Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro Dariaus Žvirblio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) sav., Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, išsiskyręs, bedarbis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. J. mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui (artimam giminaičiui), o būtent:

2016-10-08, apie 18 val. 10 min., V. J. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2.49 promilių girtumas), konflikto su nukentėjusiuoju savo broliu D. J. metu, tyčia vieną kartą žarstekliu suduodamas į galvos sritį, padarydamas žaizdą galvos kairėje kaktinėje - momeninėje srityje, nukentėjusiajam D. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2016-10-09 įtariamojo apklausos metu parodė, kad jis sutinka su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą, pilnai prisipažįsta dėl nusikaltimo, kurį padarė, t. y. kad sudavė žarstekliu savo broliui, tačiau brolis pirmas pradėjo šį jų konfliktą. Šių metų, t. y. 2016 spalio mėnesį, tikslios datos įvardyti negali, nes neatsimena, bet žino, kad tai buvo vakar, t. y. šeštadienį, ryte jo brolis D. grįžo į namus iš turgaus pripirkęs maisto ir alkoholio. Su broliu D., kuriam trenkė žarstekliu, savo motina J. J. ir dar kitu broliu T. J. gyvena namuose, adresu (duomenys neskelbtini) rajone, jų mirusiam tėvui priklaususiame bute, kam šis butas oficialiai priklauso dabar - jis nežino. Broliui D. grįžus iš turgaus, jie abu apie 11 val. jų namų kambaryje pradėjo girtauti. Iki jų muštynių jis su D. išgėrė pakuotę, t. y. šešis butelius po vieną litrą talpos alaus, 7.5 laipsnių stiprumo. Girtavo tik jis ir D., nei jo kitas brolis T. nei mama su jais nesėdėjo ir negėrė, jie turėjo savo veiklos. Kai jis su D. pasigėrė, su juo pradėjo ginčytis, konfliktuoti, jie nuolat pykstasi, kai prisigeria, kai būna blaivūs - sutaria. Pavakario metu, tikslaus laiko nurodyti negali, atsimena, kad brolis kitame kambaryje kalbėjo telefonu, o jis tuo metu būdamas virtuvėje pagarsino radiją. Tada D. atėjo į virtuvę ir pradėjo ant jo rėkauti, kad patylintų radiją, ar jis bandė pats patylinti radiją - jis neatsimena, buvo labai girtas. Ką jis sakė tuo metu D. - neatsimena, tik nuotrupomis atsimena, kad D. pats pirmas dešinės rankos kumščiu ne mažiau penkių kartų vožtelėjo jam į galvą, kurią jam šiek tiek skauda ligi šiol. Tada jis dešine ranka stvėrė žarsteklį, kuris buvo virtuvėje prie pečiaus, padėtas prie durelių, kur dedamos malkos, ir stipriai užsimojęs vieną kartą tuo žarstekliu sudavė savo broliui D. į galvą, į kurią tiksliai vietą - pasakyti negali, neatsimena, atsimena, kad jis tik visas apsipylė kraujais. Sudavęs žarstekliu D. į galvą, jis išbėgo į lauką, atsisėdo ant suoliuko ir sėdėjo, nes bijojo, kad gali pats gauti nuo brolio su ta pačia ,,kačerga“. Po to laiko, kai išbėgo į lauką, greitai, tačiau negali nurodyti laiko, kuriuo metu, atvažiavo policija, kuri išsivežė jį į policijos komisariatą. Jis negali pasakyti tiksliai, kas matė jo su broliu muštynes, jis neatsimena, kad tai būtų matęs jo brolis T., tikrai nemano, kad tuo metu buvo namuose, tačiau mano, kad tai matė jų su D. mama J., kadangi girdėjo kaip ji kažką rėkė, kai jis su broliu susikibo, galbūt ji dėl jų sukelto triukšmo atlėkė į virtuvę ir visa tai matė, nežino. Jis tiksliai visų įvykio aplinkybių nupasakoti negali, kadangi buvo labai girtas. Labai gailisi, kad šitaip sužalojo savo brolį, pridūrė, kad jis su broliu šiaip nesipyksta, kai yra blaivūs, jų santykiai tuo metu būna geri, tačiau kai prisigeria, buvo jau ne vienas kartas, kai vienas prieš kitą buvo pakėlę rankas (b. l. 55-56).

2016-12-09 įtariamojo apklausos metu V. J. parodė, prisipažįsta, kad grumtynių su broliu D. metu žarstekliu sudavė broliui vieną kartą į galvą, atsimena savo ankstesnius parodymus, juos tvirtina ir jų laikosi, daugiau nebeturi ką papildyti. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio, mano, kad šioje situacijoje kaltas yra alkoholis, nes dėl girtumo jis šitaip pasielgė. Jis su broliu D. po to įvykio bendrauja telefonu, brolis ant jo lyg ir nebepyksta. Jam yra išaiškinta galimybė užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis su tuo sutinka (b. l. 59-60).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. J. prisipažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

2016-10-08 liudytojo apklausos metu nukentėjusysis D. J. parodė, kad 2016-10-08 nuo ryto namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , jis ir jo brolis V. J. vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp jų visą dieną dėl įvairių dalykų kildavo žodiniai konfliktai. Apie 18:10 val., jis nutarė eiti miegoti, todėl nuėjęs į virtuvę, pritildė muziką. Tuo metu iš kito kambario atbėgo brolis V. J. ir kažką surikęs su žarstekliu jam vieną kartą trenkė per galvą. Nuo patirto smūgio jis prarado sąmonę ir pargriuvo ant grindų virtuvėje. Daugiau nieko neatsimena, tik per miglą atsimena, kad bendravo su policijos pareigūne, kuri jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nukentėjusįjį greitosios medicinos pagalbos darbuotojai automobiliu pristatė į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, kur medikai susiuvo galvoje atsivėrusią žaizdą, bei atliko kitus tyrimus. Po medikų apžiūros buvo paleistas į namus (b. l. 17).

2016-10-13 liudytojo papildomos apklausos metu nukentėjusysis D. J. parodė, kad nori papildyti savo parodymus, kadangi apklausiamas buvo girtas ir ne viską pasakė. Darbo dienomis gyvena pas mamą J. J., adresu (duomenys neskelbtini) . kartu su broliais V. ir T. J.. Savaitgaliais pagrinde gyvena pas savo draugę (duomenys neskelbtini) , tik būtent tą savaitgalį, kada sukonfliktavo su broliu, liko pas motiną namuose, nes buvo susipykęs su drauge. 2016 m. spalio 8 d. jis buvo turguje, grįžęs namo žiūrėjo televizorių, pavakaryje su broliu V. J. pradėjo girtauti, jie išgėrė apie aštuonis litrinius butelius alaus, 6 laipsnių stiprumo. Su jais brolis T. negėrė. Pradėję gerti, jie su broliu V. nekonfliktavo, tik ant pačio galo, kai jau buvo gerai ,,įkaušę“, pradėjo nesutarti, pradėjo ginčytis žodžiu. Tą patį vakarą po jo žodinių konfliktų su broliu, jis pradėjo susirašinėti su savo drauge, jie abu susipyko, todėl jis labai susinervino. Apie 18:10 val., jis norėjo eiti miegoti, o brolis kaip tik nuėjo į virtuvę ir pagarsino muziką. Tai jį dar labiau sunervino. Tada jis nuėjo į virtuvę, kur buvo brolis. Jis neatsimena, ar atėjęs į virtuvę pats bandė pritylinti muziką, tik atsimena, kad atėjęs į virtuvę pradėjo šaukti ant brolio, kad šis pritylintų muziką, tada brolis jam atsakė: ,,tylėk, ne tavo reikalas“, ir toliau nepritylino muzikos, nekreipdamas į jį dėmesio. Tada jis supykęs pats pirmas puolė savo brolį, t. y. abiem rankomis pastūmė brolį. Ar jo brolis pastumtas kur nors atsitrenkė, pasakyti negali, nes nepamena, kadangi labai buvo girtas, todėl tikrai visko tiksliai nupasakoti negali. Tuomet brolis puolė ant jo atgal, jie pargriuvo ir voliojosi, žino, kad dešinės rankos kumščiu trenkė į veido sritį, tačiau į kurią veido pusę trenkė - pasakyti negali. Jis taip sudavė broliui į veido sritį tik vieną kartą, tikrai atsimena, kad daugiau kartų nesudavė, nebent jiems voliojantis ant žemės, dar galėjo užsigauti galvą ar kitas kūno vietas. Jiems taip voliojantis ant grindų, brolis vienu momentu išsprūdo ir pastvėręs žarsteklį, buvusį prie pečiaus, jam jau atsistojusiam nuo žemės, vieną kartą trenkė tuo žarstekliu į galvą, dėl ko jo kaktos kairėje pusėje atsivėrė žaizda ir jis apsipylė kraujais. Kai brolis pamatė, kad jam baisiai bėga kraujas, išbėgo į lauką. Ką brolis lauke veikė jis pasakyti negali, nes nežino ir nežino, ar šį jo su broliu konfliktą matė jų mama, tačiau tikrai atsimena, kad ji matė, kai jis visas buvo apsipylęs kraujais. Tuo metu, kai jis su V. susimušė, T.namuose nebuvo, atėjo į namus, kai atvažiavo policija. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis D. J. parodė, kad jis konflikto su broliu metu buvo labai girtas ir visų tiksliai aplinkybių nupasakoti negali. Jis niekada su broliu taip, kaip tą vakarą, nebuvo susimušęs, nebent buvo girti susistumdę ar tai žodžiu sukonfliktavę. Kai būna blaivūs su broliu V., jie sutaria gerai. Blaivas V. būna ramus, jo lyg namuose nebūtų. Jis nori su V. susitaikyti, kadangi jie yra abu dėl šio įvykio kalti (b. l. 21-22).

2016-11-10 liudytojo apklausos metu J. J. parodė, kad ji su savo trimis sūnumis D., V. ir T. J. gyvena savo bute, adresu (duomenys neskelbtini) . 2016 m. spalio mėnesio pradžioje, tikslios datos nurodyti neatsimena, jos sūnus D. su V. girtavo jos namuose. Ji nežino, kiek tą dieną jos minėtieji sūnūs išgėrė alkoholio. Tos dienos pavakaryje, jos abu minėtieji sūnūs sukonfliktavo. Ji atsimena, kad tuo metu ji su V. sėdėjo kambaryje ir žiūrėjo pageidavimų koncertą, o D. tuo metu buvo kitame kambaryje. Taip jai žiūrint televizorių, V. pagarsino televizorių, kad garsiau girdėtųsi muzika, o tada D. atlėkė iš kito kambario ir pakeltu tonu V. pasakė, kad pritylintų muziką. Tada V. kažką atsakė D., tik ji nebepamena ką. Tada ji pamena, kad D. pirmasis pastūmė V., tačiau kaip pastūmė, ar viena ar abejomis rankomis – nurodyti negali, neįsiminė, kadangi viskas vyko labai greitai. V. iš karto pradėjo priešintis D., irgi pastūmė D., tačiau kaip pastūmė – ji paaiškinti negali, kadangi viskas vyko labai greitai. Taip besistumdydami D. su V. pradėjo grumtis ir ji išsigandusi išbėgo į lauką šauktis pagalbos. Nieko neradusi ji grįžo į namus ir rado virtuvėje sėdintį D., kuriam buvo prakirsta kakta, jam bėgo kraujas. D. jai apie tai nieko nesakė. Tada ji nuėjo į kambarį, kur yra televizorius ir rado drebantį ir išsigandusį V., kuris tylėjo kaip D. ir nieko jai nepasakojo. Ji nieko nelaukdama iškvietė policiją, suprato, kad jos sūnūs susimušė virtuvėje, kadangi prie pečiuko ten yra žarsteklis, kuriuo D. ir buvo praskelta kakta. Kadangi ji buvo labai pikta ant abiejų savo sūnų, ji po šio įvykio su jais net nekalbėjo, todėl negali daugiau nieko pasakyti apie sūnų muštynes, o pati viso to nematė, kadangi muštynių metu buvo išėjusi į lauką. Muštynių metu jos trečiojo sūnaus T.namuose nebuvo (b. l. 35-37).

2016-10-08 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016-10-08, apie 18 val., (duomenys neskelbtini) pranešėjas D. J. vartojo alkoholį su broliu V. J.. Tarp jų kilo konfliktas ir V. J. kelis kartus žarstekliu trenkė į galvą D. J.. Sulaikomas V. J. elgėsi ramiai (b.l. 8-11).

2016-10-08 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini) Užlipus laiptais, kairėje yra durys (foto lentelėje Nr. 1), pro kurias įėję patenkama į koridorių (foto lentelėje Nr. 1). Koridoriuje dešinėje yra įėjimas į virtuvę, kurioje yra stalas, kėdės, spintelės, kiti buitiniai apyvokos daiktai (foto lentelėje Nr. 2). Virtuvėje kairėje ant medinių grindų prie malkinio pečiaus atremtas žarsteklis, šone malkos (foto lentelėje Nr. 3). Apžiūrėjus nusikaltimo pėdsakų neužfiksuota, nepaimta (b. l. 13, 14-15).

2016-10-14 kitų objektų apžiūros metu specialistas pateikė išvadą, kad D. J., gim. 1973-08-16, nustatyta žaizda galvos kairėje kaktinėje - momeninėje srityse, kuri galėjo būti padaryta žarstekliu galimai aptariamojo įvykio metu, ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 42).

2016-10-14 kitų objektų apžiūros metu specialistas pateikė išvadą, kad V. J., gim. 1975-12-06, nustatyta kraujosruva kairiojo klubo srityje ir kairiojo antakio srities sumušimas pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio metu, ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 45-46).

Kaltinamajam V. J. 2016-10-08, 19.01 val., nustatytas 2.49 promilės girtumas (b.l. 12).

V. J. administracine tvarka nebaustas (b.l. 83).

V. J. neįrašytas į gydytojo psichiatro ir gydytojo narkologo įskaitą (b.l. 82).

Tokiu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis V. J. mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui (artimam giminaičiui) - savo broliui D. J. ir ši jo nusikalstama veika pilnai atitinka bei ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia.

D. J. civilinio ieškinio nepareiškė.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 106,46 Eur civilinį ieškinį. Jis yra pagrįstas rašytiniais įrodymais (b.l. 30) ir yra tenkintinas (BPK 115 straipsnis).

Kaltinamasis V. J. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b.l. 93-95).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. V. J. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis anksčiau teistas nebuvo, administracine tvarka nebaustas (b.l. 83). Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos aplinkybes ir jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis ir sutinka atlikti nemokamus viešuosius darbus, kaltinamajam paliktina siūloma paskirti bausmė, kuri kaltinamojo atžvilgiu gali pasiekti bausmės tikslus.

Kadangi byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis visiškai prisipažino esantis kaltas, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. J. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. J. taikytas sulaikymas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Kadangi V. J. nusikalstamą veiką padarė artimoje aplinkoje, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam V. J. taikytos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės, pradėjus bausmės vykdymą, baigtinos taikyti.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų viešųjų darbų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti V. J. galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų viešųjų darbų per mėnesį visuomenės labui.

Paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išklausyti visą programų kursą.

Į bausmės laiką įskaityti V. J. sulaikymą nuo 2016-10-08 iki 2016-10-10, vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamajam V. J. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-10-10 nutartimi taikytą smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonę – įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nesiartinti prie nukentėjusiojo, nebendrauti su juo ir neieškoti ryšių, pradėjus bausmės vykdymą, baigti taikyti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti jos naudai iš V. J. 106,46 Eur (vieną šimtą šešis eurus 46 euro centus).

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.