Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-197-337/2007

Teisėjas Artūras Ridikas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2007 m. gegužės 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-03-07 nuosprendžio, kuriuo V. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. nuteistas už tai, kad jis 2006-09-08 apie 14 val., (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, Panevėžyje, tarp pirmo ir antro aukšto, kumščiu smogė nukentėjusiajam V. F. į kaktos sritį, stumdė bei sudavė smūgius į krūtinę ir veidą, padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje, kairiame žaste ir krūtinėje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, po to griebė už striukės apykaklės, kurią perplėšė pusiau, padarydamas V. F. 50 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o privatus kaltintojas ir nukentėjusysis bei jo atstovas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį. Nagrinėjant bylą teisme esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų padaryta nebuvo.

Nuteistojo (duomenys neskelbtini), kaltė įrodyta nukentėjusiojo V. F., liudytojų M. K., R. M. parodymais, specialisto išvada ir kitais įrodymais.

Liudytoja H. Š. buvo apklausta teismo posėdyje, kur parodė, kad paties konflikto nematė, tačiau grįžusi iš darbo ir nuėjusi pas V. Č., matė, kad jis apsiašarojęs. Liudytoja taip pat išsakė savo nuomonę apie nuteistąjį V. Č. ir nukentėjusįjį V. F.. Liudytoja H. Š. paties konflikto nematė ir nenurodė net galimų konflikto priežasčių, šios liudytojos parodymais negalima paneigti ar patvirtinti nė vienos aplinkybės, turinčios reikšmės baudžiamajai bylai dėl V. F. sužalojimo išspręsti teisingai, todėl šios liudytojos parodymai BPK 20 str. 3 d. prasme nelaikytini įrodymais ir apylinkės teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nesirėmė šios liudytojos parodymais. Teismo posėdyje taip pat buvo apklaustas liudytojas R. M. ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, rėmėsi šio liudytojo parodymais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo teiginys, jog apylinkės teismas ignoravo liudytojus H. Š. ir R. M., nepagrįstas ir atmetamas.

N. V. F. nuo pat pradžių (tiek policijos pareigūnams, tiek ir teismui) parodė, kad po to, kai jis 2006-09-08 apie 14 val. namo laiptinėje sutiko namo pirmininką V. Č. ir pasakė jam pastabą dėl laiptinėje tuo metu buvusių radiatorių, namo pirmininkas pradėjo jį keikti, sakė „įmūrysiąs į sieną“ ir po to sumušė bei suplėšė striukę. Nukentėjusiojo parodymai apie esmines įvykio aplinkybes buvo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaravo ir atitiko faktines bylos aplinkybes, todėl netikėti jais nėra pagrindo.

Liudytoja M. K. iš karto po įvykio policijos pareigūnams bei teismo posėdžio metu parodė, jog ji matė, kaip 2006-09-08 apie 14 val. name, esančiame adresu Ramygalos g. 57, Panevėžyje, grūmėsi V. Č. ir V. F.. V. Č. buvo apglėbęs V. F. ir gniaužė jį po savimi. Jai sušukus, V. Č. paleido V. F.. Ji matė, kad po to V. F. veidas buvo kruvinas, buvo suplėšyta jo striukė. Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu parodė, jog įvykio metu jis dirbo Ramygalos g. 57 name, Panevėžyje, ir girdėjo žodinį konfliktą. Iš specialisto išvados matyti, kad V. F. sužalojimai – poodinės kraujosruvos kaktoje, kairiame žaste ir krūtinėje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje – padaryti galimai 2006-09-08, šie sužalojimai padaryti tiesioginių smūgių pasekoje ir negalėjo gautis jam pačiam griūnant. P. (duomenys neskelbtini), apklausos metu policijos pareigūnams neneigė „paėmęs už pečių V. F. ir jį supurtęs“, tačiau teigė tai padaręs dėl to, kad V. F. papurškė jam ašarinių dujų. V. Č. taip pat parodė, kad gindamasis nuo papurkštų dujų galėjo pataikyti į veidą V. F.. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. Č. neigė sudavęs smūgius V. F. ir manė, kad V. F. galėjo susižaloti griūdamas.

Liudytojai M. K. iki įvykio pažinojo nuteistąjį ir nukentėjusįjį, tačiau su jais nekonfliktavo. Liudytojas R. M. su nuteistuoju iki įvykio bendravo tik darbo reikalais, o su nukentėjusiuoju V. F. visiškai nebendravo. Byloje nėra duomenų, kad šie proceso dalyviai būtų susipykę su nuteistuoju ir būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti nuteistąjį, kaltinant jį nusikaltimo padarymu. Šių proceso dalyvių parodymai nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, kokių nors duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad šie proceso dalyviai nepagrįstai apkalba V. Č. ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nėra, todėl netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu nuteistojo V. Č. parodymai nenuoseklūs, prieštarauja tarpusavyje ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog liudytojų M. K. ir R. M. parodymai, specialisto išvada bei kiti įrodymai neginčijamai patvirtina nukentėjusiojo V. F. parodymus apie tai, jog jį 2006-09-08 apie 14 val. sumušė V. Č.. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos byloje surinktais įrodymais, atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl abejoti apylinkės teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis ir naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde dėstomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

V. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.