Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Š. P., Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo motina I. P. mirė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) mirė tėvas S. P. (el. b. l. 4–5). Pareiškėjas A. P. ir suinteresuotas asmuo Š. P. yra mirusios I. P. ir mirusio S. P. sūnūs (el. b. l. 6–7). 1992 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi S. P. nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 14). 1995 m. liepos 7 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi S. P. įsigijo 0,0568 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., unikalus numeris (duomenys neskelbtini)(el. b. l. 15). S. P. ir I. P. susituokė (duomenys neskelbtini)(el. b. l. 8). 2000 m. liepos 18 d. civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 25 straipsnio 1 dalies norma nustatė, jog civilinio kodekso trečios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to šioje byloje taikytina 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.87 straipsnio 1 dalies norma, kur įtvirtinta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Tokiu būdu nurodytas nekilnojamas turtas, nors ir registruotas tik S. P. vardu laikytinas abiejų sutuoktinių, t. y. I. P. ir S. P., jungtine nuosavybe. Kauno miesto 28-ojo notarų biuro ir Kauno miesto 20-ojo notarų biuro pažymos patvirtina, kad dėl palikimo priėmimo po I. P. mirties niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta (el. b. l. 10–11).

Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, kurių prašo pareiškėjas, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjas A. P. yra I. P., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus, paveldintis pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdinis (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad po motinos mirties jis persikėlė gyventi į motinos ir tėčio santuokoje įgytą butą, naudojosi motinai priklausančiais daiktais, mokėjo už jai priklausančio turto dalį mokesčius, rūpinosi žemės sklypu, jį apsodino, ravėjo, prižiūrėjo aplinką, mokėjo mokesčius sodo bendrijai (el. b. l. 16–20), suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, ir remiantis palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas priėmė palikimą po palikėjos mirties, kadangi likusiu po palikėjos mirties nekilnojamuoju turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise. Pareiškėjo prašymas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus, paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Valstybė byloje patyrė 3,73 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, todėl jos priteisiamos valstybei iš pareiškėjo (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, 3,73 Eur (trijų eurų 73 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.