- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-20
- Bylos Nr.
- 2YT-3591-920/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19910-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Pareiškėjas
- T. A.
- Suinteresuotas asmuo
- J. A.
- Kategorijos
- 2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. A. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo J. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, paveldėjimo tikslu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė pareiškėjas T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Pareiškime nurodė ir pareiškėjo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjo tėvas R. A. mirė (duomenys neskelbtini). R. A. nuo (duomenys neskelbtini) metų iki pat savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu taip pat gyveno ir tėvo giminė - broliai A. A. (šiuo metu jau miręs) ir J. A. (jau miręs). Tėvo broliai leido pareiškėjo tėvui ir jo šeimai naudotis ir gyventi vienoje namo dalyje su atskiru įėjimu. Adresu (duomenys neskelbtini), iki tėvų išsiskyrimo ir dar kurį laiką po to, gyveno visa šeima. Vėliau pareiškėjo motinai gavus butą Šilainių mikrorajone, pareiškėjas su mama išsikraustė. Nors tėvai išsiskyrė, pareiškėjas su tėvu nuolat bendravo, dažnai važiuodavo pas jį, leisdavo pas tėvą visas vasaras. R. A. mirė neturėdamas jokio registruotino turto, todėl pareiškėjas būdamas paprastas, teisiškai neišprusęs, dar neturintis jokios patirties jaunas žmogus nenumanė esant reikalinga kreiptis dėl palikimo po tėvo mirties priėmimo įforminimo. Pareiškėjo motina J. A. būdama paprasta, teisiškai neišprususi moteris, apie tokius dalykus taip pat nieko nenutuokė, todėl tėvui mirus, būdama pareiškėjo įstatyminė atstovė, taip pat nesikreipė dėl palikimo priėmimo įforminimo sūnaus vardu. Jokio registruotino turto R. A. savo vardu neturėjo, po jo mirties liko tik asmeniniai daiktai (drabužiai, nuotraukų albumas, senoviniai paveikslai, tėvo rankų darbo drožiniai, įvairūs suvenyrai ir kt. smulkūs buities daiktai). Visi tėvo asmeniniai daiktai liko pareiškėjui. Tėvo laidotuvėse tiek pareiškėjas, tiek jo motina dalyvavo, tėvo laidotuves tuomet padėjo suorganizuoti tėvo sesuo, t.y. pareiškėjo teta. Tėvas mirė netikėtai, apsinuodijęs smalkėmis. Po tėvo laidotuvių kurį laiką pareiškėjas net negalėjo užeiti į jo kambarį. 1996 metų rugpjūčio mėnesį po savo gimtadienio, ryžosi nuvažiuoti į tėvo buvusius namus, tėvo kambaryje po jo mirties niekas nebuvo paliesta. Atvažiavęs kartu su mama J. A. sutvarkė ir atlaisvino tėvo kambarius, dalį daiktų, jo drabužius, avalynę išmetė, kitą dalį daiktų susirinko ir išsivežė į savo namus. Po tėvo mirties priėmęs jo kuklų palikimą, dalį visai sudėvėtų daiktų, darbužių, avalynės išmetė, tėvo nuotraukų albumą, senovinius paveikslus, tėvo rankų darbo drožinius, įvairius suvenyrus, kitus smulkius daiktus, kaip brangų atminimą saugoja iki šiol.
Po tėvo mirties ryšiai su tėvo giminėmis beveik nutrūko, nutolo, juo labiau, kad pareiškėjas ilgą laiką buvo išvykęs dirbti ir gyventi į Angliją. 2018 metų vasarą netikėtai susitikus su pussesere R. R., ši paklausė, ar pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę po tėvo mirties. Apie nuosavybės teisių į žemę atkūrimą pareiškėjas buvo girdėjęs dar iš savo tėvo, tačiau per savo paties gyvenimo negandas, ilgalaikį darbą ir gyvenimą užsienyje, neturėjo galimybių domėtis šiais reikalais. Tuomet kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių. Kreipusis į Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrių buvo paaiškinta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriuje yra registruotas R. A. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. A. iki 1940 m. turėtą žemę (duomenys neskelbtini), (šiuo metu Kaune). R. A. priklauso atkurti nuosavybės teises į 0,0950 ha turėtos žemės. Kauno apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ ir sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) (miręs)“ nuosavybės teisės atkurtos, grąžinant natūra 0,0393 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį. Liko negrąžinta 0,0557 ha žemės dalis. Taip pat buvo pateikta Kauno apskrities viršininko Įsakymo dėl grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo (Kauno m.) 2008 m. balandžio 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kurioje nurodoma, kad nustatoma grąžinamos laisvos (neužstatytos) 0,2359 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis bendraturčiams - R. A. (miręs) - 0,0393 ha. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriuje taip pat buvo paaiškinta, kad pareiškėjas turi pateikti paveldėjimo teisės liudijimą po savo tėvo R. A. mirties, arba kreiptis dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo teismo keliu (b. l. 3-8).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. A. atsiliepime nurodė, kad pareiškimas tenkintinas (b. l. 20-21). Teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n statuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t, y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) CPK 444, 445 straipsniai).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo T. A. tėvai yra R. A. ir J. A. (b. l. 11); R. A. ir J. A. išsituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 23); R. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Kauno m. 24-ojo notaro biuro 2018 m. spalio 18 d. Liudijimas, notarinio registro Nr. 5755, patvirtina, kad po R. A. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 16). Gyventojų registro tarnybos duomenimis R. A. gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini), nuo 1978 m. vasario 10 d. (b. l. 12). Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad R. A. nekilnojamojo turto neturėjo (b. l. 13). Nacionalinės žemės tarnybos pažyma patvirtina, kad R. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į K. A. turėtą žemę, grąžinant natūra 0,0393 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 11 dalį; likusi negrąžinta dalis 0,0557 ha (b. l. 14).
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko.
Palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Pareiškėjas pareiškime nurodė ir jo atstovė patvirtino, kad mirusysis nekilnojamojo turto neturėjo, pareiškėjas dėl jauno amžiaus ir neišprusimo į notarų biurą nesikreipė, tačiau po R. A. mirties priėmė valdyti ir naudoti tėvo asmeninius daiktus, kurie buvo susidėvėję, išmetė, dalį tėvo asmeninių daiktų turi ir saugoja iki šiol. Šie veiksmai rodo, kad pareiškėjas mirusiojo daiktais disponavo kaip savo nuosavybe.
Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas po tėvo mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjo pateikto pareiškimo nepateikė. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė pareiškėjas T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Prašomas nustatyti juridinis faktas sukels teisines pasekmes, pareiškėjas galės kreiptis pas notarą dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 - 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė pareiškėjas T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.