- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-08
- Bylos Nr.
- eI-1889-243/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01331-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos „Gargždų švara“
- Atsakovas
- T. V.
- Kategorijos
- 12.18Vietinės rinkliavos
- 14.6Atliekų prevencija ir tvarkymas
- 5.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atsakovei T. V. dėl 221,94 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Klaipėdos rajono savivaldybės viešoji įstaiga „Gargždų švara“ (toliau VšĮ „Gargždų švara“ ) prašymu prašo priteisti iš atsakovės T. V. 221,94 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2016-12-31.
Pareiškėja prašyme nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011-10-27 sprendimu Nr. T11-673 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos įsteigimo“ buvo įsteigta Klaipėdos rajono savivaldybės VšĮ „Gargždų švara“, kuriai pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012-06-28 sprendimu Nr. T11-415 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ dalinio pakeitimo“ nuo 2012-08-01 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011-10-27 sprendimu Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Vadovaujantis Nuostatais, vietinės rinkliavos mokestis skaičiuojamas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektams pagal tikslinę naudojimo paskirtį, nurodytą Nuostatų I priede ir kad tuo pagrindu vietinė rinkliava apskaičiuota atsakovei.
Atsakovė atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdį jam pranešta teismo šaukimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
administracinės bylos ginčo dalykas yra pareiškėjos Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos „Gargždų švara“ reikalavimo priteisti iš atsakovės T. V. 221,94 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011-10-27 sprendimu Nr. T11-672 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus bei Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (su vėlesniais pakeitimais), kurių pagrindu pareiškėja apskaičiavo atsakovei rinkliavos dydį. Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“. Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos lengvatas nustato Klaipėdos rajono savivaldybės taryba atskiru sprendimu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-01-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu registro Nr. 50/135427 nustatyta, kad 1 dalis iš 2 nekilnojamojo turto objekto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, nuosavybės teise atsakovei T. V. priklauso nuo 2009-09-02 (2009-09-02 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, duomenų apie priėmimo-perdavimo aktą nėra), o likusi dalis tik nuo 2015-03-19 (2015-03-19 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, duomenų apie priėmimo-perdavimo aktą nėra). Atsakovė pagal Nuostatus laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2016-12-31 laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja.
Iš pateiktų mokėjimo pranešimų, priminimų dėl skolos ir pažymos apie skolą matyti, kad atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2016-12-31 yra 221,94 Eur ir kad įsiskolinimas visu laikotarpiu apskaičiuotas už visą nekilnojamojo turto objektą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovei ½ dalis šio nekilnojamojo turto priklausė nuo 2009 m. rugsėjo 2 d. ( pirkimo- pardavimo sutarties pagrindas) iki 2015 m. kovo 19 d. ( pirkimo –pardavimo sutarties pagrindas). Pareiškėja tapo savininke viso nekilnojamojo turto objekto nuo 2015 m. kovo 19 d. Įvertinus nekilnojamojo turto registro duomenis, darytina išvada, kad dalis įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2015-03-19 atsakovei apskaičiuotas nepagrįstai, todėl šioje dalyje prašymas atitinkamai mažintinas.
Pagal minėtus dokumentus už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2012-12-31 pareiškėjos įsiskolinimas sudaro 17,39 Eur, tačiau turėtų būti 8,70 Eur (17,39 : 2). Už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 – sudaro 41,74 Eur, tačiau turėtų būti 20,87 Eur (41,74 : 2). Už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 – sudaro 52,80 Eur, tačiau turėtų būti 26,40 Eur (52,80 : 2). Už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 – sudaro 55 Eur, tačiau už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-03-19 turėtų būti 5,88 Eur (55 : 365 x 78 : 2), o už laikotarpį nuo 2015-03-20 iki 2015-12-31 turėtų būti 43,25 Eur (55 : 365 x 287). Už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 – kaip ir nurodyta minėtuose dokumentuose yra 55 Eur. Taigi, iš viso pareiškėjos įsiskolinimas už minėtą nekilnojamojo turto objektą už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2016-12-31 yra 160,10 Eur (8,70+20,87+26,40+5,88+43,25+55).
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos prašymas tenkintinas dalinai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktu, ir pareiškėjai iš atsakovės priteistina 160,10 Eur. Prašymas tenkintinas, priteisiant euro centų tikslumu, nes tokia formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. A-1498-4421/2015, A-1339-442/2015, Nr. A-1497-556/2015, Nr. A-1055-442/2015, Nr. A-360-575/2015, Nr. A-899-442/2015, Nr. A-1360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015 ir kt.). Kitoje dalyje dėl 61,84 Eur vietinės rinkliavos priteisimo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą,. Šio įstatymo 41 straipsnio dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėja prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas nenurodė kokio dydžio išlaidos ir nepateikė jų pagrindimo, todėl prašymas negali būti išnagrinėtas. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo priteisimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu pareiškėja turi teisę paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais
nusprendžia:
patenkinti iš dalies pareiškėjos Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą;
priteisti iš atsakovės T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškėjai Klaipėdos rajono savivaldybės viešajai įstaigai „Gargždų švara“ (įmonės kodas 302720220) 160,10 Eur ( vienas šimtas šešiasdešimt eurų 10 centų) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą;
išaiškinti pareiškėjai teisę paduoti teismui prašymą dėl išlaidų atlyginimo priteisimo ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.