Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Č. (V. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1960-05-23 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aštuonių klasių išsimokslinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatytų dviejų nusikalstamų veikų padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent:

jis 2011-05-28, apie 18.50 val., namo kieme, esančiame Eglinės Sodų 2-oji, Nr. 25, Vilniuje, būdamas neblaivus (2.52 promilių girtumas), turėdamas rankoje peilį ir juo mosikuodamas, grasino I. S. ją papjauti ir nužudyti, tokiu būdu sudarydamas nukentėjusiajai I. S. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Šiais veiksmais V. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

taip pat jis, 2011-05-30, apie 16.00 val., namo kieme, esančiame Eglinės Sodų 2-oji, Nr. 25, Vilniuje, būdamas neblaivus (2.39 promilių girtumas), turėdamas rankoje peilį ir juo mosikuodamas, grasino I. S. demonstruodamas peilį, tokiu būdu sudarydamas nukentėjusiajai I. S. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Šiais veiksmais V. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. Č. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų iš esmės pripažino bei nurodė, kad grasindamas nukentėjusiajai demonstravo savo emocijas. Įvykio dieną per tvoroje buvusią skylę pabėgo šuo, todėl nusprendė suremontuoti tvorą su spygliuota viela. Nuėjo prie tvoros. Prie tvoros buvo nukentėjusioji ir dar kažkokie asmenys, kurių tada nepažino. Nukentėjusioji pradėjo jam reikšti pretenzijas, kad jis paliktų ramybėje tvorą, o jis užsiplieskė ir matyt to nesuprasdamas perėjo į nukentėjusiosios kiemo teritoriją. Kiek atsimena prie tvoros buvo Valerka, nukentėjusiosios namo šeimininkas, su kuriuo kalbėjosi remontuodamas tvorą, ir šis sakė jam, jog reikia užtaisyti skylę, kad niekas nelandžiotų. Jis nuėjo peilio. Paskui nukentėjusioji vėl atėjo su kažkokia lazda ir pradėjo su ja mojuoti, todėl susinervino ir pasakė jai, kad ją papjaus. Tiesiog šiaip sau pasakė, kad ji netrukdytų jam praeiti, nes norėjo praeiti per daržą pas Valerką. Pamatęs, kad Ilonos brolis Gintas su kirviu bėga, puolė atgal už vielinės tvoros, nes išsigando. Paskui Gintą kažkas nuramino. Virtuvinį peilį numetė kaimynui į kiemą ir nuėjo namo. Paskui būdamas efekto būsenoje, kirvį įsmeigė, bet kaip nepamena. Neatsimena, ar peilis buvo jo bate, ar iš namų pasiėmė kitą peilį su mėlyna rankenėle, kuris liko policijoje kaip įrodymas, ir su juo pradėjo mojuoti, rodyti emocijas, kad nelįstų prie jo, kad kaimynai su kirviu nemojuotų. Paskui Viktoras su kojinėmis peršoko tvorą ir pradėjo jį raminti, jie pradėjo ramiai kalbėtis, o paskui atvažiavo policija. Po kelių dienų, kadangi blogai atsiminė, kas įvyko 2011-05-28, nuėjo pas kaimynus sužinoti, kas tada atsitiko. Jeigu nebūtų atėjusi kaimynė Vaclava pasiteirauti, tai jis ten visai net nebūtų ėjęs. Kai nuėjo nukentėjusioji buvo kieme, dėliojo drabužius. Jis nuėjo iš kitos pusės, norėjo pas Vaclavą, bet jo nerado. Tada nusprendė paklausti pas Romką, kas tada atsitiko, nes dvi dienas buvo uždarytas į areštinę. Nukentėjusioji paklausė jo, kas jo rankoje, bet pats net nepamena, kas pas jį rankoje buvo. Peilį matyt įsmeigė į rastus, gerai neatsimena. Nepamena, ar turėjo ką rankose, nežino, kur peilį padėjo, tikriausiai namo nunešė. Ruošėsi skusti bulves, todėl paėmė kitą peilį. Tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai. Tada jis peilį sulankstė su kirviu ir numetė tikriausiai pas kaimyną į jo teritoriją. Įvykių aplinkybes labai miglotai atsimena. Konfliktai su nukentėjusiąja buvo ir anksčiau, nes kai ji su šeima atsikraustė čia gyventi, pas juos nuolatos renkasi kompanijos, naktimis triukšmaujama, garsiai leidžiama muzika, kūrenamas laužas, o kai nebuvo tvoros, - po jo kiemą nuolat vaikščiojo, tačiau tuos konfliktus išspręsdavo be tarpininkų. Įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholį vartoja kiekvieną dieną, alų vartoja dėl kraujotakos. Peilį turėjo su savimi tik tam, kad nupjauti tinklinės tvoros mazgus. Link nukentėjusiosios kompanijos ėjo tikslu paprašyti cigarečių. Tinklinėje tvoroje jau buvo skylė, pro kurią pralindo. Anrą kartą be nukentėjusiosios Ilonos jos nammie daugiau nieko nebuvo. Buvo paėmęs su savimi peilį, nes galvojo gal kas pas ją namelyje sėdi. Šiaip visada su savimi nešiojasi peilį, nes bijo šunų, kadangi kažkada jį buvo užpuolę ir stipriai apkandžioję. Iki sulaikymo gal ir sakė nukentėjusiajai, kad ją papjaus, tačiau taip sakydamas norėjo ją tik pagąsdinti. Dėl išsakytų žodžių labai išgyvena, blaivas taip tikrai nepasakytų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje ekspertas I. R. parodė, kad buvo gavęs užduotį atlikti objektų tyrimą ir atsakyti į klausimą ar įtariamajam V. Č. reikalinga skirti psichiatrinę ekspertizę. Įvertinęs bylos medžiagą ir medicininę dokumentaciją, davė išvadą, jog nėra duomenų, kad V. Č. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, nėra duomenų, kad veikų metu nurodytomis dienomis jis galėjo būti laikino psichikos sutrikimo būsenoje, žinoma, kad veikų metu buvo neblaivus, todėl jam skirti ekspertizę netikslinga. Tokio išvados laikosi ir išklausęs kaltinamojo paaiškinimus. 1980 metais Leningrado įgulos prokuratūra priėmė išvadą, kad V. Č. negali atlikti karinę tarnybą, todėl jis buvo komisuotas. Jam buvo diagnozuoti liekamieji reiškiniai dėl centrinės nervų sistemos pakrikimo su asmenybės psichopatizacija. Tai nėra lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas, kuris galėtų turėti esminės įtakos gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ar juos valdyti, tačiau tas matyt apsunkino galimybę tarnauti ir buvo priimtas sprendimas, jog netinkamas tarnybai. V. Č. pakartotinai psichiatrų tirtas ir gydytas buvo 1993 metais VšĮ RVPL, jam tuo metu buvo diagnozuota psichopatinė šizoidinė forma, tai reiškia asmenybės lygio sutrikimą. Paskutinį kartą psichiatrai žiūrėjo 2009-05-27, tada diagnozuotas specifinis asmenybės sutrikimas, šizoidinės formos asmenybės sutrikimas. Tai nėra lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas, tai tiesiog asmenybės patologija, charakterio, būdo bruožas šizoidinio tipo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės iš esmės aiškios, kaltinamasis jų neneigia, o pateiktų kaltinimų pagrįstumą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina:

- teisiamajame posėdyje apklaustos nukentėjusiosios I. S. (I. S.) parodymai, iš kurių matyti, kad ji iš esmės palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis yra jos kaimynas. Kai jis būdavo neblaivus, nuolat kildavo konfliktai, o kai blaivas, niekada nesikabindavo, ramiai dirbo savo kieme. 2011-05-28 buvo kieme, adresu Eglinės Sodų 2-oji g. 25, Vilniuje, su savo draugais, sėdėjo pavėsinėje, kepė dešreles. Pavėsinė yra prie pat kaltinamojo tvoros. Staiga išgirdo tetos Galinos balsą, kad kviesti policiją. Ji bėgo nuo V. Č. kiemo vartelių link savo namo. Paprašė vyrą, kad atneštų telefoną, bet jis neišgirdo, todėl pati nuėjo atsinešti telefoną, kad iškviesti policiją. Lipdama laiptais, pamatė, kaip visi sėdintis pavėsinėje bėga į kiemo galą už namo. Užėjusi už namo pamatė, kad kaimynas stovi kieme ir mosikuojasi su peiliu. Pradėjo rėkti, kad jis eitų iš kiemo ir iškvietė policiją. Tuo metu kitas kaimynas Viktoras, kuris gyvena priešais juos, perlipo tvorą, kad nuraminti V. Č., atėmė iš jo peilį, kurį numetė ir tada kaltinamasis nuėjo į savo kiemą. Kaltinamasis grasino jai ir visiems kitiems, kurie buvo pas ją svečiuose. Jis mojavo peiliu ir rėkė: „aš visus papjausiu“. Tai atrodė tikrai rimtas grasinimas, tuo labiau atsižvelgus į tai, kad jis buvo neblaivus ir su peiliu. Po kelių dienų buvo namuose su vaikais, kai išgirdo stipriai lojančius šunis. Išėjusi pamatė kaltinamąjį, kuris stovėjo ant laiptukų ir kažką rėkė. Nieko nesuprato ir paklausė, ko jis nori. Pamatė jo dešinėje rankoje tarp pirštų suspaustą kažką blizgančio. Jam riktelėjo, ką jis turi rankoje. Tuomet V. Černikovas ištraukė peilį sakydamas, kad tuoj mane papjaus. Išsigandusi pamatė, kad prie jos stovi išėjęs iš namų vaikas, kurį griebė ir įbėgo į namą, uždarė visus langus, duris ir iškvietė policiją. Ką toliau kaltinamasis darė, nežino, palei duris nekrebždeno. Kai antrame aukšte darė langą, girdėjo, kad kaimynė Ravda jam kažką rėkė. Po šių įvykių daugiau incidentų su kaimynu nebuvo. Su kaltinamuoju susitaikė, jis pasižadėjo daugiau prie jos šeimos nelįsti. Dabar namo kiemą pilnai apsitvėrę tvora, o kaltinamasis pasikeitė, nes nuo rugpjūčio pradžios, kai išėjo į laisvę, daugiau prie jų nesikabinėjo, nors išgėręs buvo ne vieną kartą.

- teisiamajame posėdyje apklausto liudytojo V. S. (V. S.) parodymai, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji yra jo žmona, kaltinamasis – kaimynas. Palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011-05-28 apie 18.50 val. buvo kieme, adresu Eglinės Sodų 2-oji g. 25, Vilniuje, kartu su I. S., G. M., R. M., V. J., A. Š. ir R. V.. Po kažkiek laiko, kai visi buvo lauke esančioje palapinėje, išgirdo kaip G. Č. šaukė, kad kas nors iškviestų policiją. I. S. nuėjo kviesti policiją. Išėjus iš palapinės pamatė kaip V. Č. perlipa per tvorą ir eina link jų kompanijos. Rankoje V. Č. turėjo apie 30 cm peilį. Peilio rankenos nematė, atrodo buvo virtuvinis peilis. Eidamas V. Č. mosikavo peiliu ir šaukė, kad visus užmuš, papjaus. Išsigandęs G. Medeišius paėmė kirvį, kirviu užsimojęs nebuvo, tik laikė rankoje. Tuo metu kaimynas V. J. perlipo per tvorą iš savo sklypo, adresu Eglinės sodų l-oji Nr. 58, Vilniuje, į G. Č. kiemą ir pradėjo raminti V. Č.. V. Č. apsiramino ir kartu su V. J. nuėjo į jo kiemą. Matė, kaip V. Č. peilį atidavė V. J., kuris peilį išmetė. Atvažiavę policijos pareigūnai krūmuose surado peilį, su mėlinos spalvos rankena, tačiau tai nebuvo tas peilis su kurio V. Č. jiems grasino. V. Č. grasino jiems žodžiais, mosikuodamas peiliu. Labai išsigando, bijojo dėl savo ir artimųjų gyvybės ir sveikatos, nes V. Č. buvo girtas (b .1. 17-18);

- teisiamajame posėdyje apklausto liudytojo G. M. parodymai, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji yra jo sesuo, kaltinamasis – sesers kaimynas. Palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011-05-28 apie 18.50 val. buvo kieme, adresu Eglinės Sodų 2-oji g. Nr. 25, Vilniuje, pas savo seserį I. S. ir jos vyrą V. S.. Kartu buvo ir kiti pažįstami: G. M., R. M., V. J., A. Š., R. V.. Sėdėdami pavėsinėje išgirdo G. Č. šauksmą iškviesti policiją, nes V. Č. kieme, adresu Eglinės Sodų 2-oji Nr. 45, Vilniuje, bėgiojo su peiliu rankoje. I. S. nuėjo kviesti policiją, jis tuo metu kapojo malkas. V. Č. perlipo per tvorą ir pateko į sesers kiemą. Matė, kad V. Č., stovėdamas prie šiltnamio, rankoje turėjo peilį. Tai buvo virtuvinis peilis su juodos spalvos rankena. V. Č. mosikuodamas peiliu ėjo link jų, šaukdamas, kad užmuš, papjaus. Jis rankoje turėjo nedidelį kirvį pradėjo eiti link V. Č., tačiau sustojo, pagalvojęs, kad kirvis jo neišgąsdins. I. S. pradėjo skambinti į policiją. Tuo metu iš savo sklypo, adresu Eglinės sodų l-oji Nr. 58, Vilniuje, į G. Č. kiemą per tvorą perlipo kaimynas V. J., kuris pradėjo raminti V. Č.. V. Č. apsiramino ir kartu su Viktoru nuėjo pas jį į kiemą, kur atsisėdę ant suoliuko pradėjo kalbėtis. Matė kaip V. Č. atidavė peilį Viktorui, o šis peilį bandė įsmeigti į žemę. Atvažiavę policijos pareigūnai krūmuose surado peilį su mėlynos spalvos rankena, tačiau tai nebuvo tas peilis su kurio V. Č. jiems grasino. V. Č. grasino jiems žodžiais, mosikuodamas peiliu, tačiau jokių veiksmų realizuoti savo sumanymus nesiėmė (b .1. 19-20);

- teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos R. M. parodymai, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji yra jos sesuo, kaltinamasis – sesers kaimynas. Palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011-05-28 apie 18.50 val. buvo kieme, adresu Eglinės Sodų 2-oji g. Nr. 25, Vilniuje, pas seserį I. S. ir jos vyrą V. S.. Kartu buvo ir kiti pažįstami: G. M., V. J., A. Š., R. V.. Sėdėdami kieme esančioje pavėsinėje išgirdo G. Č. šauksmą, iškviesti policiją, nes V. Č. motinos kieme bėgiojo su peiliu rankoje. I. S. nuėjo kviesti policiją, o ji liko stovėti prie pavėsinės. Tuo metu V. Č. perlipo per tvorą ir pateko į I. S. kiemą. Matė kad V. Č., stovėdamas prie šiltnamio, rankoje turėjo peilį. Tai buvo virtuvinis peilis su juodos spalvos rankena. V. Č. mosikuodamas peiliu, ėjo link jų kompanijos ir šaukė kad užmuš, papjaus. G. M. rankoje turėjo nedidelį kirvį, kad apsiginti. Tuo metu iš savo sklypo, adresu Eglinės sodų l-oji Nr. 58, Vilniuje, į G. Č. kiemą, per tvorą perlipo kaimynas V. J., kuris pradėjo raminti V. Č.. V. Č. apsiramino ir kartu su Viktoru nuėjo pas jį į kiemą, kur atsisėdę ant suoliuko pradėjo kalbėtis. Pokalbio metu V. Č. atidavė peilį V. J., kuris peilį išmetė per tvorą. Atvažiavę policijos pareigūnai krūmuose surado peilį su mėlynos spalvos rankena, tačiau tai nebuvo tas peilis su kurio V. Č. jiems grasino (b. 1. 21-22);

- teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos T. K. (T. K.) parodymai, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji yra jos draugė, kaltinamasis – draugės kaimynas. Palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011-05-28 apie 18.50 val. buvo kieme, adresu Eglinės Sodų 2-oji g. Nr. 25, Vilniuje, pas I. S. ir jos vyrą V. S.. Kartu buvo ir kiti pažįstami: G. M., V. J., A. Š., R. V.. Buvo namuose ir per langą matė, kaip V. Č. su peiliu rankoje pradėjo bėgti į jų kiemo pusę. Visi stovėjo kiemo gale, prie šiltnamio. Paskui V. Č. peršoko per tvorą ir atsidūrė I. S. kieme. Iš išgąsčio G. M. paėmė kirvį, jį palaikęs išmetė prie namo. V. Č. vis mosikuodavo peiliu ir šaukė, kad juos papjaus ar užmuš. V. Č. nuo jų kompanijos stovėjo maždaug apie 3 m. atstumu. Tuo metu iš savo sklypo, adresu Eglinės sodų l-oji Nr. 58, Vilniuje, į G. Č. kiemą perlipo V. J., kuris pradėjo raminti V. Č.. V. V. kartu su V. Č. nuėjo pas Viktorą į kiemą, kur atsisėdę ant suoliuko pradėjo kalbėtis. Pokalbio metu V. Č. atidavė peilį V. J., kuris peilį išmetė per tvorą. Atvažiavę policijos pareigūnai krūmuose surado peilį su mėlynos spalvos rankena, tačiau tai nebuvo tas peilis su kurio V. Č. jiems grasino (b. 1. 23-24);

- teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos G. Č. (G. Č.) parodymai, iš kjurių matyti, kad ji sutinka duoti parodymusa, ji yra kaltinamojo motina, su kaltinamuoju santykiai geri. Palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad gyvena adresu Eglinės Sodų 2-oji g. 45, Vilniuje. Sūnus V. Č. gyvena Eglinės sodų 2·oji g. 62, Vilniuje. 2011-05-28 po pietų V. Č. buvo atėjęs pas pavalgyti, po to dar gėrė vyną. Apie 19.00 val. V. Č. nuėjo į savo namelį. Būdama namuose išgirdo triukšmą, V. Č. garsiai rėkė ant kaimynės I. S.. Konfliktas įvyko dėl to, kad kaimynai garsiai klausėsi muzikos, o V. Č. triukšmas erzina. Norėdama išvengti rimtesnių pasekmių sušuko, kad kaimynai iškviestų policiją. V. Č. rankoje laikė peilį, tačiau tuo peiliu nemosikavo, o tik garsiai šaukė. Šaukė kad visiems parodys, tačiau ką tiksliai šaukė nepamena. Kai jis bėgo link kaimynų tvoros matė, kad vienas iš vyrų, buvusių pas I.S. bėgo link V. Č. su kirviu, tačiau kitas jaunuolis kirvį atėmė. Po to matė kaip kaimynas V. J. peršoko per jos tvorą ir pradėjo raminti V. Č.. Po to jie abudu atsisėdo ant suolelio prie namo ir ramiai kalbėjo, V. Č. peilį atidavė V. J.. V. Č. buvo jos kieme, per tvorą perlipęs pas kaimynus S. nebuvo. Tądien V. Č. jai negrasino ir peilio nerodė. V. Č. yra sunkaus charakterio, pastoviai grasina žodžiais, tačiau jokių veiksmų įvykdyti grasinimus nesiima (b. l. 28-29);

- teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos V. J. parodymai, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji yra jos pusseserė, kaltinamasis jos kaimynas. Palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad kad 2011-05-30 apie 15.55 val. jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino I. S., kuri pasakė jog iškvietė policiją, nes girtas kaimynas V. Č. vėl puola. I. S. paprašė, kad ji ateitų pas ją pasirūpinti vaikais, nes ji labai susijaudinusi. Iškarto nuėjo pas I. S., tačiau kieme kaimyno V. Č. jau nebuvo. I. S. verkdama jai papasakojo, kad V. Č. jos namo kieme pradėjo kabinėtis, kodėl automobilis be valstybinių numerių, o po to laikydamas rankoje peilį pagrasino į ją mesti (b. l. 45-46);

- teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos V. (V.) R. parodymai, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis yra jos kaimynai. Palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011-05-30 buvo savo darže, adresu Eglinės Sodų 2-oji Nr. 50, Vilniuje, kai apie 16.00 val. išgirdo šauksmą bei pamatė, kad V. Č. stovi prie betoninio pagrindo, ant laiptų prie I. S. namo. Buvo apie 20 metrų atstumu. Girdėjo kaip V. Č. klausė I. S. kodėl jį šeštadienį iškvietė policiją. I. S. tuo metu stovėjo tarp savo namo durų. I. S. pradėjo šaukti, tačiau ką šaukė nesuprato. V. Č. rankose nieko neturėjo. Po ko V. Č. apsisuko ir išėjo namo. Vėliau matė, kaip atvažiavo policijos pareigūnai. Jiems atvažiavus V. Č. priėjo prie I. S. tvoros ir kažką išmetė į jos kiemą. Ką išmetė nematė. V. Č. policijos pareigūnai pristatė į policijos komisariatą (b. l. 47-48);

- liudytojo R. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2011-05-28 apie 18.50 val. kartu su draugais buvo svečiuose pas V. S.. Kartu buvo ir kiti pažįstami: I. S., G. M., R. M., V. J., A. Š.. Visi buvo pavėsinėje. V. Č. atstūmė tvorą ir perėjo į S. kiemą. Eidamas link jų V. Č. rankoje turėjo virtuvinį peilį, kuriuo mosikavo ir žodžiais grasino juos nužudyti ir papjauti. V. Č. prie jų kompanijos arti priėjęs nebuvo, tik V. S. buvo priėjęs prie jo arčiau, apie 2-3 m atstumu ir pradėjo jį varyti iš kiemo. V. Č. pats išėjo iš S. kiemo. Taip pat matė, kaip kitas kaimynas, kurio jis nepažįsta, peršoko per savo tvorą ir G. Č. teritorijoje pradėjo jį raminti, o V. Č. atidavė jam peilį. Kai V. Č. buvo I. S. kieme G. M. buvo paėmęs kirvį tam, kad apsiginti. I. S. iškvietė policiją(b. l. 25-26);

- liudytojo V. J. (V. J.) parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2011-05-28 apie 18.50 val. tvarkėsi namuose. Išėjęs parūkyti, išgirdo, kaip pykstasi kaimynai. V. Č. rėkė ant I. S. ir asmenų, kurie buvo kartu su ja. V. Č. buvo agresyviai nusiteikęs. Konflikto pradžios nematė ir negirdėjo. Negali pasakyti kuriame sklype V. Č. buvo konflikto metu, ar G. Č. ar I.S. Kai perlipo per tvorą į G. Č. sklypą pamatė, kad V. Č. dešinėje rankoje laikė peilį. Kokioje padėtyje laikė peilį ir ar juo mosikavo, nepamena. Tai buvo virtuvinis peilis. V. J. liepė jam nusiraminti ir jis jo paklausė bei išmetė peilį. Kur jis numetė peilį neatkreipė dėmesio. Pakvietė V. Č. prisėsti ant suoliuko, jis sutiko, abudu atsisėdę kalbėjosi. Po kurio laiko V.Č. parodė kitą peilį. Iš kur V. Č. jį ištraukė, nematė. Peilį jis jam davė apžiūrėti ir jis jį numetė į žolę. Kai atvažiavo policijos pareigūnai jiems nurodė vietą, kur numetė peilį.(b. l. 27);

- liudytojo J. R. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2011-05-28 nuo 08.00 val. iki 20.00 val. dirbo kartu su patruliu D. Tamašausku. Apie 19.10 val. buvo autas pranešimas, kad Eglinės Sodų 2-oji . 25, Vilniuje, girtas kaimynas grasina kaimynei su peiliu. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko nukentėjusioji I. S., kuri paaškino, kad kaimynas V. Č. atėjo pas ją į kiemą ir grasino jai su peiliu. Kieme tuo metu buvo ir kiti asmenys. Po ko jiems nurodė kaltininką - kaimyną V. Č., kuris tuo metu su draugu sėdėjo ant suolelio, adresu Eglinės sodų 2­-oji g. 45, Vilniuje. Priėjus prie V. Č. buvo aiškinamasi kas atsitiko, bet V. Č. nieko negalėjo normaliai paaiškinti. Kai ėjo link V. Č., matė kaip jis juos pamatęs išmetė ant žemės peilį. Peilis buvo paimtas ir pristatytas į komisariatą, pagal. I. S. pareiškimą V. Č. buvo pristatytas į komisariatą. Jam buvo uždėti antrankiai, kad nepadarytu žalos sau (b. 1. 31-32);

- liudytojos A. Ž. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2011-05-30 nuo 08.00 val. iki 20.00 val. dirbo kartu su patruliu L. Juškevičiumi. Apie 16.00 val. buvo autas pranešimas, kad Eglinės Sodų 2-oji g. 25, Vilniuje, girtas kaimynas grasina kaimynei su peiliu. Atvykus į įvykio vietą į jos kreipėsi nukentėjusioji I. S., kuri paaiškino, kad kaimynas V. Č. atėjo pas ją į kiemą ir grasino jai su peiliu. Kai buvo įvykio vietoje prie tvoros, ribojančios sklypus I. S. E. Sodų 2-oji g. 25, Vilniuje ir Eglinės Sodų 2-oji g. 45, Vilniuje, priėjo V. Č., kuris jų akivaizdoje iš savo kiemo, Eglinės Sodų 2­oji g. 45, Vilniuje, metė į I. S. kiemą peilį. Peilis buvo sulenktas. V. Č. buvo akivaizdžiai girtas, įvykio aplinkybių paaiškinti nesugebėjo. I. S. parašė pareiškimą. V. Č. buvo pristatytas į ketvirtąjį policijos komisariatą (b. 1. 49-50);

- įvykio vietos apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota nusikalstamų veikų padarymo vieta – namo, esančio Eglinės Sodų 2-oji g. 25, Vilniuje, kiemas, kuris iš kelio pusės neaptvertas, o iš Eglinės Sodų 2-oji g. 27, Vilniuje, aptvertas tinkline tvora (b. l. 10-12, 35-37);

- nukentėjusiosios I. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuotos nukentėjusiosios nurodytos patikslintos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės (b. l. 41-44);

- daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis V. Č. savo iniciatyva pateikė peilį (b. l. 51);

- daiktų apžiūros protokolas, kuriame aprašytas kaltinamojo V. Č. pateiktas peilis, kuris po apžiūros perduotas saugoti į Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato saugomų daiktų kambarį (b. l. 52-53, 54, 55).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta jog kaltinamojo įvykdytos veikos iš esmės teisingai kvalifikuotos kaip nusikaltimai pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes pats kaltinamasis pripažino, kad nusikalstamų veikų padarymo metu su savimi turėjo peilius ir galbūt tiesiog pats visai nesuvokdamas sakė nukentėjusiajai, kad ją papjaus, tačiau nukentėjusioji, žinodama jog jis būdamas girtas būna labai impulsyvus ir agresyvus, tokius jo veiksmus suprato kaip realius grasinimus, duodančius pagrindą jai manyti, kad jie gali būti realizuoti.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašo V. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja bei skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios I. S..

Kaltinamojo gynėjas ir nukentėjusioji palaiko prokuroro prašymą.

Vadovaujantis BK 38 straipsniu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis V. Č. savo kaltę iš esmės pripažino visiškai, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteistas, registruotas darbo biržoje, susitaikė su nukentėjusiąja ir ji jam atleido, nusikalstamų veikų padarymo metu žala nebuvo padaryta, motinos charakterizuojamas tik teigiamai, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, todėl yra pagrindas atleisti kaltinamąjį V. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės už aukščiau nurodytas nusikalstamas veikas BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už nesunkių nusikaltimų padarymą, siekiant apsaugoti nukentėjusiosios teisėtus interesus ir geriau pasiekti bausmės tikslus, - kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė draudimas prisiartinti prie nukentėjusiosios I. S. (BK 67 str. 2 d. 8 p., 72¹ str.).

Įsiteisėjus nuosprendžiui: sunaikintini daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilis, dėklas, sulankstytas peilis be rankenos, peilio rankena, saugomi Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato saugomų daiktų kambaryje (b. l. 55-56; BPK 94 str. 1 d. 4 p.); panaikintina kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 307 str. 1 d. 6 p.; b. l. 138).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinus V. Č. (V. Č.) kaltu, padarius du nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiąja.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, paskirti V. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios I. S. 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

panaikinti V. Č. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti;sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilį, dėklą, sulankstytą peilį be rankenos, peilio rankeną, saugomus Vilniaus miesto 4 policijos komisariate pagal 2011-06-22 kvitą Serija BBC Nr. 012677.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

1) jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jam per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3) paskyrus jam draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios, iki teismo nustatyto termino pabaigos jam draudžiama bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusioji;

4) vengimas atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę sudaro baudžiamąjį nusižengimą ir užtraukia BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str.).

5) draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo reiškia ir draudimą ieškoti su juo ryšių, lankytis vietose, kur tuo metu būna nukentėjęs asmuo (BK 72-1 str. 2 d.). Už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą ar pažeidimą gali užtraukti atsakomybę (BK 74 str.).