Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1633-1058/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-05-18
Bylos Nr.
1-1633-1058/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13169-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
V. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1633-1058/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13169-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. 2017 m. kovo 19 d., apie 1.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,98 promilių girtumo laipsnis), buitinio konflikto metu smurtaudamas prieš savo tėvą J. Š., t.y. badydamas jį žirklėmis į įvairias kūno vietas bei galvos sritį, sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė paviršinę galvos žaizdą, kuri vertintina nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. kovo 18 d. buvo motinos gimtadienis ir ta proga namuose buvo svečių. Šventė prasidėjo apie 14 val. Svečiams išvykus, jie su tėvais trise tęsė išgertuves, visi išgėrė tikrai nemažai. Motina stipriai prisigėrė ir eidama nugriuvo ant grindų. Jis ją bandė kelti, norėjo paguldyti į lovą. Tėvas pradėjo prie jo kabinėtis, kad jis jos nekeltų, o paliktų gulėti. Tuo metu su tėvu prasidėjo žodinis konfliktas ir jie susikibo. Tėvas įkando jam į pirštą, po ko jis griebė nuo stalo žirkles ir pradėjo durti tėvui tomis žirklėmis į įvairias kūno vietas, galimai pataikė ir į galvą. Dar kurį laiką stumdėsi ir grūmėsi, kol vienas kitą paleido, o netrukus atvažiavo policija. Dėl savo elgesio labai gailisi. Dėl to, kad tėvas įkando jam į pirštą, pretenzijų neturi (b. l. 42, 45, 46).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. Š. parodė, kad gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu sūnumi V. Š. ir žmona M. Š.. 2017 m. kovo 19 d., apie 1.20 val. jie visi trise gėrė alkoholinius gėrimus, kai staiga V. pradėjo su juo konfliktuoti. Konflikto metu V. paėmė į rankas galimai peiliuką ar žirkles (tiksliai neprisimena) bei juo sudavė jam į įvairias kūno vietas, taip pat tiksliai nepamena į kokias. Šiais savo veiksmais V. sukėlė jam fizinį skausmą (b. l. 6-8).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad 2017 m. kovo 19 d. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėjas J. Š., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas. Ant jo kūno pastebėjo smurto žymes. Jam buvo smarkiai apdraskyta galva (kruvina), sudraskytos rankos bei kairės pusės šonas. Pasiteiravus, kas nutiko, J. Š. paaiškino, kad jo sūnus V. Š. jį ką tik sumušė – peiliu ir žirklėmis dūrė į įvairias kūno vietas, bei smūgiavo rankomis. J. Š. įvykio vietoje nurodė peiliuką bei žirkles, kuriomis buvo sužalotas. Bandant išsiaiškinti situaciją, J. Š. kalbėjo nenuosekliai, negalėjo sklandžiai paaiškinti aplinkybių, tuo metu V. Š. tėvo atžvilgiu elgėsi agresyviai, keikė jį necenzūriniais žodžiais, mosikavosi rankomis, todėl buvo panaudota specialioji priemonė – antrankiai. Atvykusi greitoji medicinos pagalba GMP 0893 J. Š. suteikė pirmąją medicinos pagalbą. Kambaryje taip pat buvo V. Š. mama M. Š., kuri buvo smarkiai neblaivi, gulėjo ant lovos ir paaiškinti situacijos nesugebėjo (b. l. 34). Analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. Golubevo tarnybiniame pranešime (b. l. 12).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. kovo 19 d., 1.02 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog bute adresu (duomenys neskelbtini)girdisi triukšmas, šūkauja vyriškis, galimai smurtaujama (b. l. 3).

Iš pareikšimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo bei fotolentelių matyti, kad bute adresu (duomenys neskelbtini) apžiūrėjus kambarį, ant lovoje gulinčios pagalvės patalynės rastos raudonos spalvos žymės, taip pat raudonos spalvos žymės rastos ir ant sienos šalia pagalvės (b. l. 6-10).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios fotonuotraukos matyti, kad ant nukentėjusiojo J. Š. galvos yra raudonos spalvos žaizda (b. l. 11).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad apžiūrėjus nukentėjusįjį J. Š. jam preliminariai nustatyta paviršinė galvos žaizda, kairės rankos ir kairiojo šono sumušimai su paviršiniu minkštųjų audinių pažeidimu (b. l. 27).

Specialisto išvadoje Nr. G 1134/2017(01) nurodyta, kad J. Š. nustatyta galvos paviršinė žaizda, padaryta iki GMP apžiūros 2017 m. kovo 19 d. Nustatytas vienas sužalojimas, kuris galėjo būti padarytas vienmomentiškai, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 29-30).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus žirkles, paimtas iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), ant jų smaigalio buvo pastebėtos nedidelės rudos dėmės (b. l. 16-17).

Byloje esantys duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl pripažintini įrodymais.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiu ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Byloje nėra ginčo, jog V. Š. yra J. Š. sūnus, todėl nagrinėjamu atveju kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas artimam giminaičiui.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. Š. 2017 m. kovo 19 d., apie 1.20 val. bute, esančiame Vilniuje, Gerosios Vilties g. 42-4, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu smurtaudamas prieš savo tėvą J. Š., t.y. badydamas jį žirklėmis į įvairias kūno vietas bei galvos sritį, sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė paviršinę galvos žaizdą, kuri vertintina nežymiu sveikatos sutrikdymu. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamasis V. Š. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 71-72).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš artimą giminaitį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. Š. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – V. Š. praeityje vieną kartą teistas (b. l. 64), teistumas yra už grasinimą ir smurtą prieš artimą giminaitį, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 62-63), niekur nedirba (b. l. 60), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 61), nuo 1995 m. birželio 7 d. iki 1995 m. birželio 15 d. tirtas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė – psichopatija, dirglioji forma (b. l. 69), į Priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 70). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 1 metai laisvės apribojimo, šiuo konkrečiu atveju yra tinkamas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, V. Š. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir padarymo aplinkybes, prokurorės pasiūlyti įpareigojimai – būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, teismo vertinimu yra tikslingi ir galintys daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Prokurorės siūlomas įpareigojimas – pradėti dirbti tikslintinas, nurodant, kad V. Š. įpareigojamas per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba, nesant tokios galimybės, užsiregistruoti darbo biržoje.

Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. kovo 19 d., 2.11 val. iki 2017 m. kovo 20 d., 16.45 val., t. y. dvi paras (b. l. 36, 37-38), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (b. l. 48-49) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, žirklės, maišas su patalyne, perduoti saugoti į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b. l. 18-21), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti V. Š. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę,

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Š. paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. kovo 19 d., 2.11 val. iki 2017 m. kovo 20 d., 16.45 val. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 ir 5 punktais, įpareigoti V. Š. visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, įpareigoti per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba, nesant tokios galimybės, užsiregistruoti darbo biržoje, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, žirkles, maišą su patalyne, perduotus saugoti į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje. (b. l. 18-21), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

Išaiškinti V. Š., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė