Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2015-10-20 · Civilinė byla Nr. 2-1264-962/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-20
Bylos Nr.
2-1264-962/2015
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00990-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Indrė Petrokienė
Pareiškėjas
A. K.
Suinteresuotas asmuo
E. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1264-962/2015Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00990-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2.; 3.2.6.1. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 20 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui E. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. K. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškime nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė motina B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenę (duomenys neskelbtini). Po tėvo A. K. mirties liko bendra sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis, A. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 49,70 bendro ploto butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei kitas turtas. Po tėvo mirties motina priėmė palikimą (notaro liudijimas pridedamas), tačiau dėl įstatymų nežinojimo, lietuvių kalbos nemokėjimo nespėjo šio buto užregistruoti VĮ Registrų centre. (duomenys neskelbtini) mirus motinai B. K., pareiškėjas iš karto priėmė tėvų palikimą pagal įstatymą: apsigyveno šiame bute, pasidarė iš karto remontą, mokėjo komunalinius mokesčius. Šias aplinkybes gali patvirtintų liudytojai D. B. ir R. B.. Mirus motinai, jis šią palaidojo, iki dabar prižiūri abiejų tėvų kapus. Praėjus 2 - 3 savaitėms po motinos mirties pradėjo rinkti dokumentus palikimo priėmimui, tačiau neatlaikė psichologinės įtampos, kai per labai trumpą laiką mirė abu tėvai, susirgo depresija ir nespėjo sutvarkyti paveldėjimo dokumentų. Po mano motinos mirties dėl aukščiau paminėto turto paveldėjimo byla nėra pradėta, motinos palikimo kiti asmenys nėra priėmę, jo sesuo K. E. nepretenduoja į tėvų turto paveldėjimą, daugiau asmenų, galinčių pretenduoti į palikimą mirus motinai B. K. nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo E. K. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, atsisako savo galimos turto paveldėjimo dalies savo brolio A. K. naudai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad pareiškėjo A. K. motina B. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Byloje pateiktas Prienų rajono 2-ojo notaro biuro liudijimas patvirtina, kad po B. K. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla nepradėta (b.l. 23). B. K. mirė būdama našle, buvęs sutuoktinis A. K. mirė (duomenys neskelbtini), vaikai: A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), ir E. K., gimusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 21). Prienų rajono 2-ojo notaro biuro liudijimas patvirtina, kad po B. K. priėmė palikimą po sutuoktinio A. K. mirties (duomenys neskelbtini) (b.l. 24). Po B. K. mirties (duomenys neskelbtini) liko butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas A. K. vardu (b.l. 29). D. B. ir R. B. rašytiniais pareiškimais patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) metų pradžioje mirus B. K., iš karto po jos mirties visą turtą perėmė jos sūnus A. K., kuris po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) pabaigoje, gyveno kartu su motina ir gyvena tėvų bute ligi šiol, moka mokesčius (b.l. 26-27).

Pareiškėjas kitokia tvarka, kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neturi galimybės gauti paveldėjimo teisę įrodančių dokumentų, todėl jo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teisėtas (CPK 445 straipsnis).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas A. K. iš karto po savo motinos mirties gyveno bute, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), jį suremontavo, mokėjo mokesčius, taip įgyvendindamas savo teisę į palikimą ir tokiais savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą aiškiai išreiškė valią įgyti teises į palikimą ir tokiu būdu faktiškai jį priėmė.

Ištirti įrodymai patvirtina, kad A. K. po B. K. mirties ėmė valdyti likusį turtą, juo rūpinosi kaip savu, jį prižiūrėjo, todėl teismas sprendžia, kad jis priėmė palikimą, likusį po motinos mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Iš pareiškėjo A. K. priteistinos 8,86 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjui A. K. paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,86 Eur (aštuonis eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą numeris (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Indrė Petrokienė