- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-09
- Bylos Nr.
- II-50-890/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00016-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. M.
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), našlio, dirbančio pagal individualios veiklos pažymą, aukštesniojo išsilavinimo, skundą dėl 2019 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo Nr. 30-ANR_N-14158-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. lapkričio 1 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas M. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, už tai, kad A. M. 2019 m. lapkričio 1 d., 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keisdamas važiavimo kryptį nepraleido antra eismo juosta važiavusios transporto priemonės Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės (b. l. 7-8).
2019 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnioji specialistė A. K. surašė nutarimą Nr. 30-ANR_N-14158-2019, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 8 dalį. Jam paskirta subendrinta 60 Eur bauda (b. l. 9-10).
2020 m. sausio 7 d. teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas administracine tvarka nubausto A. M. skundas dėl 2019 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo. Skundu A. M. prašo panaikinti nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą institucijai papildomam tyrimui atlikti. Skundas motyvuojamas tuo, kad eismo įvykis įvyko dėl kito automobilio vairuotojo kaltės, kuris chuliganiškai važiavo bandydamas išstumti pareiškėjo automobilį iš jo važiuojamosios eismo juostos, dėl ko įvyko eismo įvykis. Po eismo įvykio atvykę policijos pareigūnai ignoravo pareiškėjo paaiškinimus, į protokolą įrašė neteisingus duomenis. Joks išsamesnis tyrimas siekiant nustatyti tikrąsias eismo įvykio kilimo aplinkybes nebuvo atliktas, nebuvo atlikta įvykį mačiusių liudytojų paieška, vaizdo įrašų paieška, jie nebuvo išsireikalauti. Skunde taip pat nurodoma, kad ekspertizės aktas nepatvirtina pareiškėjo kaltės dėl eismo įvykio, kadangi ji atlikta neturint pakankamų duomenų, kurie leistų nustatyti, koks buvo pareiškėjo automobilio ir kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio išsidėstymas kelyje prieš eismo susidūrimą. Pareiškėjo manymu, ekspertizės akte nurodyta tikėtina išvada nesudaro pagrindo pripažinti jo kaltės. Šiuo atveju visos abejonės dėl jo kaltės nebuvo pašalintos, todėl priimtas nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas (b.l. 2-5).
A. M. 2019 m. lapkričio 1 d. paaiškinime nurodė, kad jis važiavo su savo automobiliu Šilutės pl., ties prekybos centras „Banginis“ pirma kelio juosta. Kadangi priekyje važiuojanti mašina stabdė ir suko į prekybos centrą „Banginis“ įvažiavimą, jis saugiai persirikiavo į antrą judėjimo juostą. Tada važiuojanti trečia judėjimo juosta mašina Volkswagen Passat pradėjo jį stumti, rikiuodamasi iš trečios juostos. Jis (A. M.) pradėjo naudoti garsinį signalą, taip važiuodamas apie 30 metrų. Tačiau automobilio Volkswagen Passat vairuotojas nereagavo ir stūmė jį iki sujungimo, kol jis (A. M.) neatsidūrė su vienu ratu užvažiavęs ant pirmos juostos žymėjimo (b. l. 17). A. M. 2019 m. lapkričio 7 d. paaiškinime nurodė, kad dėl 2019 m. lapkričio 1 d. įvykusio eismo įvykio nieko papildyti neturi, nes viską išdėstė. Nori pažymėti, jog prieš parodant draudikams automobilį, jis poliravo kairės pusės priekinį sparną ir kairės pusės priekines duris. Taip pat vieną pažeidimo vietą jis patepė perkant automobilį prie jo iš autosalono gautais remontiniais dažais. Draudikams automobilis buvo pateiktas toks, kaip 2019 m. lapkričio 7 d. pateiktas policijos pareigūnams. Eismo įvykio metu jo automobilis buvo tais pačiais ratais ir padangomis, kaip ir 2019 m. lapkričio 7 d. apžiūros metu (b.l. 19). Kartu su paaiškinimais A. M. pateikė savo ranka nubraižytą eismo įvykio vietos schemą (b.l. 16)
Pareiškėjas A. M. teisme palaikė skundo reikalavimus ir parodė, kad jis iki eismo įvykio važiavimo krypties nekeitė, važiavo antra eismo juosta tiesiai. Pravažiavęs šviesoforą, jis judėjo pirma juosta, kur yra posūkis į prekybos centrą „Banginis“. Kadangi pirmoje juostoje buvo spūstis, jis persirikiavo į antrą juostą, ties įvažiavimu į „Banginis“. Jis toliau važiavo tiesiai, antroje juostoje, kai nevažiavo mašinos jis saugiai persirikiavo. Kai jis pastebėjo automobilį Volkswagen Passat, šis automobilis, važiuodamas trečia eismo juosta, pradėjo stumti jo automobilį į pirmą eismo juostą. Automobilis Volkswagen Passat privažiavo šalia ir užpakaline automobiliu dalimi stūmė pareiškėjui priklausantį automobilį, ties galine keleivio durele. Jis signalizavo automobiliui Volkswagen Passat tol, kol buvo stumiamas, šis automobilis į garsinį signalą nereagavo. Automobilio Volkswagen Passat vairuotojas sukėlė eismo įvykį tyčia. Kai įvyko susidūrimas, jis pradėjo stabdyti ir įjungė avarinį ženklą. Jo automobilis atsidūrė tarp pirmos ir antros juostos, nes jį taip nustūmė kitas automobilis. Jis važiavimo kryptį pakeitė žymiai ankščiau nei įvyko susidūrimas. Kaltas dėl eismo įvykio yra nukentėjusysis, kuris jį chuliganiškai stūmė į pirmą eismo juostą.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba – pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo A. M. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad įrodymai, esantys administracinio nusižengimo byloje, neginčijamai įrodo pažeidėjo administracinių nusižengimų padarymą. Pagrįstai nustatyta ir įrodyta, kad A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje.
Nukentėjusysis D. B. teisme parodė, kad jis stovėjo prie šviesoforo pirmoje eismo juostoje, kuri toliau važiuojant tapo antrąja eismo juosta. Dešinėje pusėje yra išvažiavimas iš šalutinio kelio. Iš to šalutinio kelio išvažiavo ir pažeidėjas. Pažeidėjas važiavo greitėjimo-lėtėjimo juostoje, kuri taip pat yra tuo pačiu ir įvažiavimas į prekybos centrą „Banginis“, o toliau važiuojant ši juosta tapo pirmąja eismo juosta. Priešais pažeidėjo mašiną važiuojantis automobilis pradėjo stabdyti, norėdamas įvažiuoti į prekybos centrą „Banginis“. Jo manymu, pažeidėjas nenorėdamas stabdyti savo mašinos, išvažiavo į tą eismo juostą, kuria važiavo nukentėjusysis. Tada jis (D. B.) išvažiavo šiek tiek į trečią juostą, ir važiavo toliau tarp antros ir trečios juostų, signalizuodamas pareiškėjui, tačiau jam savo važiuojamosios kelio juostos neužleisdamas. Didelio greičio nebuvo. Taip važiuodamas – antrąja ir trečiąja juostomis, signalizavo pažeidėjui kol įvyko susidūrimas. Važiuodamas nuo šviesoforo jis nekeitė važiavimo juostos, į kitą (trečiąją) šiek tiek įvažiavo tik tada, kai pažeidėjas bandė rikiuotis į eismo juostą, kuria jis tuo metu važiavo. Susidūrimas įvyko už įvažiavimo į prekybos centrą „Banginis“. Susidūrimas nebuvo stiprus, jį pajutęs pradėjo stabdyti. Jie važiavo panašiu greičiu. Negali pasakyti kiek jo mašina išvažiavo į kitą (trečiąją) juostą. Jie susidūrė jo važiuojamojoje juostoje, jis nekeitė važiavimo juostos prieš susidūrimą. Jis buvo verčiamas keisti važiavimo kryptį, kadangi neužleido pareiškėjui važiuojamosios juostos.
D. B. 2019 m. lapkričio 2 d. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. lapkričio 1 d. važiavo Šilutės pl., pajudėjo nuo šviesoforo, važiavo antra juosta iš dešinės jam Mercedes-Benz užkišo su signalu, jis (D. B.) šiek tiek išvažiavo į kitą eismo juostą, pavažiavus gal 20 metrų, pajuto stuktelėjimą į savo automobilį Volkswagen Passat dešinį šoną (b. l. 18).
Siekdami nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir išsiaiškinti, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą, administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys policijos pareigūnai 2019-11-11 paskyrė užduotį atlikti objektų tyrimą. Iš 2019 m. lapkričio 25 d. ekspertizės akto Nr. 11K-317(19), 11K-337(19) matyti, kad ekspertas, susipažinęs su administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga, padarė tokias išvadas: 1. Tikėtina, kad eismo įvykio metu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rikiuojamasi iš pirmos eismo juostos į antrąją ir kairiojo šono priekine dalimi atsitrenkta į antrąja eismo juosta greičiau važiavusio automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono vidurį ir nuslysta juo link galo. Transporto priemonių susidūrimas įvyko joms neprivažiuojant vietos, kurioje po eismo įvykio aptiktas automobilis „Mercedes Benz“. Duomenų, kurių pagrindu galima būtų tiksliau nustatyti transporto priemonių susidūrimo vietą, tirti pateiktoje medžiagoje nėra. Prieš pat stabdymą automobiliu „Volkswagen Passat“ buvo važiuojama apie 48,2 km/h greičiu. 2. Tikėtina, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko antroje eismo juostoje, transporto priemonėms neprivažiuojant vietos, kurioje po eismo įvykio aptiktas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų, kurių pagrindu galima būtų tiksliau nustatyti transporto priemonių susidūrimo vietą, tirti pateiktoje medžiagoje nėra. 3. Tikėtina, kad prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje, kurią nurodo automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. M., stabdant automobilį „Mercedes Benz“ buvo galima išvengti transporto priemonių susidūrimo. 4. Klausimas nesprendžiamas. 5. Techniniu požiūriu, tikėtina, kad tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. M. veiksmai, - persirikiuodama iš pirmos eismo juostos į antrąją, nedavė kelio ja važiavusiam automobiliui „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė (b.l. 27-34).
Teismo posėdžio metu Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus teismo ekspertas V. P. patvirtino byloje esančią ekspertizės išvadą ir parodė, jog ekspertizės išvada yra tik tikėtina, kadangi ji priimta remiantis tik tam tikrais, byloje esančiai duomenimis. Šiuo atveju yra tik tam tikrų duomenų visuma, kurių pagrindu galima daryti tik tikėtiną išvadą apie transporto priemonių susidūrimo vietą ir aplinkybes. Objektyvių duomenų, kurie galėtų paneigti pareiškėjo A. M. versiją, jog jis važiavo antrąja juosta ir nukentėjusiojo D. B. buvo išstumtas į pirmąją juostą, nėra, ir patvirtinti ar paneigti jis to negali. Iš byloje esančių duomenų galima spręsti kaip įvyko susilietimas tarp mašinų, kokia buvo jų tarpusavio padėtis, koks buvo automobilių judėjimas. Ekspertas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad abu automobiliai sustojo būdami orientuoti į kairę pusę. Pagal Volkswagen Passat stabdymo pėdsakus galima spręsti, kad jis važiavo toldamas nuo dešiniojo kelkraščio, judėjimas vyko ne tiesiai, o lanku. Automobilis Mercedes-Benz sustojo taip pat įstrižai, kas rodo, kad prieš pat susidūrimą jo judėjimas buvo įstrižai kelio, tolstant nuo dešiniojo kelkraščio pusės. Tikėtina, kad važiuojant automobiliui Volkswagen Passat antra eismo juosta, į ją iš dešinės kelio juostos automobilis Mercedes-Benz rikiavosi į kairę pusę. Automobiliai susilietė, kadangi Volkswagen Passat judėjo greičiau, todėl jis braukėsi dešiniojo šono galutine dalimi į automobilio Mercedes-Benz kairiojo šono priekinę dalį. Automobilis Volkswagen Passat sustojo palikdamas ratų stabdymo žymes, Mercedes-Benz sustabdė greičiau, nes jo važiavimo greitis buvo mažesnis. Pagal stabdymo žymes jis nustatė Volkswagen Passat judėjimo greitį, nustatė, kad automobilis judėjo toldamas nuo dešiniojo kelkraščio. Prieš pėdsakų atsiradimą Volkswagen Passat judėjo įstrižai.
2019 m. lapkričio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 1 d. apie 14 val. 15 min. dirbant Klaipėdos mieste, buvo gautas pranešimas, kad Šilutės pl. ties 35 pastatu yra eismo įvykis ir asmenys nesutaria dėl kaltės. Atvykus minėtu adresu pareigūnus pasitiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad važiavo antra eismo juosta, kai staiga pirmoje eismo juostoje buvęs automobilis Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo rikiuotis ir jį kliudė. Automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. M., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad važiavo antra eismo juosta, o Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo trečia eismo juosta ir pradėjo jį spausti. Iš pastatytų automobilių eismo įvykio vietoje matėsi, kad Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis važiavo antra eismo juostą ir iš stabdymo žymių matosi, kad automobilis Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rikiavosi į antrą eismo juostą, o Volkswagen Passat automobilis buvo atsidūręs viduryje tarp antros ir trečios eismo juostos (b.l. 11).
2019 m. lapkričio 1 d. eismo įvykio vietos plane užfiksuoti atstumai nuo sustojusių transporto priemonių Mercedes-Benz ir Volkswagen Passat, eismo juostų ženklinimo linijų, Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdymo žymė (b. l. 12). Papildomose duomenys apie eismo įvykį užfiksuota, kad buvo apgadintas automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis, priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės sparnas, taip pat apgadintas automobilio Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės sparnas (b.l. 13). Byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuoti automobilių apgadinimai, eismo įvykio vieta (b.l. 14). Pareiškėjo atstovas pateikė vienuolika nuotraukų iš internetinio žemėlapio Google Maps, kuriose užfiksuotas judėjimas Šilutės plento keliu link prekybos centro „Banginis“ (administracinio nusižengimo bylos pabaigoje).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. M. skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
A. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis 2019 m. lapkričio 1 d., 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį nepraleido antra eismo juosta važiavusios transporto priemonės Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su ja susidūrė, dėl ko buvo apgadintos dvi transporto priemonės.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas.
ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė už kitus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus.
KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 104 punkte numatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.
Administracinio nusižengimo tyrimo metu, teismui pateiktame skunde bei teisminio bylos nagrinėjimu metu pareiškėjas A. M. neigė savo kaltę dėl kilusio eismo įvykio, teigdamas, jog eismo įvykio kilimą lėmė kitos transporto priemonės Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo D. B. chuliganiškas vairavimas. Pareiškėjo teigimu, jis į antrą eismo juostą iš pirmosios eismo juostos iki mašinų susidūrimo jau buvo saugiai persirikiavęs, o jam važiuojant antrąja eismo juosta, kita transporto priemonė - Volkswagen Passat, kuri važiavo trečiąja eismo juosta, pradėjo „stumti“ pareiškėjo automobilį į pirmą eismo juostą. Automobilio Volkswagen Passat vairuotojas, pasak pareiškėjo, jo automobilį tol „stūmė“ į pirmąją eismo juostą, kol automobiliai susidūrė. Tačiau teismas netiki šia eismo įvykio kilimo versija, kadangi ją paneigia byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma - ne tik nuoseklūs nukentėjusiojo D. B. parodymai, eksperto išvada ir teismo eksperto paaiškinimai teisme, bet ir kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.
Visų pirma, pareiškėjas A. M. teismo posėdžio metu neneigė, kad dar prieš susidūrimą su nukentėjusiojo automobiliu, jis keitė važiavimo kryptį, nes jam važiuojant pirmąja eismo juosta, prieš jo automobilį atsiradus kliūčiai, jam teko persirikiuoti į antrąją eismo juostą. Tokias aplinkybes nurodė ir paaiškinime pareigūnams, bei nubraižytoje eismo įvykio schemoje (b.l. 16-17). Nors pareiškėjas A. M. teigė, kad persirikiavimo manevrą jis atliko saugiai ir prieš eismo įvykio kilimą jis jau važiavo antrąja eismo juosta, tačiau teismas tiki nuosekliais nukentėjusiojo D. B. teisme duotais parodymais, kadangi juos patvirtina tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai (eismo įvykio vietos schema, nuotraukos, tarnybinis pranešimas, ekspertizės aktas), tiek teisme apklausto teismo eksperto V. P. paaiškinimai.
Nukentėjusysis D. B. nuosekliai parodė, kad pravažiavęs šviesoforą, jis važiavimo krypties nekeitė ir link žiedinės sankryžos važiavo savo eismo juosta iki tol, kol į jo eismo juostą pabandė įvažiuoti Mercedes Benz vairuotojas A. M.. Nukentėjusysis teisme parodė, kad dešinėje kelio pusėje, šalia šviesoforo, yra įvažiavimas į prekybos centrą „Banginis“, kuriuo ir važiavo pareiškėjo A. M. vairuojamas automobilis. A. M. važiavo greitėjimo -lėtėjimo juostoje, kuri jam vėliau tapo pirmąja eismo juosta. Nukentėjusysis D. B. nuo šviesoforo važiavimo krypties nekeitė, važiavo ta pačia eismo juosta, kuri vėliau jam tapo antrąja eismo juosta, o pareiškėjas A. M. keitė važiavimo kryptį - iš pirmos eismo juostos rikiuodamasis į antrąją eismo juostą, nors ja važiavo nukentėjusysis. Nukentėjusysis važiavimo krypties nekeitė ir pareiškėjui A. M. savo važiuojamosios eismo juostos neužleido, tačiau dėl pareiškėjo manevro į jo eismo juostą, jam teko šiek tiek išvažiuoti į trečiąją eismo juostą. Taip važiuodamas – antrąja ir dalimi ratų trečiąja eismo juostomis, signalizavo pažeidėjui, kol įvyko susidūrimas. Susidūrimas įvyko už įvažiavimo į prekybos centrą „Banginis“, jis nebuvo stiprus, jį pajutęs D. B. pradėjo stabdyti. Nukentėjusiojo D. B. teigimu, ne pareiškėjas, o jis buvo verčiamas keisti važiavimo kryptį, kadangi neužleido pareiškėjui savo važiuojamosios juostos.
Nukentėjusiojo D. B. parodymus, kad pareiškėjas A. M. vairuodamas automobilį Mercedes-Benz ir keisdamas važiavimo kryptį nepraleido antra eismo juosta važiavusio D. B. patvirtina ir 2019 m. lapkričio 25 d. ekspertizės akto Nr. 11K-317(19), 11K-337(19) išvados (b.l. 27-34). Ekspertizės akte pažymėta, kad techniniu požiūriu, tikėtina, jog tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. M. veiksmai, – persirikiuodama iš pirmos eismo juostos į antrąją, nedavė kelio ja važiavusiam automobiliui „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Nors ekspertizės išvada yra tikėtina, tačiau vertinant ir kitus byloje esančius įrodymus, teismui nekyla abejonių dėl pateiktų išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tikėtina eksperto išvada formuluojama tada, kai tyrimui pateiktoje medžiagoje objektyvių duomenų visumos nepakanka vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, tačiau ji neprieštarauja jokiems objektyviems duomenims. Vieninteliai bylos duomenys, prieštaraujantys ekspertizės išvadoje nurodytam eismo įvykio mechanizmui, yra tik paties pareiškėjo parodymai ir jo iškelta kitokia eismo įvykio kilimo versija.
Teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas V. P. atkreipė dėmesį į tai, kad abu automobiliai po susidūrimo sustojo būdami orientuoti į kairę pusę. Ekspertas nurodė, kad pagal automobilio „Volkswagen Passat“ stabdymo pėdsakus galima spręsti, kad jis važiavo toldamas nuo dešiniojo kelkraščio, judėjimas vyko ne tiesiai, o lanku. Automobilis „Mercedes-Benz“ taip pat sustojo įstrižai, tai rodo, jog prieš pat susidūrimą jo judėjimas buvo įstrižai kelio, tolstant nuo dešiniojo kelkraščio pusės. Eksperto teigimu, tikėtina, kad automobiliui „Volkswagen Passat“ važiuojant antra eismo juosta, į ją iš dešinės kelio juostos automobilis „Mercedes-Benz“ rikiavosi į kairę pusę. Automobiliai susilietė, kadangi „Volkswagen Passat“ judėjo greičiau, todėl jis braukėsi dešiniojo šono galutine dalimi į automobilio „Mercedes-Benz“ kairiojo šono priekinę dalį. Automobilis „Volkswagen Passat“ sustojo palikdamas ratų stabdymo žymes, „Mercedes-Benz“ sustabdė greičiau, nes jo važiavimo greitis buvo mažesnis. Pagal užfiksuotas stabdymo žymes ekspertas nustatė automobilio „Volkswagen Passat“ judėjimo greitį ir kryptį - automobilis judėjo toldamas nuo dešiniojo kelkraščio.
Aptarti bylos duomenys paneigia pareiškėjo A. M. teiginius, kad jis buvo stumiamas iš savo eismo juostos, priešingai, patvirtina nukentėjusiojo D. B. teiginius, kad pareiškėjas, mėgindamas rikiuotis į eismo juostą, kuria tuo metu važiavo nukentėjusysis D. B., pastarojo nepraleido ir tokiu būdu sukėlė eismo įvykį.
Teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadomis, tyrimas atliktas kompetentingo eksperto, ištyrus ir įvertinus eismo įvykio vietoje sudarytą eismo įvykio vietos schemą, eismo įvykio vietoje darytas nuotraukas su eismo įvykio vietos bei automobilių sugadinimų vaizdais, įvertinus tiek nukentėjusiojo, tiek pareiškėjo iškeltas įvykio versijas, o taip pat naudojant moksliškai pagrįstas skaičiavimo metodikas. Minėto ekspertizės akto išvadas teismo ekspertas patvirtino ir paaiškino teismo posėdžio metu.
Nors skunde pareiškėjas teigia, kad tyrimo metu nebuvo imtasi visų priemonių surinkti visų galimų duomenų, tačiau teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis. Duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Jei tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Aptariamu atveju įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumą, jų pagrįstumą bei objektyvumą, pagrįstai manytina, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti A. M. kaltumą jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padaryme.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad eismo įvykį lėmė būtent A. M. padaryti KET 9 ir 104 punktų pažeidimai, kai jis 2019 m. lapkričio 1 d., 14 val. 30 min., Šilutės pl. 35, Klaipėdoje vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keisdamas važiavimo kryptį, nepraleido antra eismo juosta važiavusios transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su ja susidūrė.
Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-14158-2019 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti pareiškėjo A. M. skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
A. M. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-14158-2019 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.