- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-29
- Bylos Nr.
- II-159-870/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-03191-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Pareiškėjas
- H. G., Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus
dalyvaujant pareiškėjai H. G., Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniajam specialistui R. I.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi H. G. skundą dėl administracinės nuobaudos skyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-1744257-12 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme gautas H. G. skundas dėl 2012 m. birželio 18 d. priimto nutarimo Nr. 10N-1744257-12 administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skirta 100 litų bauda už Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą. Ji prašo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Skunde pareiškėja nurodo, kad su priimtu sprendimu nesutinka, nes byla buvo išnagrinėta neobjektyviai, paviršutiniškai. 2012 m. birželio 13d. 14 val. ties Geležinė g. 4, Vilniuje į jos vairuojamą automobilį HYUNDAI i 30 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo WOLKSVAGEN JETTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgadino jos mašiną. Kelio vingyje važiavo labai lėtai, kadangi kelias yra labai siauras, ir suko į kairę nuo aikštelės pusės. Įvažiuojant į posūkį, kur prasideda Geležinė g. pamatė iš priekio, jai iš kairės, gana greitai atvažiuojantį minėtą automobilį VW JETTA. Kadangi tas kelio ruožas yra toks siauras, jog fiziškai negali prasilenkti du automobiliai, ji, praktiškai, sustojo, kad galėtų važiuoti atgal ir išvažiuoti į aikštelę, tam, kad praleistų atvažiuojantį automobilį. Nusprendė šitaip padaryti, nes jai reikėjo mažiau važiuoti atgal nei kitam vairuotojui, kadangi prasilenkti toje vietoje dviem automobiliams, jos supratimu, labai sunku, arba neįmanoma. Jai sustojus netikėtai dideliu greičiu į jo vairuojamą transporto priemonę įvažiavo VW JETTA markės automobilis valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis įvažiavo į jos automašinos priekinį kairįjį sparną. Iš VW JETTA mašinos išlipo keleivis. Ji irgi išlipo iš savo automobilio ir paklausė, kas atsitiko, kodėl VW JETTA nesustojo, o keleivis atsakė: „Aš jam sakiau, kad jis važiuotų labai lėtai o jis..., o jis..vietoj stabdžių paspaudė gazą“. Tada iš VW JETTA išlipo garbingo amžiaus vairuotojas, priėjęs pasakė, kad jau 40 metų vairuoja ir neturėjo eismo įvykių, o čia pirmą kartą sėdo už vairo šiais metais ir taip jau atsitiko, kad jis paspaudė ne tą pedalą. Tuo momentu, iškart po susidūrimo, jis pasakė, kad savo kaltę pripažįsta ir pasiūlė sumokėti už nuostolius, bet ji atsakė, kad negali su tuo sutikti, nes mašina yra lizinginė. Ji paskambino pagalbos telefonu 112, jos paklausė, ar reikalinga greitoji pagalba, atsakė, kad ne. Vėl paklausė, ar ji kalbėjo su kitu vairuotoju ir ar jis pripažįsta kaltę. Paklausė dar kartą ir jis atsakė, kad taip, kaltas. Pareigūnė, su kuria bendravo telefonu, pasakė, kad pildytume eismo įvykio deklaraciją. Ji pradėjo pildyti, bet priėjo VW JETTA keleivis ir pasakė, kad šioje situacijoje yra ji kalta. Atsižvelgiant į tai ji iškvietė Kelių policiją. Kai atvažiavo Kelių policija ji pareigūnams pasakė, kad į jos automobilį įvažiavo VW JETTA ir kad kitas vairuotojas paspaudė vietoj stabdžių greičio pedalą. Pareigūnai atliko savo darbą, matavo kelią, o ji ir kitas vairuotojas rašė paaiškinimus. Po to, kai policijos pareigūnai baigė matuoti, jie pradėjo pildyti dokumentus. jai pasakė, kad ji irgi pažeidė kelių eismo taisykles, nes nesilaikė dešinės pusės ir įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Nuo stipraus smūgio, susidūrimo metu, jos automobilį net numetė ir kol neatvažiavo policija, ji taip ir stovėjo, o VW JETTA vairuotojas patraukė savo automobilį iš įvykio vietos. Ji tikra, jog ji, iš savo pusės, padarė viską, kad išvengtų susidūrimo su VW JETTA automobiliu. Jos vertinimu, automobilis W V Jetta į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė jau sustojusį. Eismo įvykio schemoje nėra užfiksuoto jos vairuojamo automobilio stabdymo kelio. VW JETTA vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, atitinkančio eismo sąlygas, jo paaiškinimas, jog jis vairavo apie 20 km/h vertintinas kritiškai. Kadangi VW JETTA automobilio sugadinimai yra iš jo kairės pusės, todėl negalima teigti, kad ji važiavo ne savo eismo juostoje. Eismo įvykio schemoje nurodytos šukės, tačiau nenurodyta atstumų nuo kelkraščio ir kokiam automobiliui jos priklauso. Pareiškėja teigia, kad Kelių policijoje išnagrinėjus bylą nepavyko pašalinti jos kaltės konstatavimo abejonių, o išvados paviršutiniškos, bendro pobūdžio ir neargumentuotos.
Teismo posėdžio metu H. G. palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas R. I. pateikė atsiliepimą į skundą. Atsiliepime prašoma H. G. skundo netenkinti. Pagal eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotus duomenis, H. G. prieš transporto priemonių susidūrimą nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto sudarydama kliūtį iš priekio važiavusiam VW Jetta automobiliui. Byla nagrinėjusio pareigūno nuomone, ant važiuojamosios asfaltuotos kelio dalies pasilikę transporto priemonės VW Jetta priekinių ratų slydimo pėdsakai, patvirtina, kad L. S. bandė išvengti susidūrimo su priešinga eismo juosta važiavusiu automobiliu. Jeigu eismo dalyvė H. G. nebūtų pažeidusi Kelių eismo taisyklių 105, 125 p. reikalavimų (važiuotų arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto) eismo įvykis neįvyktų.
Atvykęs į teismo posėdį Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas R. I. paaiškino, kad susidūrimas įvyko ne įvažiavime, kuris yra 3,3 m. Automobilis yra 1,5-1,6 m., todėl galima prasilenkti. Kontaktas įvyko ten, kur pasipylė šukės. Tyrimo metu abejonių dėl to nekilo nei vienam proceso dalyviui. Pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairuotojas privalo važiuoti arčiau dešiniojo krašto. Šiuo atveju, po automobilių susidūrimo, automobilio priekis pasislinko, matyti, kad vairuotoja važiavo kirsdama kampą. Kadangi ji kampą nukirto, tai sudarė kliūtį, judančiam iš priekio automobiliui, todėl jokių abejonių nekyla dėl vairuotojos kaltės. Dėl automobilio „Jettos“ vairuotojo, tai reikėtų išgirsti jo parodymus. Jeigu dar smūgis būtų į galą, dar galima būtų patikėti, kad vairuotoja bandė pavažiuoti, o „Jettos“ vairuotojas supainiojo pedalus. Tačiau tokie parodymai sprendimo neįtakojo. Pagal stabdymo kelią ir susidūrimą, tai akivaizdu, kad tas vairuotojas (S.) 20 km/h tikrai nevažiavo. Šiuo atveju geriau būtų išklausyti ir kitą vairuotoją.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. R. (jis kartu važiavo su L. S.) paaiškino, kad L. S. yra jo pažįstamas. Jie važiavo gatvele apie 20 km/h greičiu, laikėsi dešinės kelio pusės, važiavo palei šaligatvį. Toje vietoje jis prabuvo apie 5 val. ir kiek pastebėjo nei vienas vairuotojas nevažiavo kuo arčiau dešinio kelkraščio, kirto kampą. Taip buvo ir šiuo atveju. Prieš juos atvažiavo automobilis, kirto kampą ir susidūrė „kakta į kaktą“. Ten prie kelio yra apaugę krūmai ir blogas matomumas. Šiuo keliu reikia važiuoti lėtai ir laikytis dešinės kelio pusės. Honda automobilis per greitai važiavo. Moteris kirto kampą, ji išvažiavo į priešpriešinį eismą ir dėl to įvyko įvykis. Viskas įvyko labai greitai, buvo didelis garsas, stiprus smūgis. Jis vairuoja automobilį 63 metus. Deklaracijos pildyti nenorėjo. Jis grįžo pas meistrą, o kai grįžo į eismo įvykio vietą, ponia jau pildė deklaraciją. Jis paprieštaravo, kad būtų pakviesti policijos pareigūnai. Atvažiavo policijos pareigūnai, o moteris ginčijosi, įrodinėjo, kad ji teisi. Atsakydamas liudytojas į p. H. G. klausimus, paaiškino, kad jis nesakė, jog . vietoj stabdžių paspaudė „gazą“. S. visas drebėjo, jis nesusigaudė, kas čia atsitiko, o jis atėjęs pasakė, kad jokių deklaracijų ir kviečiame policiją. Atsakydamas į Kelių policijos atstovo klausimus, liudytojas parodė, kad po susidūrimo „Jetta“ automobilis nebuvo patrauktas. Gal nuo trenksmo truputį atšoko. S. jam nesakė, kad supainiojo pedalus.
Teismas stengėsi kelis kartus iškviesti į teismo posėdį pil. L. S., tačiau p. S. į paskirtą 2012-08-30 teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Jis nurodė, kad negali dalyvauti posėdyje dėl sveikatos būklės (b. l. 29-31). Kadangi administracinėn atsakomybėn patraukta H. G. norėjo užduoti jam klausimų, teismas nutarė daryti byloje pertrauką ir dar kartą kvieti L. S.. Tačiau jis į 2012-09-18 paskirtą teismo posėdį neatvyko, nurodė, kad jo sveikata nepagerėjo (b. l. 40-42). Teismas darė byloje pertrauką ir į 2012-10-04 posėdį pakartotinai kvietė pil. L. S.. Jis į paskirtą teismo posėdį neatvyko, pateikė raštą, kuriame nurodė, kad jo sveikata beveik kasdien blogėja, neturi lėšų keliauti į teismą, Smarkiai pablogėjo jo atmintis. Autoįvykio beveik neprisimena ir negali pasakyti atlyginta jam žala, ar ne. Prieš policiją liudyti neturi ką. Advokatas patarė prieš save neliudyti, bet nesupranta ką tai reiškia. Poliklinikoje aiškina, kad gal tik po Pasaulio pabaigos (š. m. gruodžio 21-25 d.) galės būti naudingas teisme. Jis prašo nevaikyti jo po polikliniką, kad gauti pažymą, prašo apklausti į namuose, kad įsitikinti, jog beveik nieko neprisimena. Jis prideda medikų išduotą pažymą, kurioje nurodyta, jog pacientas dėl skausmo negali beveik vaikščioti, negali ilgai sėdėti (b. l. 53-54). Analogišką prašymą ir pažymą (dėl sveikatos nepagerėjimo) jis pateikė, kai buvo kviečiamas atvykti į 2012-11-19 posėdį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pil. L. S. sveikatos būklę ir amžių (gim. 1927 m.) bei jo paaiškinimą, kad beveik nieko neatsimena, nutarė jo neatvesdinti ir pateiktą skundą baigti nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2012-06-13 tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio vietoje yra kelio vingis, jame matomumą apriboja aukšti krūmai, kalio danga (asfaltas) užteršta smėliu. Hyundai vairuotoja paaiškino, kad važiavo nuo Sukilėlių gatvės ir kelio vingyje suko į kairę, sukdama pamatė priešpriešais atvažiuojantį automobilį VW „Jetta“. Vairuotoja stabdė ir jau beveik sustojo, kai į ją atsitrenkė VW „Jetta“, kurio vairuotojas pasak H. G. ne stabdė, o priešingai padidino greitį. VW „Jetta“ vairuotojas paaiškino, kad važiavo Geležinės g. apie 20 km/h greičiu. Artėjant prie kelio vingio pamatė priešpriešais atvažiuojantį automobilį „Hyundai“, kuris važiavo prieš eismą, todėl stabdė, bet sustoti nespėjo ir automobiliai susidūrė. Tai, kad VW „Jetta“ stabdė patvirtina ant asfalto likę stabdymo pėdsakai (b. l. 10).
Iš byloje esančio 2012-06-13 L. S. paaiškinimo matyti, kad jis vairavo automobilį VW „Jetta“, važiavo Geležinės g. link Sukilėlių g. apie 20 km/h greičiu. Jis pamatė priešais atvažiuojantį automobilį, kurio prieš tai nesimatė dėl krūmų. Jis stabdė, bet susidūrimo išvengti nepavyko. Hyundai automobilis su kuriuo susidūrė važiavo jo kelio puse, kirto kampą (b. l. 15).
Skundas tenkintinas iš dalies.
H. G. apeliaciniu skundu kelia kaltės klausimą dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir įrodymų vertinimo.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 16 -320/2007).
Teismo vertinimu, konkrečioje byloje būtina atsakyti į klausimą, ar H. G. veiksmai – nevažiavimas kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, taip sudarant kliūtį priešpriešais važiavusiam automobiliui, – ir lėmė eismo įvykio kilimą, ir ar ji pagrįstai patraukta atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
H. G. kaltinama pažeidusi KET 9, 105 ir 125 punkto reikalavimus. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 105 punkte nurodyta, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis. Remiantis KET 125 punktu, vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad priimant nutarimą niekaip nevertinta H. G. nuo pat pradžių 2012-06-13 paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad vairuotojas (pil. L. S. ) jai galimai pasakė, kad „vietoj stabdžių paspaudė greičio pedalą“, kas galimai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. KET 134 punktas reikalauja, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Teismo vertinimu, turi būti įvertinti ir kito vairuotojo veiksmai vairuojant transporto priemonę. Taipogi iš byloje esančių objektyvių duomenų nėra galimybės nustatyti, kokiu greičiu galimai važiavo kitos transporto priemonės (VW „Jetta“) vairuotojas.
Teismas konstatuoja, kad ATPK 250 str. 1 p. numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Konstatuojant pažeidimą turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Konstatuoti pažeidimą teismas gali tik remdamasis įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 str. nustatytus reikalavimus, ir tik išanalizavęs bei įvertinęs visus sprendžiamai bylai reikšmingus duomenis. Įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 str.).
Dėl to būtina įvertinti aplinkybes, ar institucijos ir teismo surinkti įrodymai yra pakankami siekiant neabejotinai nustatyti, kad asmens traukiamo atsakomybėn veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teisės teorijoje vyrauja nuostata, kad visos iškilusios abejonės ir nepašalinti neaiškumai turi būti vertinami įtariamo teisės pažeidimą padariusio asmens naudai, kadangi tiek skiriant administracines nuobaudas, tiek kriminalines bausmes, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcija. Teismui pateiktų bei teisme surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad H. G. padarė KET 9, 105 ir 125 punktuose numatytus pažeidimus, kurie lėmė, buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, vertinant institucijos surinktus duomenis, rašytinius įrodymus bei apklausus pačią H. G., liudytoją A. R. ir neesant galimybės apklausti pil. L. S. (dėl jo garbaus amžiaus, sveikatos būklės – nurodo, kad beveik nieko neatsimena, pateiktose med. pažymose nurodyta, kad jį kamuoja skausmas, sunkiai vaikščioja, negali ilgai sėdėti) bei pažymint tai, kad rašytiniai asmens paaiškinimai negali būti prilyginti parodymams duotiems teismo posėdyje ypač, kai asmuo kaltę neigia, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl H. G. inkriminuojamo pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymo.
Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina pašalinti visas kilusias abejones dėl jo kaltės, o nesant galimybės pašalinti tokių abejonių – jos turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
H. G. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2012 m. birželio 18 d. priimtą nutarimą Nr. 10N-1744257-12 ir grąžinti bylą Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui nagrinėti iš naujo.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.