- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-01-13
- Bylos Nr.
- 1-294-295/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38591-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Kaltinamasis
- D. K.
- Advokatai
- Zbignevas Jankovskis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, našlė, dirbanti (duomenys neskelbtini) direktore, anksčiau neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini),
kaltinama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji D. K., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis ir dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
2015 m. liepos mėn. 10 d., apie 06:46 val., D. K., vairuodama jai nuosavybės teise priklausantį automobilį Toyota Corolla Verso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodama Vilniuje, šviesoforais reguliuojamoje Rinktinės - Žvejų - Olimpiečių gatvių sankryžoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. ...“, tai yra, važiuodama Žvejų gatve, degant žaliam šviesoforo signalui ir sukdama į dešinę link Mindaugo tilto, nedavė kelio dviračio vairuotojui, degant žaliam šviesoforo signalui važiuojančiam dviračių taku ir kertančiam važiuojamosios dalies, į kurią ji suka, eismo juostą, jį partrenkė ir sužalojo dviračio vairuotoją A. M., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šiais savo veiksmais kaltinamoji D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamoji D. K. savo kaltę jai inkriminuojama nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad 2015 m. liepos mėn. 10 d., apie 06:46 val., ji, vairuodama automobilį Toyota Corolla Verso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodama Vilniuje, šviesoforais reguliuojamoje Rinktinės - Žvejų - Olimpiečių gatvių sankryžoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko buvo partrenktas dviračių taku dviračiu važiavęs nukentėjusysis A. M.. Kaltinamosios teigimu, atlikdama manevrą ir sankryžoje sukdama į dešinę, ji nematė nei vieno pėsčiojo, nei dviratininko, kuriuos turėtų praleisti. Tačiau jau pasukusi į Mindaugo tilto pusę ir pravažiavusi pėsčiųjų perėją, ties dviračių taku, ji išgirdo smūgio garsą ir iš karto staigiai sustabdė automobilį. Išlipusi iš automobilio, ji pamatė partrenktą dviratininką. Kokiu būdu ji galėjo partrenkti dviratininką, tuo metu ji nesuprato, kadangi sukdama į dešinę, ji jokio dviratininko nepastebėjo, tačiau vėliau, peržiūrėjusi vaizdo registratoriaus, įrengto jos vairuotame automobilyje, padarytą vaizdo įrašą, ji galutinai įsitikino, kad pažeidė Kelių eismo taisykles, kadangi vaizdo įraše dviratininkas prieš pat susidūrimą yra užfiksuotas automobilio priekyje, dešinėje jo pusėje. Kaltinamoji D. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi ir atsiprašė nukentėjusiojo dėl jam padarytų kūno sužalojimų.
Teismas mano, kad kaltinamosios D. K. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jos nurodytos eismo įvykio aplinkybės nekelia abejonių, jos kaltė dėl eismo įvykio, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. M. sveikata, kilimo, yra patvirtinta teismo posėdyje duotais nukentėjusiojo A. M. parodymais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 11-17), transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais (b.l. 18-20; 21-23), vaizdo įrašo apžiūros protokolu (b.l. 39), taip pat specialistų išvadomis (b.l. 31, 50-51) bei medicininių dokumentų apžiūros protokolu (b.l. 36), iš kurio turinio matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, apžiūrėjo nukentėjusiojo A. M. medicininius dokumentus ir apžiūros metu padarė išvadą, kad A. M. nustatyta minkštųjų audinių patinimas kairėje blauzdoje su kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio kūnų vidurinio trečdalio lūžiais, o sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgdamas į byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios D. K. kaltė Kelių eismo taisyklių pažeidimu, sukėlusiu eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, yra įrodyta, o jos padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamosios D. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, be to, ji savo noru pateikdama ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams vaizdo registratoriaus padarytą vaizdo įrašą, padėjo išaiškinti eismo įvykio kilimo priežastis, tuo pačiu padėdama išaiškinti ir šią nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios D. K. gynėjas prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jos dukrą B. L..
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).
Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamoji D. K., kuri kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, anksčiau baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn traukiama nebuvo, savo kaltę jai inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu davė teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, ir nuoširdžiai gailisi, padariusi nusikalstamą veiką, bei teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo A. M., todėl teismas mano, kad ji supranta savo kaltę bei suvokia tokio savo elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai, ir atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji D. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o taip pat atsižvelgdamas ir į tą aplinkybę, jog byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys, teismas konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, leidžiančios atleisti kaltinamąją D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamosios D. K. dukra B. L. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad ji anksčiau neteista ir nebausta administracine tvarka, dirba Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl skirianti didžiulį dėmesį bendravimui su savo motina ir nuolat akcentuojanti Kelių eismo taisyklių laikymosi svarbą, vairuojant transporto priemones, bei formuojanti teisingą motinos požiūrį į teisėto elgesio visuomenėje būtinumą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad B. L. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai D. K., todėl mano, kad kaltinamosios dukra B. L. yra tinkama laiduotoja.
Atsižvelgdamas į tai, kad tiek kaltinamosios D. K., tiek laiduotojos B. L. darbo užmokestis nėra labai didelis (b.l. 92), o laiduotoja dar augina ir išlaiko du mažamečius vaikus (b.l. 93), teismas mano, kad tikslinga atleisti kaltinamąją B. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,
nusprendžia:
Atleisti D. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams, laiduotoju paskiriant jos dukrą B. L., o baudžiamąją bylą D. K. atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti D. K., kad jai, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai B. L., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.