Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-344-460/2014

(S) 113.10;

2014 m. birželio 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovui T. Č., ieškovo atstovei advokatai Onai Gailiuvienei, atsakovo A. B. atstovui advokatui Alvydui Butai, viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-73-903/2013 pagal ieškovo T. Č. ieškinį atsakovui A. B. dėl servituto nustatymo ir atsakovo A. B. priešieškinį ieškovui T. Č. dėl periodinės kompensacijos už naudojimąsi servitutu priteisimo, ir ieškovo T. Č. bei atsakovo A. B. (apeliantai) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovas 2012-03-21 Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo pareiškė reikalavimą nustatyti neterminuotą servitutą suteikiantį viešpataujančiojo daikto savininkui T. Č. teisę nevaržomai naudotis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 207 m² žemės sklypo dalimi pagal paruoštą UAB „Geosmart“ projektą (pažymėtą geltona spalva), suteikiantį teisę ieškovui nevaržomą priėjimą bei privažiavimą į namą ir aplink jį bei esamų bei planuojamų požeminių inžinerinių tinklų, leidžiant jam kaip buto Nr. 2 savininkui nevaržomai juos eksploatuoti, prižiūrėti bei vykdyti reikalingus tam tikslui statybos darbus, pažymėtais taškais 1-12,12-15,15-26,27-28,29-32, bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2009-04-20 ieškovas suteikė B. M. trumpalaikę 250 000 Lt paskolą, kurios užtikrinimui ieškovui buvo įkeistas B. M. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas-nebaigtas statyti butas Nr. 2, esantis (duomenys neskelbtini). Vykdant priverstinį išieškojimą 2010-12-31 turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. S-20538, antstolė perdavė ieškovui už 240 000 Lt skolininkės įkeistą turtą – nebaigtą statyti butą Nr. 2, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovas, suteikdamas paskolą B. M., nežinojo, kad jam įkeistas butas yra 0,1166 ha ploto žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančio skolininkei B. M., kurį ji jau ankščiau yra įkeitusi kitam savo kreditoriui A. B.. Ieškovas manė, kad skolininkė tyčia nuslėpė šią aplinkybę nuo kreditoriaus. Apie minėtą faktą ieškovas sužinojo tik tada, kai antstolė B. Tamkevičienė jau pradėjo priverstinio skolos išieškojimo veiksmus jo naudai ir informavo visus suinteresuotus asmenis apie vykstančias varžytines. Nurodė, kad ieškovas negali laisvai disponuoti savo turtu ir spręsti žemės sklypo dalies naudojimo arba įsigijimo klausimą su sklypo savininku, t. y. prisijungti prie gamtinių dujų sistemos, prie AB LESTO, vandens ir nuotekų sistemos, nes reikalingas žemės sklypo savininko sutikimas, kadangi darbai bus atliekami atsakovui priklausančiame žemės sklype. Ieškovas žodžiu bei raštu kreipėsi į atsakovą, tačiau jis nesutinka, o varžytynių akte nebuvo nustatyta jokių sąlygų dėl atsakovo žemės sklypo dalies naudojimo apribojimo, todėl dėl aukščiau paminėtų priežasčių turi būti nustatytinas servitutas (t. 1, b. l. 135–137).

Atsakovas A. B. teismui pateikė priešieškinį, juo pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovo T. Č. atsakovui 78 820 Lt kompensaciją už naudojimąsi servitutu žemės sklype, mokamą po 1 313,67 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis penkerius metus, indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas ieškiniu prašė nustatyti teisę neterminuotai naudotis 207 m² žemės sklypo dalimi nuo visos 563 m² dalies (82 m² užstatytas plotas + 471 m² žemės sklypo plotas = 563 m²), kad nevaržomai patekti prie namo, kuriame yra jo butas, bei esamų ir planuojamų inžinerinių tinklų, kad šiuos nevaržomai eksploatuoti, prižiūrėti, vykdyti statybos darbus. Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypo, kuriame prašoma nustatyti servitutą būdas – gyvenamosios teritorijos, o naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Nors ieškiniu prašoma nustatyti servitutą į 37 procentus atsakovui priklausančios sklypo dalies (žemės sklypo plotas 563 m², prašomo nustatyti servituto plotas 207 m²), tačiau nustačius servitutą, atsakovas negalės naudotis visa 563 m² sklypo dalimi pagal paskirtį, nes likusios 125 m² žemės sklypo dalies nepakanka, kad suformuoti statinį. Tokiu būdu atsižvelgiant į turtinius dėl servituto nustatymo atsakovo praradimus – galimybės naudotis visu žemės sklypu netekimu, į tai, kad prašo servitutą nustatyti neterminuotai, atsakovui turi būti priteista viso žemės sklypo rinkos kainos dydžio kompensacija. Vidutinė vieno aro rinkos kaina prašomame nustatyti servitutą žemės sklype yra 14 000 Lt, dėl servituto nustatymo atsakovas neteks galimybės naudotis 563 m² žemės sklypo dalimi, todėl servituto nustatymo atveju atsakovui padaryti nuostoliai siekia 78 820 Lt (5,63 a x 14 000 Lt = 78 820 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad bendras prašomos priteisti kompensacijos dydis nemažas, siekiant šalių interesų pusiausvyros teismo prašo dėl servituto nustatymo atsiradusį nuostolių dydį iš ieškovo priteisti atsakovui periodinėmis kompensacijomis, mokamomis kas mėnesį po 1 313,67 Lt penkerius metus (t. 1, b. l. 151–153).

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė reikalavimus palaikė, prašė ieškovo apeliacinį skundą tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas savo reikalavimus palaikė, prašė atsakovo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo T. Č. apeliacinis skundas tenkintinas.

Atsakovo A. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso butas/patalpa butas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2010-12-31 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0005/10/00879 (t. 1, b. l. 16–17). Atsakovo A. B. vardu įregistruota nuosavybė į 0,1166 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2012-10-08 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S1-163274 (t. 1, b. l. 93–95). Iš AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo 2012-10-30 prisijungimo sąlygos nustatyta, kad ieškovas T. Č. kreipėsi į prisijungimo sąlygų rengėją AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialą dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), gamtinių dujų sistemos prisijungimo. Jam vienoje iš sąlygų buvo nurodyta, kad norint prisijungti prie gamtinių dujų sistemos, reikalinga gauti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), savininko raštišką sutikimą (t. 1, b. l. 88). Ieškovas T. Č. 2012-0924 pateikė AB LESTO paraišką dėl buitinių vartotojų elektros įrenginių prisijungimo prie elektros tinklų adresu (duomenys neskelbtini), jam 2012-10-02 išduotos prisijungimo sąlygos (t. 1, 91–92). Iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2008-03-05 išduotos pažymos nustatyta, kad statytojos B. M. nebaigtas statyti dviejų butų namas, adresu (duomenys neskelbtini), sklype Nr. 1, yra statomas be esminių nukrypimų nuo projekto (t. 1, b. l. 107–116). Iš UAB „Geosmart“ parengto žemės sklypo plano nustatyta, kad projektas paruoštas dėl 207 m² žemės sklypo dalies nustatymo servituto pagal konkrečias koordinates, pažymėtas taškais 1-12,12-13,14-15,15-26, 7-28, 29-32 atsakovo nuosavybės teise priklausančiame 1 166 m² žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 138). Iš pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad atsakovo žemės sklype yra įrengti dujų įvadai ir apskaitos prietaisai, elektros įvadai ir apskaitos prietaisai (t. 1, b. l. 145). Klaipėdos apskrities viršininkas 2007-05-15 įsakymu Nr. 4-2688-(1.3), patikslino žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribas. Nustatė, kad žemės sklypo plotas yra 0,1166 ha, sklypo savininkė B. M., servitutu ir kitos daiktinės teisės nėra (t. 1, b. l. 158, 161). Iš nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos nustatyta, kad žemės sklypo 0,1166 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), turto vertė yra 155 000 Lt (t. 1, 168–196). Iš AB LESTO pateikto rašto ieškovui T. Č. nustatyta, kad bendrovei nuosavybės teise priklauso 0,4 kV įtampos požeminė kabelių linija iš modulinės transformatorinės MT-T-417 iki įvadinės apskaitos spintos, įrengta žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pati įvadinė apskaitos spinta su joje sumontuotais apskaitos, komutaciniais ir galią ribojančiais prietaisais (t. 2, b. l. 12).

Dėl servituto nustatymo tikslingumo

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad iš esmės neprieštarauja komunikacijų įrengimui, bet nesutinka dėl to, kad ieškovas nepagrįstai siekia nutiesti komunikacijas per atsakovo žemės sklypą, kai šios komunikacijos gali būti nutiestos per tam tikslui suformuotą žemės sklypą Nr. 9.

Teisėjų kolegija pažymi, kad toks atsakovo argumentas yra klaidingas, nes tai prieštarauja byloje esančiai rašytinei medžiagai, faktinei padėčiai, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas niekada nesiekė įsirengti komunikacijas veikdamas tik savo nuožiūra ir interesais, ignoruojant atsakovo teises bei teisėtus interesus.

Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant bylas dėl servituto nustatymo, teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar be servituto nustatymo daiktu tikrai objektyviai neįmanoma naudotis turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę išsamiai išsiaiškino ir byloje surinktų ir aptartų įrodymų pagrindu padarė išvadą, jog, nenustačius servituto, savininkui-ieškovui T. Č. nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis priklausančiu namu, t. y. būtų neįmanomas netrukdomas patekimas į namą bei jo tinkamas naudojimas pagal paskirtį bei komunikacijų į jam priklausantį namą nutiesimas. Ieškovas, būdamas buto Nr. 2 savininkas, turi teisę naudotis namu, nors ir neturėdamas nuosavybės teisės į žemę. Kadangi šalims nepavyko susitarti dėl žemės sklypo pardavimo, todėl ieškovo naudai apylinkės teismo sprendimu pagrįstai buvo nustatytas žemės servitutas į tą atsakovo žemės sklypo dalį, kuri būtina ieškovui nevaržomai prieiti bei privažiuoti prie namo ir aplink jį, bei esamų ir planuojamų požeminių inžinerinių tinklų, leidžiant jam kaip buto Nr. 2 savininkui, nevaržomai juos eksploatuoti, prižiūrėti bei vykdyti reikalingus tam tikslui darbus. Svarbu tai, kad servitutas nustatytas vadovaujantis specialistų – UAB „Geosmart“ parengtu projektu.

AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo 2012-10-30 pateiktos prisijungimo sąlygos patvirtina tai, kad ieškovas kreipėsi į prisijungimo sąlygų rengėją AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialą dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), gamtinių dujų sistemos prisijungimo, tačiau jam buvo paaiškinta, kad norint prisijungti prie gamtinių dujų sistemos, reikalinga gauti žemės sklypo savininko raštišką sutikimą (t. 1, b. l. 88), tačiau šitokio raštiško sutikimo atsakovas nedavė. Be to, byloje pateiktas AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo raštas patvirtina, kad dujotiekio tinklai su apskaitos spintomis jau yra pakloti ir sumontuoti ginčo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). AB „Lesto raštas taipogi neginčytinai patvirtina tai, kad AB „Lesto“ nuosavybės teise priklauso 0,4 KV įtampos požeminė kabelių linija iš modulinės transformatorinės MT-T-417 iki įvadinės apskaitos spintos, įrengta ginčo žemės sklype, bei pati įvadinė apskaitos spinta su joje sumontuotais apskaitos komutaciniais ir galią ribojančiais prietaisais (t. 2, b. l. 12). Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos, todėl apeliacinio skundo motyvas, kad komunikacijos gali būti įrengtos kitokiu būdu, negu nurodo ieškovas, yra visiškai nepagrįstas, nes dujotiekio tinklai, požeminės kabelių linijoj bei įvadinės spintos jau yra sumontuotos ginčo žemės sklype, o ne kitame žemės sklype.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek AB „Lietuvos dujos“, tiek AB „Lesto“ paminėtuose raštuose nenurodė, kad jau nutiesti dujotiekio tinklai, kabelio linijos bei sumontuotos apskaitos spintos pažeidžia teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovui teigti priešingai, būtent, kad parengti komunikacijų projekto techniniai sprendimai neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra tik deklaratyvaus pobūdžio bei prieštaringi, o be to, atsakovas netgi negali nurodyti, kokiems teisės aktams tai prieštarauja: Svarbu paminėti, jog projekto techniniai sprendiniai yra parengti atsižvelgiant į ginčo sklype paklotus ir sumontuotus dujotiekio tinklus, paklotas kabelio linijas bei sumontuotas apskaitos spintas.

Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko 2013-04-26 išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra skirtas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai ir jame yra pastatas-gyvenamasis namas, kuriame yra suformuoti 2 atskiri nekilnojamojo turto objektai –butai. Pagal paruoštą techninį projektą kiekvienas butas turi po garažą, kuris yra suprojektuotas ir pastatytas kaip vientisas statinys, tą patvirtina ir fotonuotraukos, todėl teigti, kad ieškovas garažo neįgijo yra neteisinga. Todėl ieškovas servitutu turi teisę turėti nevaržomą įvažiavimą į garažą, priėjimą prie esamų inžinerinių tinklų ir pastato; jų aptarnavimui, gamtinių dujų sistemos, elektros, vandens ir nuotekų prijungimui ir statybos darbų atlikimui bei tolimesniam aptarnavimui, tai yra privalu ir būtina.

Negalima nepastebėti, kad ieškovas iki šiol negali atlikti jokių statybos darbų, nes namas nėra baigtas įrengti, |kadangi nėra elektros, dujų, vandens ir kt. komunikacijų, tai blogina jo turimo turto būklę, todėl atsakovo teigimas, kad dėl šios nagrinėjamos bylos ieškovas nepagrįstai praturtėja, yra niekuo nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde nurodytas atsakovo argumentas, kad ties atsakovo žemės sklypo riba, pažymėta taškais Nr. 1-12 yra kelių apsaugos zona, yra nepagrįstas. Kelių apsaugos zona šiam sklypui yra nustatyta šalia praeinančios (duomenys neskelbtini) gatvės (taškai 2-4), o taškuose 2-1 jokio kelio nenumatyta, o yra tik pravažiavimas. Visas sklypas Nr. 9, kuris yra šalia ginčo sklypo, yra tarnaujantis sklypas kitiems žemės sklypams, tą patvirtina rašytinė bylos medžiaga.

Esant aptartam teisiniam reguliavimui ir nustatytomis bylai reikšmingoms aplinkybėms teisėjų kolegija mano, jog apylinkės teismas pagrįstai ieškovui nustatė servitutą pagal pateiktą UAB „Geosmart“ projektą, nes ieškovui šitokio servituto nustatymas yra vienintelis būdas nevaržomai prieiti bei privažiuoti prie namo, aplink jį, bei esamų ir planuojamų požeminių inžinierinių tinklų, leidžiant jam, kaip buto Nr. 2 savininkui, nevaržomai juos eksploatuoti, prižiūrėti bei vykdyti tam tikslui reikalingus darbus. Be to, atsakovas, įsigydamas žemės sklypą iš varžytynių, žinojo, jog sklype yra pastatytas ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 2 (kotedžas), ir dėl to jis negalės visa apimtimi įgyvendinti savo kaip žemės sklypo savininko teisių.

Dėl kompensacijos dydžio už nustatytą servitutą

Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo nustatyta servituto kaina, mano, kad ji turi būti 78 820 Lt.

Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo priteista kompensacija, mano, kad servituto kompensacija turėtų būti apie 10 000 Lt.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nustačius ieškovui 207 m² servitutą, jis privalo sumokėti 28 980 Lt vienkartinę piniginę kompensaciją už 207 m² žemės sklypą, kurio 1 aro rinkos vertė pagal UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertintojo pateiktą vertinimą yra 14 000 Lt, nes likusiu žemės sklypu atsakovas galės naudotis netrukdomai.

Su šia apylinkės teismo sprendimo dalimi – dėl piniginės kompensacijos priteisimo už servituto nustatymą teisėjų kolegija sutikti negali.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginti konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo. Teisėtais veiksmais padarytos žalos ar nuostolių atlyginimas yra vienas iš žalos kompensavimo būdų, bet tai nėra civilinė atsakomybė. Jų atlyginimas vykdomas tokiomis sąlygomis, kokios yra nustatytos įstatyme, bet ne civilinės atsakomybės sąlygomis (CK 4.129 straipsnis). Sprendžiant dėl servitutu padarytų nuostolių atlyginimo gali būti taikomos tos civilinę atsakomybę reglamentuojančios normos, kurios nustato teisingam žalos kompensavimui svarbias nuostatas. Visų pirma tai yra nuostatos, reglamentuojančios žalą ir nuostolius bei priežastinį ryšį kaip sąsają tarp servituto nustatymo ir atsiradusios žalos ar nuostolių, kaip jo nustatymo padarinių. Tuo tarpu nuostatos dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės neturi būti taikomos. Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu - tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Asmens išlaidos ar kaštai kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais. Padarytų dėl servituto nustatymo nuostolių kompensacija, kaip asmens turtinių interesų gynimo būdas, taikomas tada, kai neįmanoma tiksliai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių arba sunku juos nustatyti. Pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis Nr. 3K-3-581/2009).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas servituto atlygintinumo klausimą šioje byloje nepagrįstai besąlygiškai rėmėsi atsakovo UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertintojo pateiktu vertinimu. Pagal pateiktą turto vertinimo ataskaitą 155 000 Lt žemės sklypo rinkos vertė buvo nustatyta, kai žemės sklypas yra be apribojimų, t. y. jame esantys statiniai ir žemės sklypas priklauso vienam savininkui. Tačiau teismas neatsižvelgė į eilę svarbių bei reikšmingų aplinkybių, t. y. 1) nustatant atsakovo nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo rinkos vertę nebuvo atsižvelgiama, jog atsakovo žemės sklype yra skirtingų savininkų statiniai, kas turi tiesioginės reikšmės žemės sklypo rinkos vertės nustatymui; 2) nustatytoje žemės sklypo servituto dalyje yra pakloti ir sumontuoti dujotiekio tinklai bei kiti inžinieriniai tinklai su apskaitos spintomis, prie kurių ateityje prisijungs ir šiame ginčo žemės sklype esantis buto Nr. 1 savininkas bei gretimo žemės sklypo savininkas, todėl nustatytas servitutas faktiškai tarnaus ne tik ieškovui, bet ir kt. asmenims.

Pažymėtina, kad turto vertintojo išvados pateikimas nereiškia, kad turto rinkos vertės žemės sklypo nustatymui yra įrodyta, o kiti įrodymai neturi būti tiriami bei vertintini. Turto vertintojo išvados yra vienas iš įrodymų, jis neturi teismui iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnis). Apie tai kasacinis teismas yra pasisakęs 2007 m. spalio 22 d. nutartyje Nr. 3K-3-413/2007.

Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu tai, kad apylinkės teismas, priteisdamas kompensaciją, remdamasis UAB „Ober-Haus“ vertinimu, nustatė tokią sumą, kuri proporcingai nustatomam servituto plotui prilygintina žemės sklypo pardavimo kainai. Tai reiškia, kad iš ieškovo priteista kompensacija atitinka atsakovo sklypo dalies pardavimo kainą. Teisėjų kolegijos nuomone, toks vertinimas neatitinka nuostolių kompensavimo instituto paskirties.

Pažymėtina, kad šioje byloje atsakovas neįrodė, kokius konkrečius praradimus jis turėjo nustatant servitutą jo žemės sklypo daliai, nes įsigydamas žemės sklypą iš varžytynių atsakovas žinojo visas pasekmes ir jų siekė. Pabrėžtina, kad atsakovas be pagrindo akcentuoja, kad negalės naudotis visu žemės sklypu pagal paskirtį. Šiuo aspektu svarbu tai, kad ieškovas atsakovui priklausančiame žemės sklype neįrenginės statinių, neužtvers teritorijos ar padarys kitas kliūtis neribotam laikui. Šioje byloje nustatyto servituto tikslas – per apibrėžtą terminą nutiesti požemines komunikacijas ir inžinerinius tinklus bei disponuoti leidimu juos prižiūrėti. Tai reiškia, kad atsakovo sklype atlikus būtinus darbus, atsakovas netrukdomai ja galės naudotis, t. y. sodinti vaiskrūmius, medžius ir kt., todėl apelianto teiginys, kad ieškovas nepagrįstai sutaupo kito asmens sąskaita ar negali naudotis likusia žemės sklypo dalimi yra nepagrįstas.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus dėl kompensacijos dydžio apeliacinės instancijos teismas mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai besąlygiškai rėmėsi UAB „Ober-Haus“ vertinimu, 28 980 Lt kompensaciją atsakovui nustatė vertindamas ją kaip pirkimo–pardavimo faktą, kita vertus, atsakovas, siekdamas prisiteisti 78 820 Lt kompensaciją, siekia nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita, tai nesuderinama su teisingumo principu.

Išanalizavusi faktinę situaciją ir vadovaudamasi anksčiau aptartu teisiniu reguliavimu teisėjų kolegija mano, kad 10 000 Lt kompensacijos dydis šiuo konkrečiu atveju ir bylos duomenimis yra adekvatus atlyginimas už servituto nustatymą (CPK 185 straipsnis).

Atskirai pažymėtina, kad atsakovas, įgyvendinant servitutą ar po jo įgyvendinimo, nustatęs šioje byloje neaptartus ar nenumatytus jam priklausančio sklypo suvaržymus, padarytą žalą, turės teisę atskiru ieškiniu kreiptis į teismą dėl žalos ar nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas vienkartinės kompensacijos dydį, nepakankamai įvertino visas servituto nustatymo aplinkybes ir pasekmes, atsakovui – savininkui tenkančius netekimus ir suvaržymus, todėl nustatė per didelio ir neteisingo dydžio kompensaciją, taip netinkamai taikė CK 4.129, 6.249 straipsnius.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas pakeisti sprendimo dalį dėl kompensacijos dydžio nustačius servitutą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas iš ieškovo atsakovui priteisiant 10 000 Lt kompensaciją (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas irgi pakeistinas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Šiuo atveju ieškinys tenkintinas visa apimtimi ir patenkinta 13 procentų priešieškinio reikalavimų.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui– proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas patyrė šias išlaidas: pirmosios instancijos teisme 140 Lt žyminio mokesčio ir 2 057 Lt už advokato teisines paslaugas, iš viso 2 197 Lt bylinėjimosi išlaidų; apeliacinės instancijos teisme ieškovas sumokėjo 869 Lt žyminio mokesčio, 968 Lt teisinės pagalbos išlaidų (už apeliacinio skundo ir atsiliepimo paruošimą), iš viso 1 837 Lt. Ieškovas proceso metu patyrė 4 034 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas patyrė šias išlaidas: pirmosios instancijos teisme 1 419 Lt žyminio mokesčio, 2 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 3 919 Lt, apeliacinės instancijos teisme 1 121 Lt žyminio mokesčio, 2 250 Lt teisinės pagalbos išlaidų (už apeliacinio skundo ir atsiliepimo paruošimą), iš viso 3 371 Lt. Atsakovas proceso metu patyrė 7 290 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 4 034 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 13 procentų priešieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovo priteistina 948 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atlikus įskaitymus ieškovui iš atsakovo priteistina 3 086 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Nustatyta, kad atsakovas sumokėjo 90 Lt daugiau žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, jis grąžintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti:

priteisti iš ieškovo T. Č. 10 000 Lt vienkartinę kompensaciją atsakovui A. B. dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančiame 1 166 m² žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto 207 m² ploto neterminuoto servituto, suteikiančio T. Č. teisę nevaržomą priėjimą bei privažiavimą į namą ir aplink jį bei esamų bei planuojamų požeminių inžinerinių tinklų, leidžiant jam kaip buto Nr. 2 savininkui nevaržomai juos eksploatuoti, prižiūrėti bei vykdyti reikalingus tam tikslui statybos darbus, pažymėtais taškais 1-12, 12-15, 15-26, 27-28, 29-32;

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo dalį dėl servituto nustatymo palikti nepakeistą.

Ieškovui T. Č. priteisti 3 086 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. B..

Grąžinti atsakovui A. B. 90 Lt iš „Swedbank“ AB 2013-11-13 mokėjimo pavedimu Nr. 126 sumokėto 1 211 Lt žyminio mokesčio.