- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- 1S-725-876/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03493-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- A. J.
nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš laisvės vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. J. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 147 straipsnio 2 dalį, BK 147 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmės – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams.
2. Be to, jis nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 5 (penkeriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nuteistajam Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. lapkričio 3 d., bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 3 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – (duomenys neskelbtini) kalėjimas) bausmę nuteistasis A. J. atlieka nuo 2019 m. vasario 7 d.
4. Komisijos 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 85 straipsnį, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi šį Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad nuteistojo A. J. pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra užtikrinantis tai, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis A. J. skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Skunde aukštesnės instancijos teismui A. J. teigia, jog Alytaus apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje vadovavosi savo subjektyvia nuomone bei neteisingai konstatavo, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, todėl nuteistasis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Skundžiama nutartimi taip pat padaryta neteisinga išvada, kad atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, jog nuteistajam padaryta pakankama įtaka nedaryti naujų nusikaltimų. Nuteistojo A. J. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas išėjo už nagrinėjimo ribų, kadangi skundo autorius yra nuteistasis, o ne kaltinamasis, todėl turi būti sprendžiama lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos galimybė, o nesprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama bausmė.
5.2. Nuteistasis nurodo, kad pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakciją, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Kartu gali būti vertinamas ir kitos reikšmingos aplinkybės, tačiau šiuo atveju visuma nuteistąjį neigiamai apibūdinančių aplinkybių nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam. Pažymėta ir tai, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo vadovaujantis išskirtinai nusikalstamos veiklos pavojingumu, kuris jau buvo įvertintas skiriant bausmę, yra neteisinga, nes tam tikrais atvejais lygtinio paleidimo institutas niekada nebūtų taikomas. Tokio pagrindo nenumato ir įstatymas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinama ne tik bausmės tikslai bei nusikalstamo padarymo aplinkybės, bet lygtinio paleidimo taikymo tikslai ir principai, nes priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas prarastų prasmę, o nuteistieji nebūtų motyvuojami pasitaisyti. Argumentai dėl lygtinio paleidimo taikymo turi būti susiję su įstatymo reikalavimu įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5.3. Nuteistasis A. J. skunde teigia, jog prokuroras nepateikė prieštaravimų dėl nuteistojo paleidimo lygtinai, o pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindžia A. J. nustatytais statiniais kriminogeniniais veiksniais, kurie nuteistajam buvo nustatyti pirmojo vertinimo metu, jo kriminaline istorija, tačiau nenurodo kokį prioritetą minėti argumentai turi prieš motyvuotą Komisijos 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš laisvės vietų įstaigos. Skundo autoriaus įsitikinimu, Komisijos nutarimas yra grindžiamas specialistų, kurie dirba su nuteistuoju ir jį stebi dvidešimt keturias valandas per parą pateikta socialinio tyrimo išvada, taip pat nuteistasis nurodo, jog yra aišku, kad be Komisijos keturių narių, kurie balsavo už A. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, prokuroras yra penktasis, kuris neprieštarauja, tačiau Alytaus apylinkės teismas dėl to nepasisakė. Taip pat nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nutartyje nepagrįstai akcentuota, jog du Komisijos nariai nesutiko su A. J. lygtiniu paleidimu.
5.4. Apelianto įsitikinimu, Alytaus apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį buvo šališkas. Tokį savo manymą nuteistasis grindžia tuo, jog teismas ignoravo aplinkybę, kad A. J. virš trejų metų nėra baustas drausmine tvarka, vykdo visas rekomendacijas, ir nors 2023 m. spalio 23 d. nutartyje pripažinta, kad nuteistasis deda visas pastangas valdyti kriminogeninius veiksnius, priima specialistų pagalbą, yra baigęs ne vieną programą, dalyvauja savitarpio pagalbos grupės „A. a.“ veikloje, tačiau čia pat pirmosios instancijos teismas pats sau prieštarauja ir nurodo, kad lygtinis paleidimas iš laisves atėmimo vietų įstaigos ir nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio išimtinai vien teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, kas įvertinus drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybes, dar nėra tikėtinas.
5.5. Nuteistasis skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenurodė, ką būtent A. J. privalo atlikti, nerekomenduoja jokių programų. Skundžiamame procesiniame sprendime nėra nieko konkretaus, viskas nurodyta abstrakčiai. Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec (2003) 22 deklaruoja, kad lygtinis paleidimas yra viena efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Ši rekomendacija nustato, kad valstybės Europos sąjungos narės įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis 18 principu, kuris nurodo, jog kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų paleisti iš įkalinimo įstaigos lygtinai, turi būti aiškus ir tikslus bei 20 principu, kuris nustato, kad lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Nuteistojo įsitikinimu, vadovaujantis ankščiau išdėstytu, lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti taikomas elgesio taisykle arba elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtini ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą kaip išimtis turi būti aiškiais ar detaliai argumentuotas.
5.6. Skunde apygardos teismui A. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog neatliktos bausmės dydis yra reikšmingai didelis (dveji metai devyni mėnesiai aštuonios dienos) negali būti kirtinis akmuo netaikyti lygtinio paleidimo instituto. Be to, nuteistasis pažymi, kad bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime atlikinėja nuo 2019 m. vasario 7 d., o skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad jo atliekamos bausmės pradžia – 2020 m. lapkričio 3 d., taip pat neteisingai konstatuota, kad nuteistasis baustas tris kartus, paskutinįjį kartą – 2020 m. rugsėjo 17 d., kas yra neįmanoma, nes logiškai mąstant, jis galėjo būti baustas 2020 m. rugsėjo 17 d., jeigu bausmės pradžia - 2020 m. lapkričio 3 d. Nuteistasis taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas kaip vis dar A. J. išliekantį kriminogeninį veiksnį nurodė – įtaka asocialios grupės, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nenurodyta, kad būdamas laisvėje jis bendravo su nusikaltimus darančiais asmenimis. Skundo autoriaus teigimu, Komisija motyvuotai bei pagrįstai padarė išvadą, kad nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra geri ir glaudūs, palaikantys, o tai yra stiprus apsauginis veiksnys. Be to, A. J. teigia, kad Komisija praleido, jog jis turi mažametį vaiką, sūnų ir tai yra pats stipriausias apsauginis veiksnys, o pirmosios instancijos teismas tai ignoruoja ir nepasisako bei nenurodo kur šiai dienai tie asocialūs asmenys ir koks yra konkretus ryšis tarp nuteistojo ir tų asmenų.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. J. skundas atmetamas
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir teismui pateikta bylos medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. J. jau gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jo elgesys gali būti toliau taisomas probacijos metu. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas argumentuotai bei aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių priėmė sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl aukštesnės instancijos teismas, nenustatęs pirmosios instancijos teismo šališkumo pagrindų, neturi pagrindo daryti priešingos išvados ir naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.
9. Nuteistasis A. J. šiuo metu yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors ši aplinkybė sudarė pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau visais atvejais vertinant ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, turi būti nustatytas tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kuriais remiantis daroma išvada dėl galimybės nuteistajam taikyti arba netaikyti lygtinio paleidimo institutą. Atkreiptinas dėmesys, kad materialusis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos pagrindas yra nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju Alytaus apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė egzistuojant būtent materialųjį pagrindą taikyti A. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
10. Apylinkės teismas, tikrindamas Komisijos nutarimo pagrįstumą bei teisėtumą, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nuo 2021 m. balandžio 27 d. A. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tris kartus skatintas, yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: 2020 m. dalyvavo ir sėkmingai baigė (duomenys neskelbtini) programos Įžanginę grupę, 2022 m. rugpjūčio mėn. pateikė prašymą dalyvauti A. A. grupėje ir dalyvauja šios grupės veikloje; nuo 2022 m. balandžio 1 d. užsiima individualia darbine veikla; bausmės atlikimo metu mokėsi ir 2020 m. – 2022 m. įgijo elektriko, baldžiaus, šaltkalvio specialybes; nuo 2022 m. balandžio mėn. iki 2022 m. lapkričio mėn. buvo įtrauktas į užimtumą darbine veikla – dalyvavo (duomenys neskelbtini), vėliau įsitraukė į muilų ir žvakių gamybą; 2023 m. balandžio mėn. buvo įtrauktas į užimtumą darbine veikla atliekant patalpų ir lauko tvarkymo bei kitus nenuolatinius gerbūvio darbus. Nuteistasis kreipėsi dėl galimybės atlyginti žalą nukentėjusiesiems pasinaudojant Lietuvos probacijos tarnybos teikiama mediacijos paslauga, vykdomųjų raštų (duomenys neskelbtini) kalėjime negauta. A. J. aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse – dalyvavo viktorinose, proto mūšiuose, renginiuose, skirtuose paminėti Tarptautinę kovos su narkomanija dieną, filmo „(duomenys neskelbtini)“ peržiūroje ir aptarime, organizavo origami darbų parodą Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga, dalyvavo krepšinio bei domino turnyruose, projekte „(duomenys neskelbtini)“, futbolo rungtynėse, aktyviai dalyvauja rengiamose paskaitose ir seminaruose nuteistiesiems. A. J. bausmės atlikimo vietoje 2021 m. gruodžio mėn. – 2022 m. vasario mėn. dalyvavo į problemų sprendimą orientuotos trumpalaikės terapijos programoje, kurioje pasižymėjo aktyvumu, pareigingumu, aukšta motyvacija siekiant spręsti asmeninius sunkumus, aktyviai dalyvavo diskusijose, atliko visas paskirtas užduotis. Nuteistasis 2021 m. taip pat dalyvavo ir sėkmingai baigė elgesio korekcijos programą „(duomenys neskelbtini)“, kviečiamas į individualius užsiėmimus atvykdavo laiku, įsitraukė į jam paskirtas užduotis ir siekė išlikti atviras pokyčiams, be to, 2020 m. lankė ir sėkmingai baigė (duomenys neskelbtini) programą, pasižymėjo aukšta motyvacija mokytis, aktyviai dalyvavo diskusijose. Atsižvelgiant į išvardintą, priešingai nei skunde teigia nuteistasis A. J., apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, su visomis aukščiau išvardintomis nuteistąjį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis susipažino vertindamas 2023 m. rugpjūčio 30 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus duomenis. Aukštesnės instancijos teismas, pritardamas Alytaus apylinkės konstatuotam, daro išvadą, kad šiuo metu A. J. elgesys yra toks, koks ir yra privalomas kiekvienam nuteistajam.
11. Visgi, aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi būti įvertintos ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tačiau ir jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Be kita ko, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu neignoruoti ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant, taip pat visų analizuotinų aplinkybių kontekste įvertinti ir likusios atliktinos bausmės dalį, į ką vertinamuoju atveju tinkamai atsižvelgė apylinkės teismas.
12. Iš 2023 m. rugpjūčio 30 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad A. J. keturis kartus buvo atlikti vertinimai siekiu nustatyti jo nusikalstamo elgesio riziką. Vertinant gana ilgą laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. vasario 19 d. (atliktas pirmasis vertinimas) iki 2023 m. rugpjūčio 30 d., kuomet nuteistasis buvo vertintas paskutinįjį kartą, jam išlieka vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, teigiant, kad nuteistasis daro pažangą siekdamas valdyti nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nors nuteistasis yra tris kartus skatintas, tačiau bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas taip pat tris kartus. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, jog iš Socialinio tyrimo išvadoje esančios informacijos spręstina, jog A. J. padaryti pažeidimai itin šiurkštūs, t. y. 2019 m. gruodžio 23 d. gamino, įsigijo ar laikė uždraustus daiktus; 2020 m. vasario 16 d. vartojo alkoholinius gėrimus ar jų surogatus; 2020 m. rugsėjo 10 d. naudojosi mobilaus ryšio telefonu. Atkreiptinas dėmesys, jog nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas pakartotinio elgesio riziką, tačiau jam vis dar nustatoma eilė nuteistojo elgesį įtakojančių dinaminių veiksnių, kurie priešingai, nei statiniai, gali būti koreguojami ir jų skaičius mažinamas atsižvelgiant į nuteistojo elgesio pokyčius, dar neleidžia neabejotinai spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra baigtas.
13. Sutiktina su nuteistojo argumentais, kad aplinkybės dėl nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžio, sunkumo, ankstesnių teistumų, kaip ir atliktos bei neatliktos bausmės dalis, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą gali būti vertinamos tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia nustatyti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, o ne kaip papildomas argumentas atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą. Ši teismų praktikoje suformuota ir nuteistojo skunde akcentuojama nuostata reiškia, kad pirmiau nurodytos aplinkybės nėra savarankiškas pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą ir, pačios savaime, išvados dėl pagrindo taikyti lygtinį paleidimą buvimo ar nebuvimo nei patvirtina, nei paneigia. Su tuo susijusios aplinkybės yra vertinamos kitų duomenų apie nuteistojo resocializacijos procesą (kriminogeninių veiksnių valdymą, intervencinių priemonių vykdymą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius) kontekste ir toks vertinimas nelaikomas lygtinį paleidimą reglamentuojančių normų pažeidimu. Apylinkės teismas pirmiau aptartos nuostatos laikėsi. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, duomenys apie tai, už kokio pobūdžio nusikaltimus A. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo įvertinti kartu su duomenimis apie nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, intervencinių priemonių naudos nepripažinimą, veiksmų (drausmės pažeidimų, nusikalstamo elgesio) menkinimo tendencijas. Įvertinus šių duomenų visumą padaryta pagrįsta išvada, kad šiuo metu nuteistojo pastangas dalyvauti resocializacijos procese ir keisti savo elgesį vertinti kaip pakankamas lygtinio paleidimo taikymui, pagrindo nėra.
14. Atsakant į skundo argumentą dėl Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ taikymo, aukštesnysis teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad minimos rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju BVK ir BPK, kuriuose aiškiai reglamentuoti tiek lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir sąlygos, tiek šio instituto taikymo tvarka, apibrėžti terminai, kada asmuo įgyja teisę į lygtinį paleidimą. Skundžiamoje nutartyje, priešingai, negu tvirtinama skunde, apylinkės teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius tokio vertinimo motyvus.
15. Nors nuteistasis A. J. teigia, jog skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas neteisingai nurodė jam vis dar išliekantį kriminogeninį veiksnį, jog nuteistasis buvo įtakojamas asocialios grupės, tačiau atsakydamas į šį nuteistojo argumentą aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju aktualioje 2023 m. rugpjūčio 30 d. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad laisvėje A. J. bendravo su nusikaltimus darančiais asmenimis, laisvalaikio praleidimo būdas sudarydavo sąlygas nusikalsti, tačiau nuteistasis teigia, kad laisvalaikio su tokiais asmenimis neleisdavo, daugiau laiko skirdavo šeimai (asmens bylos II dalies b. l. 150). Darytina išvada, jog nors nuteistasis nepripažįsta jam nustatyto šio jam nustatyto kriminogeninio dinaminio veiksnio, tačiau jis yra neginčijamai A. J. nustatytas. Apeliantas taip pat teigia, jog Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartyje neteisingai nurodyta jo atliekamos laisvės atėmimo bausmės pradžia. Iš 2023 m. gruodžio 5 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog A. J. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirtą 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime atlieka nuo 2019 m. vasario 7 d., ką pats nuteistasis skunde ir nurodo. Pažymėtina, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta nauja subendrinta 5 (penkerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl Alytaus apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad šiuo metu A. J. atliekamos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2020 m. lapkričio 3 d., t. y. nuo paskutiniojo jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio.
16. Skunde akcentuojami nuteistojo socialiniai ryšiai (gyvenamosios vietos turėjimas, šeimos turėjimas) taip pat tai, kad šiuo metu bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, iš tikrųjų yra svarbios aplinkybės nuteistojo rizikos nusikalsti pakartotinai vertinimui ir motyvacijos rinktis tik teisėtą elgesį stiprinimui. Tačiau pirmiau nurodytos aplinkybės nėra tiesiogiai susijusios su ankstesniu nuteistojo kriminaliniu elgesiu, bausmės vykdymo procese jos neišskirtos ir kaip veiksniai, didinantys riziką nusikalsti pakartotinai, kas sudarytų pagrindą vertinti nuteistojo pastangas valdyti šiuos kriminogeninius veiksnius. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šios aplinkybės nuteistajam yra palankios, tačiau lemiamos reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą neturi.
17. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato BVK ir Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Taisyklės). BVK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo priimti laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įsakymu sudaroma (sudaromos) ne mažiau kaip septynių narių lygtinio paleidimo komisija (komisijos). Lygtinio paleidimo komisijos nariais asmenys skiriami 2 (dvejų) metų laikotarpiui. Nuteistojo A. J. teiginys, jog prokuroras, nepateikdamas atsiliepimo į nuteistojo pateiktą skundą, pritarė jo lygtiniam paleidimui niekuo nepagrįsta ir atmestina. BPK 360 straipsnio 3 dalyje aiškiai numatyta, jog kai nagrinėjamas skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo, teismas per 3 (tris) darbo dienas nuo skundo gavimo dienos apie gautą skundą ir teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, taip pat apie paskirtą šio klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui. Teismo reikalavimu bausmę vykdanti institucija asmens bylą pateikia likus ne mažiau kaip penkioms dienoms iki klausimo nagrinėjimo teisme dienos. Taigi, iš aukščiau paminėto teisės akto akivaizdu, jog prokuroras turėjo teisę, o ne pareigą pateikti atsiliepimą į skundą, tačiau jo nepateikimas jokiu būdu neleidžia daryti išvados, jog jis pritaria nuteistojo lygtiniam paleidimui iš įkalinimo įstaigos.
18. Kauno apygardos teisme 2023 m. gruodžio 5 d. gautas nuteistojo A. J. prašymas skundo nagrinėjime dalyvauti nuotoliniu būdu. Iš prašymo turinio darytina išvada, jog nuteistasis prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. BPK 364 straipsnio 6 dalis numato teismo pareigą rengti teismo posėdį, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo skundu prašoma palengvinti jo padėtį ir panaikinti skundžiamą nutartį, kuria atisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš laisvės vietų įstaigos. Todėl sutinkamai su BPK 364 straipsnio 6 dalies nuostatomis, spręsti ar rengti teismo posėdį, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas, paliekama teismo diskrecijai. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo skunde išdėstyti aiškūs ir konkretūs motyvai bei prašymai, taip pat teismui skundo nagrinėjimui pateikta A. J. asmens byla, todėl pagrindų skundą nagrinėti žodiniame posėdyje teismas nenustatė ir skundas nagrinėtinas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta rašytinio bylos nagrinėjimo tvarka.
19. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo A. J. resocializacijos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Šios išvados kontekste pažymėtina ir tai, kad priimdama sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, Komisija taip pat nebuvo vieninga, ne visi Komisijos nariai balsavo už A. J. lygtinį paleidimą (iš šešių Komisijos narių du nariai balsavo prieš) ir tai suponuoja, kad Komisijai taip pat kilo abejonių dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo taisomojo poveikio.
20. Konstatuojama, kad apylinkės teismas teisingai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir teisės normų, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus tiek teigimai, tiek neigiamai nuteistąjį A. J. charakterizuojančius duomenis, kurių visuma patvirtina išvadą, kad šiuo metu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą dar nėra pagrindo. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. spalio 23 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.