- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-08-01
- Bylos Nr.
- 1-170-291/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Nukentėjusysis
- D. S.
- Kaltinamasis
- E. N.
- Advokatai
- Žilvinas Astrauskas, Lionė Musteikienė, Žilvinas Astrauskas Viešame
- Kategorijos
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedarbis, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini)neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135str.1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. N. 2011m. balandžio 30d. apie 20.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Šiaulių r., Kuršėnų m., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, konflikto metu tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios D. S. sveikatą, o būtent, dūrė vieną kartą peiliu D. S. į nugaros sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. S. sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: durtinę-pjautinę žaizdą juosmens dešinėje pusėje prie stuburo su nugaros tiesiamojo raumens, IV juosmeninio slankstelio skersinės ataugos, nervo šaknelės pažeidimais, kas komplikavosi sunkiu šoku dėl nukraujavimo.
Apklaustas kaltinamuoju, E. N. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog su D. S. jis susipažino 2011 m., ir likus mėnesiui iki nusikaltimo padarymo, jie pradėję gyventi kartu. 2011 m. balandžio mėn., ryte D. S. išvyko į turgų Kuršėnuose, o jis namuose tvarkė kiemą. Apie 12 val. D. S. iš turgaus grįžo namo ir parvežė du dviejų litrų talpos butelius alaus. Ji pati ruošėsi su dukra vykti į Sovietską, o jis pažadėjęs iki jos grįžimo sutvarkyti kiemą. Nukentėjusiajai išvažiavus, jis gurkšnodamas alų, dirbo ūkio darbus, o apie 15-16 val. pasiėmęs šunį, išėjęs pasivaikščioti prie tvenkinio. Tuo metu, jam paskambinusi D. S., kuri ant jo pyko ir barėsi, kam jis vedžioja šunį, o ne dirba kitus darbus. Jis pasakęs D. S., jog iki jos grįžimo jis pabaigs visus darbus, tačiau ji parašiusi jam žinutę, jog jis susirinktų visus savo daiktus ir eitų lauk. Dėl to jis labai susinervinęs ir supykęs ant D. S.. Nukentėjusioji grįžo vakare apie 20 val. ir nenorėjo su juo bendrauti, pyko, kam jis buvo išgėręs. Būnant namo viduje tarp jų kilęs konfliktas ir nukentėjusiajai einant iš virtuvės, jis eidamas jai iš paskos, dūrė peiliu į nugaros sritį. Kiek pamena peilį jis buvo radęs betvarkydamas D. S. ūkinį pastatą ir prieš sužalojimą, jį pasiėmęs iš koridoriaus. Sužalojęs D. S., jis nuėjęs į kitą kambarį, girdėjo kaip kažkas iškvietė greitąją pagalbą, kuri atvyko netrukus, o po to atvyko ir policijos pareigūnai. Jis dėl savo poelgio labai gailisi, lankė nukentėjusiąją ligoninėje, jos atsiprašė ir ji jam buvo atleidusi. Jis parsivežęs D. S. iš ligoninės ir kartu jie dar pagyvenę iki 2011m. gegužės 25-26 d., tačiau susipykę dėl buitinių dalykų, ir jis išėjęs. Nuo to laiko su D. S. nebendrauja. Yra atlyginęs 200Lt žalos. Su nukentėjusios pareikštu civiliniu ieškiniu turtinei žalai atlyginti sutinka ir jį pripažįsta, o neturtinė žala jo manymu yra per didelė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios D. S., liudytojų parodymais, byloje surinktais dokumentais.
Nukentėjusioji D. S. parodė, jog su kaltinamuoju susipažino 2011m. balandžio mėn. pradžioje, pradėjo draugauti, o netrukus jis atsikėlęs pas ją gyventi. Iš pradžių jie sutarę gerai, nes E. N. padėjo jai dirbti įvairius ūkio darbus. Tačiau gerai buvo iki tol, kol jis nepradėjo išgėrinėti. 2011-04-30 ji grįžusi iš Kuršėnų turgaus, rado E. N. besidarbuojantį kieme kartu su jos sūnumi ir kaimynu T.. Ji buvo nupirkusi du butelius po du litrus alaus, kuriuos atidavė vyrams. Po to ji su dukra išvyko į Sovietską. Paskambinusi telefonu E. N., ji suprato, jog jis stipriai girtas. Be to mama jai paskambinusi ir pasakiusi, jog jis girtas išsivedė šunį, dėl ko ji ant kaltinamojo labai supykusi ir parašiusi SMS žinutę, jog jis išeitų iš jos namų. Grįžusi E. N. rado namuose, stipriai išgėrusį ir tai ją dar labiau supykdė. Ji įėjo į namo vidų, o E. N. nusekė jai iš paskos. Virtuvėje jie vėl sukonfliktavę, ir ji, eidama iš virtuvės koridoriumi pajuto dūrį į nugaros dešinę pusę, pajuto skausmą, pasisukus pamatė įdurtą peilį, kurį pati išsitraukė. Iki to D. S. nematė, kad E. N. rankose būtų turėjęs kokį nors daiktą. Ji pati paskambino pagalbos telefonu, iškvietė medikus. Po to prarado sąmonę ir ją atgavo tik reanimacijoje. Ji buvo du kartus operuota, sveikata labai bloga, prasidėjo pastovūs nugaros ir dešinės kojos skausmai, dešinė koja yra nelanksti, nejautri, gydymas nepadėjo ir sveikata nepagerėjo. Ji kelionėms pas medikus, gydymui ir vaistams išleido 3488Lt ir tokio dydžio reiškia civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Dėl patirto sužalojimo ir pablogėjusios sveikatos, ji negalėjo dirbti, kentė didelius skausmus, patyrė didelius nepatogumus, ir šiuo metu ji sunkiai vaikšto, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo 100.000Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Liudytoja J. S., nukentėjusios motina parodė, jog 2011m. D. S. susipažino su E. N., kuris prieš Velykas atsikėlė gyventi pas jos dukrą. Iš pradžių jie sugyveno neblogai, E. N. padėjo dirbti ūkio darbus. 2011m. balandžio mėn. 30d. dukra su anūke išvažiavo darbo reikalais, o kaltinamasis liko namuose. Jis gėrė sidrą, pyko ir nervinosi, kad D. S. ilgai negrįžta. Šiai sugrįžus, tarp jų kilęs konfliktas, nes dukra supyko ant E. N. dėl jo girtumo ir liepė eiti iš namų lauk. Ji matė kaip dukra su rankinėmis nuėjo į namo vidų, o E. N. jai iš paskos. Ji taip pat ėjo į svetainę pasikalbėti su dukra ir pamatė, kaip E. N. dūrė pastarajai į nugaros sritį. Dukra pargriuvo, ji matė nugaroje styrantį peilį, kurį D. S. pati išsitraukė. Anūkė iškvietė greitąją pagalbą ir dukrą išvežė į ligoninę. Dukros sveikata po sužalojimo yra labai bloga, ji negali pasilenkti, negali atlikti elementarių namų ruošos darbų.
Liudytoja G. S. parodė, jog nukentėjusioji yra jos mama, o kaltinamasis gyveno pas juos ir padėjo dirbti kai kuriuos ūkio darbus. Išgėręs E. N. būdavo neprognozuojamas. Per Velykas, būdamas neblaivus, jis pjovėsi peiliu sau kaklą, susiplėšė marškinius. 2011-04-30 mama buvo išvažiavusi į turgų Kuršėnuose, o E. N. dirbo namuose. Kai mama grįžo kaltinamasis jau buvo šiek tiek išgėręs. Apie 13 val. jos abi su mama išvyko darbo reikalais. Važiuojant D. S. susirašinėjo SMS žinutėmis su E. N., vėliau kalbėjosi su juo telefonu –liepė jam nevedžioti šuns, o dirbti, mama D. S. buvo supykusi ant E. N.. Kai jos vakare grįžo, mama nešė rankines į vidų. Ji matė, kaip D. S. einant per koridorių, iš paskos ėjęs E. N. pakėlė ir nuleido ranką. Ji pagalvojo, jog kaltinamasis nudūrė mamą ir išbėgo į lauką, iškvietė medikus ir policiją. Į kambarį, kuriame ant grindų kraujo klane gulėjo motina, ji grįžo tik atvykus medikams. E. N. išsivežė policijos pareigūnai.
Liudytoja J. S. parodė, jog kaltinamasis yra jos sūnus ir tuo metu kai jis sužalojo D. S., ji buvo išvykusi iš Lietuvos. Sužinojusi apie nelaimę, ji grįžo ir buvo nuėjusi kartu su sūnumi aplankyti nukentėjusios į ligoninę, po to skambino telefonu, siūlė susitaikyti.
Iš 2011-04-30 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, Šiaulių m., apžiūrėtas gyvenamasis namas iš išorės ir viduje. Kambaryje, kur buvo sužalota nukentėjusioji D. S., rastas peilis su rausvos spalvos dėmėmis. Apžiūrėtas rastas sportinis treningas su kiauryme ir rausvos spalvos dėmėmis.(B.l.4-8)
Iš 2011-05-02 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti peilis ir sportinis švarkelis, paimti 2011-04-30 įvykio vietos apžiūros metu. Nustatyta, kad peilio ilgis yra 29,5 cm, geležtės ilgis -16,5 cm, rankenos, pagamintos iš gyvūno rago medžiagos, ilgis - 13 cm, geležties plotis storiausioje vietoje - 3,7 cm. Peilio geležtė pagaminta iš pilkos spalvos metalo, kurio pagrindas pasidengęs rūdimis, peilio ašmenys išgaląsti, į galą smailėja, viršutinėje dalyje yra karpuoti ašmenys. Taip pat nustatyta, kad moteriškas sportinis švarkelis yra šviesiai mėlynos spalvos, medžiaginis, su užtrauktuku priekinėje dalyje, su gaubtuvu, švarkelio rankogaliai ir apačia yra megzti, priekinėje švarkelio pusėje yra po kišenę; švarkelio nugaroje, 25 cm atstumu nuo švarkelio kairės pusės šoninės siūlės ir 14,7 cm nuo švarkelio apačios, yra pailgos formos, nelygių kraštų 5 cm ilgio kiaurymė; visas švarkelis išteptas rausvos ir rusvos spalvos dėmėmis (B.1. Nr. 11-14).
Iš Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro 2011-05-04 specialisto išvados Nr. 40-9-IS1-0597 matyti, kad tirti pateiktas peilis prie šaltųjų ginklų nepriskiriamas, tai ūkinės buitinės paskirties medžioklinis peilis, pagamintas savadarbiu būdu (B.l. 24-25).
Iš asmens blaivumo testo matyti, jog E.N. 2011-04-30 nustatytas 1.94 promilių girtumas.(B.l. 79)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadose Nr. G 654/11 (04), Nr. pG 82/11-654/11 (04) ir Nr. pG 119/11-654/11 (04) nurodyta, kad D. S. nustatyta nugaros dešinės pusės durtinė pjautinė žaizda su juosmens raumens, juosmeninio IV slankstelio skersinės ataugos, juosmeninio nervo šakos sužalojimu, kraujavimu į aplinkinius audinius; sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų; sužalojimai padaryti aštriu daiktu (-ais) (B. 1. 32, 53,149-150). Tačiau atlikus komisijinę ekspertizę 2012-10-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialistų išvadoje nurodyta, jog D. S. padarytas sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl išsivysčiusio sunkaus šoko po nukraujavimo ir jos perspektyvos visiško pasveikimo yra labai abejotinos. (B.l.251-263).
Teismas mano, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog E. N. savo veiksmais nukentėjusiajai D. S. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 135str.1d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, jog jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas patenkinamai, nukentėjusios atsiprašė, tačiau žalos neatlygino, nukentėjusioji D. S. jam neatleido, prašo skirti griežtą laisvės atėmimo bausmę. Taip pat teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo aplinkybes ir motyvus, į tai jog E. N. įvykdė tyčinį sunkų nusikaltimą, sužalodamas nukentėjusiąją, kuriai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.
Dėl pareikštų civilinių ieškinių.
Nukentėjusioji D. S. prašo priteisti iš kaltinamojo 3488,72 Lt turtinės žalos atlyginimo. Teismui ji pateikė visus įrodymus patvirtinančius šios žalos dydį, todėl iš kaltinamojo E. N. priteistina 3488,72Lt nukentėjusiajai turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji D. S. taip pat prašo priteisti ir 100.000Lt neturtinės žalos atlyginimui. CK 6.250str.2d. numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį turi atsižvelgti į konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiamus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes. Teismas mano, kad nukentėjusiosios D. S. pageidaujama 100.000Lt suma neturtinei žalai atlyginti nėra reali, atitinkanti nurodytus kriterijus. Teismas pripažįsta, jog dėl padaryto sunkaus kūno sužalojimo D. S. tapo dalinai nedarbinga, jautė ir jaučia stiprius skausmus, patyrė ir patiria iki šiol dvasinį emocinį sukrėtimą ir nepatogumus buityje ir asmeniniame gyvenime. Tačiau teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus ir mano, jog nukentėjusiajai priteistina 30.000Lt neturtinei žalai atlyginti.
Tenkintinas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinis ieškinys dėl 625,04Lt žalos priteisimo už išmokėtą netekto darbingumo pensiją D. S. nuo 2011-10-24 iki 2011-12-31.
Iš teismui pateikto Šiaulių teritorinės ligonių kasos rašto matyti, jog Šiaulių teritorinė ligonių kasa su kaltinamuoju E. N. sudarė sutartį dėl 5454,62Lt žalos Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos atlyginimo, todėl civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Kaltinamąjį E. N. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135str.1d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2( dvejiems) metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę- įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, pakeisti į suėmimą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo dienos.
Į atliktos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2011-04-30 iki 2011-05-01.
Priteisti iš kaltinamojo E. N. 3488,72Lt ( tris tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 72ct) turtinės žalos ir 30.000Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajai D. S..
Priteisti iš kaltinamojo E. N. 625,04Lt (šešis šimtus dvidešimt penkis litus 04ct) žalos atlyginimui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį palikti nenagrinėtą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį, sportinį švarkelį ir tepinėlį ( paketas 1), saugomus Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos
teismui per šį teismą.