėsi visų jo kompetencijai priskirtų veiksmų tam, kad šios aplinkybės būtų išsiaiškintos. O gavę kompetentingos institucijos patvirtinimą, jog vanduo tinkamas vartoti, bei tiekiamo vandens tyrimo rezultatus, neturėjo pagrindo imtis kokių nors papildomų priemonių. Vienok, atsakovės atstovas, siekdamas įsitikinti tinkama geriamojo vandens kokybe, po 8 dienų pakartotinai kreipėsi į vandenį tiekiančią bendrovę, iš kurios gavo patvirtinimą, jog vanduo yra tinkamas naudoti. Todėl pareiškėjo argumentai, kad atsakovės atstovas nesiėmė priemonių netinkamo vandens vartojimui užkirsti, atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigia, kad jis negalėjo patekti į Sveikatos priežiūros tarnybą. Pateikta Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos 2018-08-16 pažyma Nr.14/07-4396 patvirtina, kad pareiškėjas į Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi vienintelį kartą- 2018-08-07 dėl dietinio maitinimo. Minėtais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti, pareiškėjas skundais į pataisos namų administraciją dėl negalėjimo patekti pas sveikatos priežiūros specialistus nėra kreipęsis. Teismas pažymi, kad pareiškėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nedetalizavo, nenurodė, kada ir kaip pasireiškė pažeidimai, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovės atstovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.