Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Širvintų tiekimas“ apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Saldva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Širvintų tiekimas“ dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Širvintų tiekimas“ priešieškinį dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas atmetė priešieškinį, kuriuo reikalaujama atlyginti 11 316,94 Lt ieškovo veiksmais padarytos žalos už išplėštas apsaugines ir priešgaisrines signalizacijas, nutraukus negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Teismas nurodė, kad nesant duomenų apie tai, kokios būklės patalpos perduodamos nuomininkui, nei kokia jose yra įrengta signalizacija, ir ar iš viso signalizacija yra įrengta, taip pat pasirašius patalpų nuomos sutartį nesant patalpų priėmimo-perdavimo aktui, negalima nustatyti, ar atsakovui su ieškovu 2007-01-17 nutraukus negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, atsakovui buvo padaryta žala, nes nėra žinoma, kokia buvo nuomojamų patalpų būklė prieš pasirašant sutartį. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas savo lėšomis nuomojamose patalpose įrengė apsauginę signalizaciją ir vaizdo stebėjimo įrengimus (b.l. 37-41), kuriuos, nutraukus nuomos sutartį, išmontavo.

Atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Ieškovas, turėdamas teisę reikalauti išlaidų atlyginimo pagerinęs išnuomotą daiktą, turi teisę į išlaidų atlyginimą, tačiau nutraukus nuomos sutartį, jų pačių įrengtą signalizaciją išmontavo, t.y. ją pasiėmė. Teismas ieškovo įrengtą signalizaciją vertino kaip išnuomoto daikto pagerinimą, o ne išnuomoto daikto pertvarkymą. Atsakovas neįrodė ne tik tai, kad jam buvo padaryta žala, bet ir kad žala padaryta neteisėtais ieškovo veiksmais.

Teismas nepagrįstai pripažino, kad 2006- 06 - 09 UAB „Saldva" ir UAB „Širvintų tiekimas" buvo sudaryta žodinė terminuota automobilio IVECO 49-12, v/n KVL 956 panaudos sutartis, pagal kurią UAB „Saldva" automobilį perdavė UAB „Širvintų tiekimas" 3 mėnesių laikotarpiui. Tokie motyvai yra prieštaringi, neatitinkantys įstatymų reikalavimų ir faktinių byloje nustatytų aplinkybių. Teismas nesivadovavo sutarčių aiškinimo taisyklėmis.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo teiginys, kad jis sudarė terminuotą panaudos sutartį yra paneigtas bylos medžiaga, nes pasibaigus „tariamai“ terminuotai panaudos sutarčiai, ieškovas nereikalavo grąžinti automobilio, nereiškė dėl toliau valdomo šio turto pretenzijos nereiškė, tai padarė tik 2007-01-23, kai atsakovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuomos mokesčio mokėjimo bei gera valia nagrinėjant ginčą sumokėjo skolą. Ieškovas nesielgė kaip rūpestingas savininkas, nesiekė susigrąžinti jam priklausančio turto, tai paneigia galimą sąlyginį sandorį. Tai, kad 14 000 Lt vertės automobilis buvo perduotas UAB „Širvintų tiekimas“ už skolą, patvirtinta ieškovo prieštaravimai, pareikšti kitoje byloje. Be to, ieškovas nesielgė sąžiningai atsakovo atžvilgiu, neinformavo jo apie tai, kad perduotas atsakovui automobilis buvo įkeistas bankui. Todėl esant abejonių dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos atsakovo naudai.

Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nevertino aukščiau nurodytų aplinkybių vertinant tarp šalių sudarytos sutarties turinį ir sprendime nenurodė, kodėl atmetė atsakovo nurodytus argumentus, bei pateiktus dokumentus pagrindžiančius jo nuomonę, vadovavosi prieštaringomis išvadomis, kad buvo sudaryta panaudos sutartis su sąlyga sudaryti pirkimo pardavimo sutartį.

Teismas netinkamai aiškino įstatymus, todėl padarė klaidingą išvadą, kad dėl to, kad automobilis buvo įkeistas bankui, todėl skolos padengimo sutartis tarp šalių negalėjo būti sudaryta, kas prieštarauja CK 6.321 str. 2d. nuostatoms, numatančioms, kad tokia sutartis gali būti sudaryta gavus tinkamą informaciją.

Teismas nepagrįstai vadovavosi CK 1.66 str. nurodydamas, kad tarp šalių sudaryta sutartis labiau atitinka panaudos sutarties požymius, nes sutartis sudaryta su sąlyga, t.y. jeigu ieškovas negrąžins skolos, atsakovas turės teisę automobilį nusipirkti. Panaudos sutartis nepagrįstai siejama su kitu sandoriu - pirkimo – pardavimo sutartimi.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą apie panaudos sutarties buvimą, neteisingai vadovavosi CK 6.640 str. nuostatomis draudžiančiomis daikto sulaikymo teisę, kadangi remiantis CK 6.69 str., 4.229 str., 4.233 str. reikalavimais atsakovas – kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę (sumoka nuompinigius, įvykdo prievolę palikti pagerintą turtą ar atligina turtinę žalą).

Teismas nevertino arba netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kuriais buvo grindžiamas priešieškinis dėl žalos atlyginimo. Teismas, pažeisdamas CPK 270 str. 4 d., nenurodė, dėl ko atmetė įrodymus, susijusius su priešgaisrine signalizacija, sąmata, kiek kainuos tokios signalizacijos atstatymo darbai, liudytojų parodymus, jog buvo nukirsti laidai, fotonuotraukas.

Teismas neįvertino to, kad ieškovas be atsakovo žinios dar iki sutarties nutraukimo savavališkai, nepasiūlius apmokėti turto pagerinimo išlaidų, pasiėmė įrengtą signalizaciją, tokiu būdu pažeidė atsakovo teises. Be to, ieškovas neturėdamas atsakovo leidimo, negalėjo įrengti signalizacijos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, byloje esančią medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, reglamentuojančias panaudos, nuomos teisinius santykius, taip pat civilinę atsakomybę, nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą, todėl nėra pagrindo jo keisti ar naikinti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad VĮ Regitros duomenų bazėje nuo 2001-08-30 yra registruotas automobilis IVECO 49-12, valstybinis Nr. KVL 956 ieškovo UAB „Saldva“ vardu (b.l. 5, 13). Pagal 2004-02-27 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį UAB „Širvintų tiekimas“ išnuomavo UAB „Saldva“ 760 kv.m. negyvenamą patalpą, esančią Kalnalaukio g. 10, Širvintų mieste, naudojant ją produkcijos sandėliavimui, už 1 000 Lt nuomos mokestį per mėnesį (b.l. 53-54). Nuo 2005-10-10 UAB „Saldva“ netinkamai vykdė pagal šią sutartį prisiimtus įsipareigojimus, nes nemokėjo nuomos mokesčio. 2006-06-09 UAB „Saldva“ perdavė automobilį IVECO 49-12, v/n KVL 956 UAB „Širvintų tiekimas“ laikinam naudojimui, kol ieškovas padengs skolą, su teise nusipirkti šį automobilį, nesumokėjus skolos (b. l. 73). 2006-12-20 teismo įsakymu nutarta išieškoti iš UAB „Saldva“ UAB ‚Širvintų tiekimas“ naudai 15 683,38 Lt skolą, 7 034,08 Lt delspinigių atsižvelgiant į tai, kad skolininkas neginčija nurodytos sumos (b.l. 21). 2007-01-17 UAB „Širvintų tiekimas“ ir UAB „Saldva“ nutraukė 2004-02-27 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir pasirašė patalpų perdavimo-priėmimo aktą (b.l. 52). Širvintų rajono apylinkės teismo 2007-03-13 nutartimi civilinė byla pagal kreditoriaus UAB „Širvintų šiluma“ pareiškimą dėl skolos ir delspinigių išieškojimo iš skolininko UAB „Saldva“ buvo nutraukta, kadangi skolininkas visiškai atsiskaitė su kreditoriumi (b.l. 91).

Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad teismui nebuvo pagrindo pripažinti, kad tarp šalių susiklostė ne panaudos, bet skolos padengimo teisiniai santykiai. Pagal CK 6.436 straipsnio 1 dalies nuostatą skolos padengimo sutartimi skolininkas perduoda savo turtą, kuris kreditoriui neįkeistas, kreditoriui nuosavybės teise kaip užmokestį už savo piniginę ar kitą turtinę skolą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovui perduotas ginčo automobilis buvo įkeistas, o atsakovas apie tai žinojo (b. l. 75, 76), todėl atsižvelgiant į tokias aplinkybes laikytina, kad tarp šalių negalėjo susiklostyti skolos padengimo santykių.

Teismas teisingai sprendė, kad atsakovas nepagrįstai naudojosi daikto sulaikymo teise, kadangi įstatymas yra įtvirtinęs imperatyvų draudimą naudotis sulaikymo teise esant panaudos santykiams (CK 6.640 straipsnis). Kolegija taip pat nurodo, kad atsakovui iš pradžių laikant pas save ginčo automobilį ir negrąžinant jo ieškovui dėl tos priežasties, jog ieškovas nebuvo padengęs įsiskolinimo, susidariusio pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, o po to - dėl to, kad, anot atsakovo, buvo sugadinta signalizacija nuomojamose patalpose ir dėl to buvo padaryta žala atsakovui, tokiu būdu buvo pažeidžiamos ieškovo teisės atimant iš jo galimybę teisėtai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu daiktu.

Atsakovo argumentai, jog ieškovo teiginys, kad buvo sudaryta terminuota panaudos sutartis, paneigtas byloje esančia medžiaga, nes ieškovas iš karto nereiškė jokių pretenzijų atsakovui dėl jo valdomo turto, ieškovas nesielgė kaip rūpestingas savininkas ir t.t., nesudaro pagrindo laikyti teismo sprendimo nepagrįstu ir neteisėtu. Be to, pažymėtina, jog ieškovui nebuvo pagrindo reikalauti grąžinti automobilio pasibaigus panaudos terminui, t.y. 2006-08-01, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas dar nebuvo padengęs skolos, susidariusios dėl nuomos mokesčio nemokėjimo atsakovui. Tai, kad ieškovo automobilis buvo įkeistas bankui ir atsakovas negalėjo jo parduoti siekdamas padengti susidariusį ieškovo įsiskolinimą, taip pat neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas netinkamai vertino įrodymus. Svarbiausia teismo pareiga – apginti pažeistas asmens teises ir įstatymų saugomus interesus. Tai galima padaryti tik visapusiškai nustačius ir ištyrus teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Civilinio proceso kodekso 176 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi teismas, vertindamas įrodymų visetą, įsitikino, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar byloje esantys įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys buvo susitarusios, jog ginčo automobilis bus perduotas atsakovui tol, kol nebus grąžinta skola, susidariusi pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, o šiuo metu ši skola yra grąžinta, todėl atsakovas ne tik kad neturi teisės sulaikyti daikto – šio automobilio, bet ir privalo jį grąžinti ieškovui.

Apelianto argumentai dėl žalos atlyginimo nepagrįsti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos, atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia, arba pažeidus bendro pobūdžio taisyklę elgtis atidžiai ar rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas atlyginti atsakovui jo nurodomą patirtą žalą dėl apsauginės ir priešgaisrinės signalizacijos. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas, pertvarkydamas nuomojamas patalpas be atsakovo žinios, t. y. dar iki nuomos sutarties nutraukimo savavališkai, be atsakovo žinios, nepasiūlęs apmokėti turto pagerinimo išlaidų, pasiėmė, tokiu būdu pažeidė Civilinio kodekso 6.501 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat atsakovo teises, tačiau kolegija sprendžia, kad tokie argumentai nesudaro pagrindo laikyti teismo sprendimo nepagrįstu ir neteisėtu. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas netinkamai aiškino tarp šalių sudarytos sutarties turinį bei įstatymų reglamentuojančių patalpų nuomos sutarčių nutraukimo teisines pasekmes. Tai, kad ieškovas savo įrengtą signalizaciją nuomojamose patalpose išmontavo nutraukus nuomos sutartį negali būti laikoma esminiu sutarties pažeidimu, kadangi ieškovas kaip nuomininkas pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su atsakovu buvo įsipareigojęs be raštiško nuomotojo (atsakovo) leidimo neperplanuoti ir nepertvarkyti nuomojamų patalpų (Sutarties 8.2 punktas), o kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju buvo atliktas tik nuomojamo daikto pagerinimas, todėl ieškovas nepareikalavęs daikto pagerinimo išlaidų turėjo teisę jį pasiimti. Kolegija taip pat nurodo, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje nebuvo aptarta nuomojamų patalpų būklė, taip pat ir signalizacijos buvimas, o byloje esantys įrodymai netiesiogiai patvirtina, kad apsauginę signalizaciją 2004-03-02 įsirengė ieškovas (b. l. 32), todėl reikalauti žalos atlyginimo nesant tai pagrindžiančių įrodymų nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329-330 str.str.).

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, ieškovui UAB „Saldva“ – 800 Lt (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnis). Kolegijos nustatytas išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas nesurašant jokio procesinio dokumento, jo dalyvavimą viename teismo posėdyje (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

nutarė:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Širvintų tiekimas“ 800 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme UAB „Saldva“ naudai.