- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-07
- Bylos Nr.
- II-237-992/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01178-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- G. K.
- Pareiškėjas
- V. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Skundas administracinio nusižengimo byloje (S) Nr. II-237-992/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01178-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10.; 21.10.4.
2020 m. liepos 7 d.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, besimokančio (duomenys neskelbtini) 4 kurse, šiuo metu nedirbančio, registruoto Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vedusio, turinčio mažamečių vaikų, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2020 m. kovo 4 d., nutarimo Nr. 10-ANR_N-3701-2020 (ROIK 20109575835).
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio (toliau ir – Institucija) 2020 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3701-2020 (ROIK 20109575835) pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau– ir ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta subendrinta nuobauda – 600 Eur bauda. Nutarime konstatuota, kad V. S. 2019 m. lapkričio 12 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, kliudė stovintį automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadinęs abi transporto priemones iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo savo veiksmais V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
Nesutikdamas su Institucijos nutarimu V. S. pateikė teismui skundą nurodydamas, kad Institucijos pareigūnas neįsigilino į esamą situaciją ir tinkamai netyrė visų įvykio aplinkybių, t. y. nebuvo apklaustas nukentėjęs asmuo; pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimų asmeniui, kuris tiesiogiai matė eismo įvykį, iš kurio pareiškėjas neva pasišalino.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teismui pateiktame atsiliepime nurodo, kad nagrinėjant bylą buvo tinkamai įvertinti visi byloje esantys įrodymai (du kartus apklaustas eismo įvykio liudininkas, sugretinti abu minėti automobiliai, nustatytas apgadinimų atsiradimo mechanizmas bei pobūdis), dėl ko buvo priimtas teisėtas bei pagrįstas sprendimas ir objektyvaus pagrindo keisti priimtą nutarimą, Institucijos atstovo nuomone, nėra.
Skundą nagrinėjant teisme V. S. paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 12 d., vakare, apie 17.00 – 17.30 val., automobiliu Honda CRV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve pasiimti savo žmonos, vaiko ir žmonos draugės, važiavo vienas. (duomenys neskelbtini) esančio namo yra du įvažiavimai. Jis važiavo pro įvažiavimą, esantį toliau nuo Akropolio, pasuko į kairę pusę. Buvo tamsu, prastai apšviestas kiemas, kieme buvo pristatyta daug automobilių. Jam iš priekio važiavo daug automobilių, todėl jis savo vairuojamu automobiliu turėjo pasitraukti. Norėdamas praleisti kitus automobilius, pajudėjo atbulas, suko į dešinę, kur buvo laisva vieta - tarpas tarp automobilių. Buvo tamsu, daug automobilių, tačiau jokio garso jis negirdėjo. Padaręs manevrą, norėdamas įsitikinti, kad jokių automobilių neužkabino, išlipo apsižiūrėti. Apėjo aplink automobilį, šalia nieko nesimatė. Atsilaisvinus keliui, jis pasuko į dešinę link namo, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), kur jo laukė žmona su vaiku ir drauge. Nuo namo Nr. (duomenys neskelbtini), iki tos vietos, kur jis buvo laikinai įvažiavęs automobiliu, yra apie 150 metrų. Pasiėmęs žmoną su vaiku ir žmonos draugę, iš namo kiemo išvažiavo. Kuriuo keliu važiavo atgal, šiuo metu neatsimena. Jeigu liudytojas matė, galbūt jis ir galėjo apgadinti kitą transporto priemonę, tačiau tyčia pabėgti iš įvykio vietos pareiškėjas nenorėjo. Šiuo atveju tikrai nejuto, kad sukėlė eismo įvykį. Turi ilgą vairavimo patirtį ir jeigu būtų sukėlęs eismo įvykį, tikrai nebūtų pasišalinęs, kadangi šalintis neturėjo jokios dingsties: buvo blaivus, vairuotojo pažymėjimą turėjo, automobilis yra tvarkingas. Pareiškėjas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Skundą nagrinėjant teisme nukentėjusioji G. K. paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 12 d., apie 16.15 val., grįžusi po darbo, automobilį paliko stovėti kieme. Prie įvažiavimo į kiemą buvo laisvos vietos ir ji pastatė savo automobilį. Automobilį pastatė priekiu, galu gilyn į kiemą. Vėliau jai paskambinęs draugas pranešė, kad ji nueitų pas jo tėvus, kadangi kažkas įvažiavo į jos automobilį. Nuėjo pas draugo tėvus, ten jai buvo paduotas lapukas, kur buvo užrašyti jos automobilį apgadinusio automobilio duomenys. Su draugo tėčiu nuėjo apžiūrėti savo automobilio. Jos automobiliui buvo sudaužytas galinis dešinės pusės žibintas, subraižytas bamperis. Žmogus, pranešęs apie įvykį, nežinojo, kur jie gyvena, tačiau žinojo, kur gyvena jos draugo tėvai, todėl ir pranešė apie įvykį jiems, o ne tiesiogiai jai. Dėl šio įvykio j pati žalos nepatyrė, draudimas apmokėjo apgadinimų remontą. Prieš įvykį automobilis nebuvo apgadintas. Nukentėjusioji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Liudytoja K. S. paaiškino, kad jos vyras lapkričio 12 d. ją ir dukrą atvežė pas ilgametę šeimos draugę, adresu (duomenys neskelbtini). Po darbo paprašė, kad vyras atvažiuotų jų pasiimti. Apie 17.13 val. iš vyro gavo žinutę, kad po kelių minučių jis atvažiuos jų paimti, todėl jos išėjo į lauką ir pranešė, kad laukia lauke. Atvažiavo vyras, jos sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kieme yra du įvažiavimai. Namas, pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini), yra maždaug kiemo viduryje. Sutuoktinis atvažiavo nuo namo, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini). Išvažiavo per namo, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), įvažiavimą. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas yra sudėtingas, kadangi šalia yra vaikų darželis, apie 17-18 val. tėvai atvažiuoja paimti vaikų iš darželio ir eismo sąlygos būna sunkios. Vyras visada jai pasakoja apie įvairias situacijas kelyje, tačiau tą kartą apie jokį eismo įvykį jai nepasakojo, nieko nesakė, kad galimai kažkas įvyko. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Šalies argumentai
L. R. R. paaiškino, kad vakare išėjo parūkyti prie laiptinės durų. Rūkė prie namo, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini). Šis namas turi tris laiptines, jų laiptinė yra toliausiai nuo įvažiavimo į kiemą, t. y. nuo įvažiavimo iki laiptinės yra apie 100 metrų. Kiemas ilgas. Į kiemą yra du įvažiavimai, t. y. galima įvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) namo pusės pro darželį, arba pro (duomenys neskelbtini) namo įvažiavimą. Jis matė, kaip džipas ar visureigis įvažinėjo į kiemą, o iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo įvažinėjo dvi mašinos, kurias visureigio vairuotojas praleido, kadangi mašinos kitu būdu prasilenkti negalėjo. Norėdamas praleisti kitas mašinas, džipo vairuotojas atbulomis prisiparkavo prie nukentėjusiosios mašinos, kuri stovėjo priekiu. Tuo metu jis [liudytojas R. R.] nuo nukentėjusiosios automobilio stovėjo gal 100 metrų atstumu. G. K. automobilis buvo pastatytas ne aikštelėje, o ant įvažiavimo, iš kairės pusės buvo antra mašina. Praleisdamas automobilius džipo vairuotojas vėl pradėjo judėti, pradėjus judėti dar vienai mašinai, visureigio vairuotojas sustojo prie nukentėjusiosios automobilio šonu ir išlipęs iš automobilio apėjo galą, apžiūrėjo savo automobilį. Paties automobilių kontakto jis [liudytojas R. R.] nematė, matė, tik kai vairuotojas išlipęs apžiūrėjo savo ir nukentėjusiosios automobilius, kas jam sukėlė įtarimą. Garsas lyg ir buvo, tačiau iš kur sklindantis ir kokio pobūdžio, negali pasakyti, jam nėra žinoma. Apžiūrėjęs automobilius vairuotojas sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo pro (duomenys neskelbtini) namą. Pravažiuojant šiam automobiliui jis įsidėmėjo automobilio numerį ir grįžęs ant lapelio jį užsirašė. Galvojo šį lapelį užkišti už automobilio valytuvų, tačiau pastebėjęs, kad tai - kaimynės automobilis, raštelį perdavė kaimynui. Jis [liudytojas R. R.] nukentėjusiosios automobilio neapžiūrėjo. Policijos nekvietė ir kas vyko toliau, jam nėra žinoma. Pats automobilio nevairuoja. Kieme didelių spūsčių nebūna. Iš darželio pusės tėvai pastato automobilius ant šaligatvių, bet pravažiavimas yra paliekamas. Jų kieme tokie atvejai, kaip apgadinami automobiliai ir vairuotojai pabėga, nėra reti. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Byloje pateiktas 2019 m. lapkričio 12 d. eismo įvykio, įvykusio 2019 m. lapkričio 12 d., fiksavimo protokolas, kuriame užfiksuota automobilio Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyti automobiliui Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai, t. y. apgadintas galinis bamperis ir galinis dešinės pusės žibintas (9-10 b. l.).
Transporto priemonės Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole nurodyta, jog buvo nustatyta, kad ant galinio bamperio dešinėje pusėje matomi horizontalūs įbrėžimai - 48-49 cm aukštyje (17 b. l.).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pateiktoje fotolentelėje užfiksuoti automobiliams Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai. Sugretinus abi transporto priemones nustatyta, kad automobiliams padarytų apgadinimų pobūdis atitinka. Automobiliui Mazda įbrėžtas galinis bamperis, išdaužtas žibintas dešinėje pusėje. Automobiliui Honda įbrėžtas galinis bamperis dešinėje pusėje (18 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 1 dalyje gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y., kai asmuo suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą ar paslėpti eismo įvykio pėdsakus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog siekiant įrodyti asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, privaloma nustatyti, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį ir savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti nukentėjusiajam žalą, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš eismo įvykio tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo).
Teismas, išnagrinėjęs skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, daro išvadą, jog skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-3701-2020 buvo priimtas netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, neišsamiai ir nevisapusiškai jas išnagrinėjus, kas lėmė klaidingą išvadą dėl pareiškėjo kaltės, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažįstamas kaip teisėtas ir pagrįstas.
Skundžiamu nutarimu pareiškėjas V. S. buvo nubaustas už du administracinius nusižengimus: 1) eismo įvykio sukėlimą kliudžius ir apgadinus kitą automobilį (čia teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nutarime nurodyta, jog pareiškėjas padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą, už kurį jam paskirta 10 eurų bauda, kas techniškai nėra įmanoma, nes 417 straipsnio 8 dalyje nėra reglamentuotas joks nusižengimas, šioje dalyje numatyta, kokiais atvejais ir už kokius 417 straipsnyje įtvirtintus nusižengimus gali arba turi būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) ir 2) pasitraukimą iš įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (ANK 426 straipsnio 1 dalis).
Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktus duomenis, nustatyta, kad V. S. iš esmės neneigia įvykio dieną vairavęs transporto priemonę ir buvęs įvykio vietoje. Skundą nagrinėjant teisme pareiškėjas neatmetė galimybės, jog savo vairuojamu automobiliu galėjo kliudyti kitą kieme stovinčią transporto priemonę. Nurodė, jog atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, esant transporto spūsčiai turėjo praleisti du automobilius, dėl ko savo vairuojamu automobiliu, atbuline eiga, suko į aikštelę, į dešinę pusę, kur buvo tarpas tarp automobilių. Pareiškėjo teigimu, buvo tamsu, jokio kontakto su kitu automobiliu jis nepajuto. Kadangi vairavo ne jam priklausantį automobilį, pastatęs automobilį išlipo apsižiūrėti. Apėjęs savo automobilį, įsitikinęs, kad nieko nepadarė, sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Kaip teisme nurodė pareiškėjas, jo vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas, jis turėjo visus dokumentus, vairuotojo pažymėjimą ir šalintis iš eismo įvykio vietos neturėjo jokio objektyvaus pagrindo. Be to, jis turi ilgą vairavimo patirtį, žino, kokia atsakomybė laukia pabėgus iš eismo įvykio vietos ir jeigu būtų supratęs, kad apgadino kitą transporto priemonę, tikrai nebūtų išvažiavęs.
Skundą nagrinėjant teisme iš esmės nebuvo paneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis galėjo nepastebėti ir nesuprasti, kad sukėlė eismo įvykį, dėl ko nesuvokęs pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, išvažiavo.
Bylą nagrinėjant teisme liudytojas R. R. nurodė, kad įvykio dieną jis rūkydamas prie namo laiptinės, apie 100 metrų atstumu, pastebėjo džipą, kurio vairuotojas, įvažinėdamas į kiemą, turėdamas praleisti kitus automobilius, atbuline eiga prisiparkavo prie G. K. automobilio, stovėjusio ant įvažiavimo. Liudytojo teigimu, atlikęs šį manevrą džipo vairuotojas sustojo ir išlipęs iš automobilio apžiūrėjo savo ir nukentėjusios automobilius. Ši aplinkybė jam [liudytojui] sukėlė įtarimą. Kai automobilis pravažinėjo, jis įsidėmėjo ir užsirašė šio automobilio numerius. Paties automobilių kontakto jis [liudytojas R. R.] nematė, garsą lyg ir girdėjo, tačiau ar tai buvo automobilių kontakto garsas, liudytojas tiksliai nurodyti negalėjo.
Kiti skundo nagrinėjimo metu apklausti liudytojai G. K. bei K. S. tiesiogiai eismo įvykio nematė, todėl jokių reikšmingų aplinkybių dėl V. S. inkriminuotų veiksmų - pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, nurodyti negalėjo. Byloje nėra daugiau jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad V. S. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles) gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai kaltininkas aiškiai suvokia, jog sukėlė eismo įvykį ir sąmoningai siekia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju lieka nepaneigtas pareiškėjo teiginys, kad jis nepajuto savo vairuoto Honda CR-V automobilio kontakto su Mazda automobiliu. Tiek pats pareiškėjas, tiek jo veiksmus stebėjęs liudytojas R. R. teigė, jog V. S., praleidęs iš kiemo išvažiuojančius automobilius, įvažiavo į kiemo gilumą, todėl nelogiška, jog sąmoningai suvokęs ir siekęs pasitraukti iš eismo įvykio vietos V. S. būtų važiavęs į kiemą, kuriame sukėlė eismo įvykį, kai pats eismo įvykis buvo ties įvažiavimu į kiemą ir jis galėjo tiesiog apsisukti bei iš viso iš minėto kiemo išvažiuoti, šiuo atveju, pareiškėjas pervažiavo visą kiemo ilgį, pasiėmė jo laukiančią sutuoktinę su vaiku ir jos draugę. Vertinant tai, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, lapkričio mėnesį, apie 17.30 val., automobiliams padaryti apgadinimai, kurie užfiksuoti fotonuotraukose, nėra labai žymūs neatmetama galimybė, kad tokie apgadinimai V. S. galėjo būti sunkiai matomi ir jis nieko neįtardamas, išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Šios aptartos aplinkybės eliminuoja V. S. tiesioginę tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl teismas konstatuoja, jog V. S. veiksmuose nebuvo ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektyviosios pusės, o nesant bent vieno nusižengimo sudėties elemento, išvada, jog buvo padarytas nusižengimas, negalima. Dėl šios priežasties skundžiamame nutarime klaidingai buvo nuspręsta, jog V. S. padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, todėl šioje dalyje nutarimas turi būti keičiamas ir administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo turi būti nutraukta.
Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo, sprendžia, jog Institucija tinkamai nustatė faktines nusižengimo aplinkybes, tinkamai paskyrė nuobaudą (10 eurų baudą), tačiau suklydo nurodydami straipsnio dalį – V. S. veiksmai turi būti kvalifikuoti ne pagal 417 straipsnio 8 dalį, bet pagal 417 straipsnio 7 dalį, kadangi, kaip jau buvo paminėta, ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo inkriminavimas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, lėmusį kito eismo dalyvio turto apgadinimą, techniškai nėra įmanomas, nes 417 straipsnio 8 dalyje nėra reglamentuotas joks nusižengimas, nenumatoma jokia nuobauda, nėra sankcijos, šioje dalyje numatyta, kokiais atvejais ir už kokius 417 straipsnyje įtvirtintus nusižengimus gali arba turi būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta taisykle, pakeičia nuorodą į tinkamą 417 straipsnio dalį ir tikslina V. S. inkriminuoto nusižengimo kvalifikavimą (vietoj 417 straipsnio 8 dalies įrašant 417 straipsnio 7 dalį), kadangi, teismo vertinimu, nuobauda (10 eurų bauda) individualizuota tinkamai, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako. Teigtina, kad skundžiamas nutarimas dalyje dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo tikslintinas įrašant 417 straipsnio 7 dalį, naikintinas nuobaudų bendrinimas, paliktina galioti nutarime už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą paskirta nuobauda (10 eurų bauda).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 3 dalimi, 636 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
Iš dalies tenkinti V. S. skundą.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-3701-2020.
V. S. nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį.
Patikslinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-3701-2020 ir konstatuoti, kad V. S. šiuo nutarimu nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3701-2020 paskirtų nuobaudų bendrinimą.
Likusią Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3701-2020 dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.