Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-10-27 · Civilinė byla Nr. 2-19689-451/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-27
Bylos Nr.
2-19689-451/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15399-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Jakštienė
Pareiškėjas
M. L.
Suinteresuotas asmuo
T. L., P. L.
Civilinė byla Nr. 2-19689-451/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15399-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 128.2.; 116.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 27 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos M. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. L., P. L. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų – palikimo priėmimo – nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja M. L. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo motinos J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina J. L.. J. L. santuokos sudariusi nebuvo. Pareiškėja teismui nurodė, kad po motinos J. L. mirties pareiškėja, kaip vienintelė įstatyminė paveldėtoja, palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Tuoj pat po laidotuvių pareiškėja priėmė namų apyvokos daiktus (spintą „Jonava“, senovinę lovą, stalą, namų apyvokos daiktus, šeimos nuotraukas, paveikslus ir t.t.). Pareiškėja nurodė, kad po mamos likusį turtą t.y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), išlaikė, tvarkė, bei prižiūrėjo. Po J. L. mirties pareiškėja pas notarą nesikreipė, kadangi manė, kad kaip vienintelė paveldėtoja priėmė po savo motinos mirties visą palikimą ir į notarą galės kreiptis nenustatytais terminais.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo T. L. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti (32, b.l.) Atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja M. L. yra jo mama, o mirusioji J. L. močiutė. Suinteresuotas asmuo sutinka su visomis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis.

Suinteresuotas asmuo P. L. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos M. L. pareiškimą (35, b.l.), kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Pareiškime suinteresuotas asmuo nurodė, kad po J. L. mirties M. L. priėmė palikimą aktyviais veiksmais, pradėdama faktiškai jį valdyti. Suinteresuotas asmuo P. L. nurodė, kad po J. L. mirties jis, kaip vaikaitis, priėmė foto nuotraukas ir meno dirbinius.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja M. L. yra J. L., mirusios (duomenys neskelbtini), duktė (gimimo, mirties liudijimo kopijos, 6-7 b.l.), pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikėjai J. L. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2-2505-713/2013; 9, b.l.). Po pareiškėjos motinos J. L. mirties paveldėjimo byla neužvesta, dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė. Šią aplinkybę patvirtina Kauno miesto 12-ojo notaro biuro 2013-11-19 pažyma Nr. 56 (civilinė byla Nr. 2-2505-713/2013; 11, b.l.).

Pareiškėja teigė, kad į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė, nes palikimą priėmė, faktiškai pradėdama turtą valdyti, manydama, kad ji yra vienintelė paveldėtoja ir galės priimti likusį palikimą bet kokiu terminu. Iš pareiškėjos pareiškimo, suinteresuotų asmenų atsiliepimų, esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad pareiškėja M. L. rūpinosi turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, mokėjo už jį mokesčius (civilinė byla Nr. 2-2505-713/2013 12-18, b.l.). Priešingų duomenų byloje nėra pateikta, todėl šie duomenys yra pakankami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po jos mamos atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi turtą valdyti (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, ar kreipėsi į jį dėl turto apyrašo sudarymo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir remdamasis palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, daro išvadą, kad pareiškėja po savo motinos ir tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Pareiškėjos prašymas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 10 Lt dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-270, 442-448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Jakštienė