Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios A. P. individualios įmonės ieškinį atsakovui A. P. dėl administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, jog atsakovas nuo 1995-06-08 yra A. P. IĮ savininkas ir vadovas. Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-898-796/2017 ieškovei A. P. IĮ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Reniva“. Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-16 nutartimi A. P. IĮ taikytas supaprastintas bankroto procesas ir patvirtinta 2 000,00 Eur įmonės administravimo lėšų suma laikotarpiui nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Teismo 2017-07-25 ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Juridinis asmuo įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 str. 1 d.) ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pažymėtina, kad nurodyta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui, savininkui nustatyta atsižvelgiant į tai, kad šie subjektai geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-898-796/2017 nustatyta, kad A. P. IĮ savo vardu registruoto nekilnojamo turto ir transporto priemonių neturi, ji Registro tvarkytojui nėra pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, įmonės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2016-11-21 sudarė 7 822,30 Eur. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas, įvertinęs į minėtas aplinkybes, privalėjo kreiptis dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, nes atsižvelgęs į įmonės finansinius duomenis, turėjo įvertinti, jog bendrovė negali ir negalės atsiskaityti su savo kreditoriais. Esant išdėstytoms aplinkybėms bei atsižvelgus į tai, kad įmonės bankroto procedūros buvo vykdomos iš ieškovės lėšų, ieškovės reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, iš atsakovo priteistina 2 000,00 Eur administravimo lėšų (ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis).

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, todėl iš atsakovo priteistina 45,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. P. 2 000,00 Eur administravimo lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 000,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-09-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai A. P. individualiai įmonei.

Priteisti iš atsakovo A. P. 45,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.