- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-25
- Bylos Nr.
- eI3-827-1063/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02811-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- J. B., D. B.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivalybė
- Advokatai
- Liudvikas Ragauskis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovėms Anželikai Rastenienei ir Gintarei Martinkutei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. B. ir D. B. skundą atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. gegužės 7 d. raštą Nr. 49SF-508-(14.49.136 E.) „Dėl buvusios savininkės E. B. kartografinės medžiagos patikslinimo priimtą sprendimą dėl atsisakymo kartografuoti buvusios savininkės E. N. (H. N.) turėtos žemės valdos ribas ir pakartotinai kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą“, panaikinti NŽT 2020 m. liepos 17 d. raštą Nr. 1SS-1329-(5.59 E) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei įpareigoti NŽT kartografuoti buvusios savininkės E. N. turėtos iki 1940 m. nacionalizavimo adresu (duomenys neskelbtini) 1,5 ha žemės sklypo ribas pagal dabar esančią padėti; nustačius galimybę suformuoti žemės sklypą valstybės neišperkančioje dalyje, kreiptis su prašymu į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suprojektuoti žemės sklypų galimam žemės plote, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą; gavus iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą, suformuoti žemės sklypą ir gražinti natūrą paveldėtojams J. B. ir D. B.
Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka) 106¹ punktą, atsakovė privalėjo vadovautis tvarka, kai žemėtvarkos skyrius nagrinėdamas prašymą dėl žemės grąžinimo natūra privalo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.
Atkreipia dėmesį, jog gavus informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, atsakovė turi per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymėti savininko turėto žemės sklypo ribas, remiantis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, kurie patvirtinti Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 (toliau – ir Metodiniai nurodymai). Pagal Metodinių nurodymų 6 punktą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vadovo įsakymu patvirtina komisija, atsižvelgdama į išnagrinėtus dokumentus bei protokolą, surašo pasiūlymą, kur esant teigiamam pasiūlymui – pažymas pretendentams atkurti nuosavybės teises, nurodant papildomus dokumentus ir jų nagrinėjimo komisijoje datą, o esant neigiamam pasiūlymui – komisijos pasiūlymo kopiją.
Pažymi, kad šiuo atveju, nėra nei teigiamo, nei neigiamo komisijos pasiūlymo. Esant teigiamam pasiūlymui, žemėtvarkos skyrius turėjo teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui prašymą: suprojektuoti žemės sklypą; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus; patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą. Tačiau vietoj to, NŽT Vilniaus miesto skyrius persiuntė pareiškėjų prašymą spręsti neįgaliotam subjektui, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui.
Šalies argumentai
Atkreipia dėmesį, jog pakartotinai pateikus prašymą dėl kartografavimo atsakovė akivaizdžiai gaišino laiką, jos atstovai nežinojo kokiu veiksmų imtis, ilgą laiką klaidino pareiškėjus ir paskutiniu pranešimu informavo pareiškėjus, kad atsakovė neturi pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą pakartotinai kartografuoti buvusios savininkės E. N. turėtos žemės valdos ribas ir pakartotinai kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą pagal pareiškėjų pateiktas schemas.
Pabrėžia, kad NŽT skundo netenkinimą grindė tuo, kad NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą, tačiau nenurodė jokio teisės akto, kuriame nurodyta, kad neatlygintiną viešąją paslaugą privalo atlikti viešojo administravimo subjektas – savivaldybės administracijos direktorius. Priešingai pagal Įgyvendinimo tvarkos 106¹ punktą šią neatlygintiną viešąją paslaugą turi atlikti atsakovė.
Nurodo, kad atsakovės neveikimas galimai pažeidžia pareiškėjų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teises į nuosavybę bei teisėtą lūkestį, kad valdžios įstaigos tarnaus žmonėms inter alia ir pareiškėjams. Pareiškėjų įsitikinimu, atsakovė grubiai pažeidė viešojo administravimo principus.
Pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, jog byloje nėra kartografavimo medžiagos, taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų atlikusi kartografavimą, atsižvelgus į tai, atstovo nuomone, pareiškėjų prašymą atlikti kartografavimą, NŽT turėjo tenkinti.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, jog iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 20A esančio sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto Nr. 31/02/15-40, kuris surašytas 2003 m. balandžio 16 d. (toliau – ir Aktas), nustatyta, jog Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, remdamasis Lietuvos centrinio archyvo 1992 m. lapkričio 3 d. pažymėjimu Nr. 21-211-N, 1929 m. situacijos planu, vietovėje nustatė buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos valdyto bendro 1,50 ha ploto žemės sklypo ribas.
Atkreipia dėmesį, kad Aktas yra nenuginčytas ir galiojantis. Ginčų dėl 2003 m. kartografuoto turėto žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų ploto ir (ar) vietos ar dokumentų, kad buvęs savininkas valdė kitomis ribomis – atsakovė neturi, be to tokių archyvinių dokumentų nepateikė ir pareiškėjai. Teigia, jog NŽT nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą vykdė vadovaudamasi galiojančia ir nenuginčyta kartografija. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 31/03/17-1259 „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil. A. B., J. B.“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suteikti informaciją ir nustatyti ar žemė nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama, o esant tokiai galimybei suformuoti žemės sklypo ribas. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2003 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 01-34-1517-(3.6.) „Dėl nuosavybės teisių į žemę (duomenys neskelbtini) sankirtoje atkūrimo ir grąžinimo natūra“ adresuotu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjai, nurodė, kad vadovaujantis tuo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies ir 13 straipsnio nuostatomis bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 746 patvirtintais suvestiniais skaitmeniniais grafiniais duomenimis, nustatyta, jog E. N. iki nacionalizacijos turėta žemė (duomenys neskelbtini), nurodyta kartografiniame plane, priskirta valstybės išperkamai, nes patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 200 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 2013. Taip pat pažymėjo, jog nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo klausimais turėtų būti sprendžiamas kitais įstatyme numatytais būdais.
Pabrėžia, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasi Įgyvendinimo tvarkos 106¹ punktu ir atsižvelgdamas į pareiškėjų prašymą susigrąžinti visus savininko iki nacionalizacijos Vilniaus mieste valdytą žemę natūrą (turėtoje vietoje) 2019 m. birželio 3 d. raštu Nr. 49SDP-62-(14.49.23), kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl grąžintino natūra laisvo neužstatyto žemės sklypo suprojektavimo buvusios savininkės iki 1940 m. nacionalizacijos valdytoje žemėje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. A51-62106/19 (2.14.2.12-MP8) informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių ir pareiškėjus, kad buvusios savininkės E. N. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas žemės sklypas ties (duomenys neskelbtini) sankirtoje, priskirtas valstybės išperkamai žemei, kadangi visa kartografuoto žemės sklypo teritorija patenka į valstybinės reikšmes miško sklypo ribas, kuris nuosavybės teise įregistruotas Nekilnojamo turto registre Lietuvos Respublikos vardu.
Nurodo, kad buvusios savininkės turėtos žemės sklypo ribos kartografuotos Įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkte nustatyta tvarka, pagal Metodinius nurodymus. Akte pažymėtos valdytos žemės sklypo ribos pažymėtos Akte, nebuvo skųstos teisės aktų nustatyta tvarka ir teismais. „ArcView“ programinės įrangos pagalba sudarytos ištraukos iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų, kurios buvo gautos tiksliai atvaizduojant 2003 m. balandžio 16 d. kartografinėje medžiagoje pažymėtas buvusios savininkės E. N. turėtos žemėvaldos ribos, archyvinė planinė medžiaga, patvirtinta, jog buvusios savininkės iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas žemės sklypas ties (duomenys neskelbtini) patenka į valstybinės reikšmės miško ribas. Atsižvelgus į tai, atsakovė mano, kad nėra teisinio ir įstatyminio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo iš naujo kartografuoti buvusios savininkės turėtos žemės valdos ribas ir pakartotinai kreiptis į savivaldybės administraciją su prašymu suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą pagal pareiškėjų pateiktas schemas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovės teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo teismo dėl pareiškėju? skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant i? atsiliepime pateikiamas faktines aplinkybes ir teisės aktu? nuostatas, kurios iš esmės yra tos pačios kaip atsakovės atsiliepime. Pabrėžia, jog trečiojo suinteresuoto asmens duomenimis, Aktas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštai yra galiojantis ir nenuginčyti teisės aktuose nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. gegužės 7 d. rašto Nr. 49SF-508-(14.49.136 E.) „Dėl buvusios savininkės E. N. kartografinės medžiagos patikslinimo priimtą sprendimą dėl atsisakymo kartografuoti buvusios savininkės E. N. (H. N.) turėtos žemės valdos ribas ir pakartotinai kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą“ ir NŽT 2020 m. liepos 17 d. rašto Nr. 1SS-1329-(5.59 E) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2019 m. lapkričio 15 d. gautas pareiškėjų 2019 m. lapkričio 14 d. prašymas „Dėl kartografinėje medžiagoje pažymėto turėto žemės sklypo ribų ir sklypo suformavimo“, kuriuo pareiškėjai prašė kartografuoti buvusios savininkės E. N. iki 1940 m. nacionalizavimo turėtas 1,5 ha žemės sklypo ribas pagal dabar esančią padėtį; išnagrinėti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vadovo įsakymu patvirtintai komisijai dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo buvusios savininkės E. N. iki 1940 m. nacionalizavimo turėto 1,5 ha žemės sklypo koordinačių nustatymo dokumentus, pateiktus paveldėtojo J. B. ir pateikti pasiūlymą dėl galimybės atkurti nuosavybės teises į žemės dalį buvusioje žemės sklypo teritorijoje; nustačius galimybę suformuoti žemės sklypą valstybės neišperkančioje dalyje kreiptis su prašymu į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suprojektuoti žemės sklypą galimam žemės plote, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą; gavus iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą suformuoti žemės sklypą ir grąžinti natūrą paveldėtojams J. B. ir D. B.
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 49SF-508-(14.49.136E) išnagrinėjęs pareiškėjų 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą, nusprendė atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymą kartografuoti buvusios savininkės E. N. turėtos žemės valdos ribas ir kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą.
2020 m. birželio 1 d. pareiškėjai pateikė skundą NŽT direktoriui dėl Vilniaus miesto skyriaus neveikimo.
2020 m. liepos 17 d. NŽT raštu „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1329-(5.59 E.) išnagrinėjo pareiškėjų skundą ir nurodė, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. gegužės 7 d. raštą Nr. 49SF-508-(14.49.136E).
Pareiškėjai nesutikdami su NŽT Vilniaus miesto skyriaus ir NŽT raštais, kreipėsi į teismą.
Siekiant išspręsti byloje kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar yra teisinis bei faktinis pagrindas pareiškėjų 2019 m. lapkričio 14 d. prašymu atlikti buvusios savininkės E. N. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo kartografavimą.
Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, bei kitais teisės aktais.
Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
Pažymėtina, kad tiek turėto žemės sklypo, tiek rėžinio kaimo kartografavimas yra viešojo administravimo subjekto veiksmas, kuris atliekamas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese ir kuris atitinkamam sklypui nustato atitinkamą statusą, tiesiogiai sąlygojantį atitinkamą vėlesnį nuosavybės teisių atkūrimo būdą, tvarką ir pan. (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-8-1978/2006, 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-749/2013).
Įgyvendinimo tvarkos 106 punktas numato, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus statinius, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą detalųjį planą, žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurie turi būti pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suprojektuoti žemės sklypą ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui. Sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus arba žemės valdos projektus ir patvirtintas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, piliečiams pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytą eilę, o sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, – pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.
Savininko turėtų žemės sklypo ribų nustatymą (kartografavimą) reglamentuoja Įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkto nuostatos, kuriose nurodyta, jog žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus. Žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema. Čia nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius. Taigi, atsakovės kompetencija, vykdant Tvarkos 106¹ punktą, yra nustatyta Metodiniuose nurodymuose.
Metodinių nurodymų 3.3 papunktyje nustatyta, kad, kai žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis asmuo ar teritorinio žemėtvarkos skyriaus darbuotojas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių žemės sklypų ar kaimų ribos, turi užtikrinti reikiamą žemės sklypų bei kaimų ribų kartografavimą, žemės sklypų bei kaimų plotų nustatymą pagal planus.
Metodinių nurodymų 5 punkte nustatyta, kad teritorinis žemėtvarkos skyrius, atlikęs iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų kartografavimą, surašo šio žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą. Kilus ginčams dėl kartografuoto turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų, ploto ir (ar) vietos, šis aktas gali būti skundžiamas Tarnybos vadovui, o Tarnybos vadovo sprendimas skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad teisės aktais detaliai reglamentuojama atsakovės kompetencija, vykdant Įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkte ir Metodiniuose nurodymuose jai pavestas funkcijas.
Nustatyta, jog A. B. 2003 m. balandžio 9 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, kuriame nurodė: „prašau atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvių trikampyje kartografavimą“. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vyresnioji specialistė E. Bugenytė ir specialistė R. Stankevičiūtė 2003 m. balandžio 16 d. surašė sklypo į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/03/15-70. Akte nurodyta, kad jis parengtas pagal 1992 m. lapkričio 3 d. archyvo pažymėjimą Nr. 21-211-N ir 1929 m. planą. Matyti, jog administracinėje byloje prie minėto akto pridėtas žemės sklypo planas. Žemės sklypo plane pažymėtos buvusios savininkės E. N. iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribos, kurios pažymėtos skaičiais 1–5. Žemės sklypo plane nurodyta, kad jis parengtas remiantis archyviniais planais. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. gegužės 15 d. raštu „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil. A. B., J. B.“ Nr. 31/03/17-1259 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu: nustatyti, ar E. N. turėtas žemės sklypas nėra priskirtas valstybės išperkamai žemei ir yra grąžinamas, o esant tokiai galimybei suformuoti žemės sklypo ribas, per mėnesį organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir parengti žemės sklypo planą; pasiūlyti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ Nr. 343; pasiūlyti architektūrinius – urbanistinius apribojimus ir sąlygas; nustatyti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį; apskaičiuoti žemės sklypo vertę; pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo; nesant apribojimų, rašyti „apribojimų nėra“ ir patvirtinti parašu. Prašyme nurodyta, kad prie jo pridedama kartografinės medžiagos kopija.
Vilniaus miesto savivaldybės meras 2003 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 01-34-1517-(3.6.) „Dėl nuosavybės teisių į žemę (duomenys neskelbtini) sankirtoje atkūrimo ir grąžinimo natūra“ adresuotu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjai J. Riaubiškienei, nurodė, kad vadovaujantis tuo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies ir 13 straipsnio nuostatomis bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 746 patvirtintais suvestiniais skaitmeniniais grafiniais duomenimis, nustatyta, jog E. N. iki nacionalizacijos turėta žemė (duomenys neskelbtini) sankirtoje (duomenys neskelbtini), nurodyta kartografiniame plane, priskirta valstybės išperkamai, nes patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 200 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 2013. Minėtame rašte pažymėta, jog nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo klausimais turėtų būti sprendžiamas kitais įstatyme numatytais būdais.
Taigi, administracinėje byloje nustatyta, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. balandžio 16 d. surašė sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/03/15-70. Minėta, jog pagal Metodinių nurodymų 5 punktą žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas surašomas atlikus iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų kartografavimą. Todėl atsižvelgus į Metodinių nurodymų 5 punktą darytina išvada, jog neatlikus kartografavimo, negali būti surašomas žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas. Taigi, iš esmės dalį žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto priėmimo procedūros sudaro kartografavimas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje yra pateiktas 2003 m. balandžio 16 d. sklypo į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/03/15-70, jis per nustatytus terminus nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl laikytinas galiojančiu ir teisėtu. Atsižvelgus į tai, kad Aktas laikytinas teisėtu ir galiojančiu, vien dėl to nėra pagrindo abejoti, kad jis priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, kas taip pat reiškia, jog prieš priimant aktą, buvo atliktas iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų kartografavimas.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad byloje prie Akto pridėtas planas, kuriame pažymėtos buvusios savininkės E. N. iki 1940 m. turėto žemės sklypo ribos. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės iš esmės laikėsi pozicijos, kad minėtas planas yra kartografavimas, o pareiškėjų atstovo nuomone, kartografavimas nebuvo atliktas, teigė, jog minėtame plane nėra kartografavimo požymių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog atsakovei tik pavesta pažymėti kartografinėje medžiagoje savininko turėtų žemės sklypų ribas, o nuspręsti kokio dydžio sklypas galimas suformuoti nuosavybės atkūrimui pavesta kitam viešojo administravimo subjektui – savivaldybės administracijos direktoriui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-63-1024-11). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1432-858/2015 yra išaiškinusi, kad NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, o piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises žemėtvarkos skyriai (dabar NŽT teritoriniai skyriai) nagrinėja vadovaudamiesi, be kita ko, savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Sąvokos ,,priima pagal“, ,,nagrinėja vadovaudamiesi“, ,,privaloma vadovautis“ (Įgyvendinimo tvarkos 106¹ punktas), iš esmės apibrėžiančios NŽT kompetencijos nagrinėjamu aspektu ribas, taip pat sisteminis, teleologinis aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimas suponuoja išvadą, kad NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą, todėl NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama.
Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 15 punkte nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami: įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją; keičiant šių sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą; formuojant valstybinės žemės sklypus; perleidžiant kitų asmenų nuosavybėn miestuose esančius privačios žemės sklypus (jų dalis), kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose; jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai; žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. Iš paminėtos teisės nuostatos matyti, kad žemės ribų nustatymas (kartografavimas) nepatenka į šiame punkte nurodytų veiksmų, kuriuos atliekant atliekami kadastriniai matavimai, sąrašą.
Taigi, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad NŽT atliekamu kartografavimu iš esmės siekiama pažymėti iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribas, o savivaldybės administracija pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę. Nagrinėjamoje administracinėje byloje prie Akto pridėtame plane yra pažymėtos buvusios savininkės E. N. iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribos, todėl šis planas laikomas kartografine medžiaga. NŽT neturėjo pareigos papildomai atlikti kadastrinių matavimų, taip pat neturėjo pareigos nustatyti valstybinio miško patekimo ar nepatekimo į žemės sklypo ribas fakto, kadangi šią procedūrą atlikti yra pavesta savivaldybės administracijos direktoriui. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad NŽT minėtus veiksmus perdavė atlikti tinkamam viešojo administravimo subjektui, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės meras 2003 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 01-34-1517-(3.6.) „Dėl nuosavybės teisių į žemę (duomenys neskelbtini) sankirtoje atkūrimo ir grąžinimo natūra“, nurodė, kad E. N. iki nacionalizacijos turėta žemė yra priskirta valstybės išperkamai, kadangi patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 2013. Tai pakartotinai nurodyta ir 2019 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento rašte Nr. A51-62106/19 (2.14.2.12-MP8). Minėti raštai yra teisėti ir galiojantys, jie patvirtina, kad turėta žemė yra priskirta valstybės išperkamai, kadangi raštai teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Taigi, nagrinėjamoje administracinėje byloje konstatuotina, jog atlikus žemės sklypo ribų kartografavimą, 2003 m. balandžio 16 d. buvo surašytas sklypo į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/03/15-70. Procedūriniai veiksmai dėl nustatymo, ar kartografuotas žemės sklypas nėra priskirtinas valstybės išperkamai žemei, teisės aktų nustatyta tvarka buvo pagrįstai perduoti kitam viešojo administravimo subjektui.
Teismas pabrėžia, kad pagal Metodinių nurodymų 5 punktą, pareiškėjams nesutikus dėl kartografuoto turėto žemės sklypo, būtent 2003 m. balandžio 16 d. sklypo į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/03/15-70 galėjo būti skundžiamas NŽT vadovui, o dėl NŽT vadovo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo galėjo būti kreipiamasi į teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjai nepasinaudojo minėta teise, t. y. pareiškėjai neginčijo Akto, todėl pakartotinis kartografavimas ir žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto priėmimas būtų galimas tik NŽT pateikus pagrįstą prašymą dėl pakartotino žemės ribų nustatymo, kuriame būtų pridėti objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad NŽT nepasinaudojo visa aktualia archyvine medžiaga bei kitais aktualiais informacijos šaltiniais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nustatant bendro 1,50 ha ploto žemės sklypo ribas, buvo remtasi Lietuvos centrinio archyvo 1992 m. lapkričio 3 d. pažymėjimu Nr. 21-211-N, 1929 metų situacijos planu. Pareiškėjai su 2019 m. lapkričio 14 d. prašymu kartografuoti buvusios savininkės E. N. iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribas, NŽT nepateikė jokių neįvertintų iki 1940 m. parengtų planų ar kitų dokumentų, kurie būtų aktualūs nuosavybės teise valdytos žemės ribų nustatymui (kartografavimui). Atkreiptinas dėmesys, kad po 1940 m., ypač sovietų Rusijos okupacijos laikotarpiu, okupacinės valdžios institucijų parengti planai, nuosavybės teise valdytos žemės ribų nustatymo (kartografijos) kontekste, nėra aktualūs. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjai NŽT nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų pakartotino kartografavimo reikalingumą, NŽT neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjų 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą ir pakartotinai atlikti kartografavimą. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad pareiškėjai su 2019 m. lapkričio 14 d. prašymu nepateikė objektyvių duomenų dėl pakartotino kartografavimo reikalingumo ir todėl prašymas laikytinas nepagrįstu, nereiškia, jog ginčijami raštai savaime užkerta kelią pareiškėjams su pagrįstu prašymu pakartotinai kreiptis į NŽT dėl pakartotino kartografavimo.
Pareiškėjų teiginiai dėl Metodinių nurodymų 6 punkto taikymo yra nepagrįsti, kadangi Žemės ūkio ministerijos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vadovo įsakymu patvirtina komisija, atsižvelgdama į išnagrinėtus dokumentus bei protokolą, surašo pasiūlymą tik dėl rėžinių kaimų ribų. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas dėl rėžinių kaimų ribų nėra kildinamas.
Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju NŽT teisingai išnagrinėjo pareiškėjų 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą, tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. gegužės 7 d. rašto Nr. 49SF-508-(14.49.136 E.) ir NŽT 2020 m. liepos 17 d. rašto Nr. 1SS-1329-(5.59 E). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo įsitikinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų J. B. ir D. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.