Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-14 · Administracinė byla Nr. I-10626-811/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-14
Bylos Nr.
I-10626-811/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Bronius Januška, Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
I. G., J. G.
Atsakovas
Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai
Gintaras Česnulevičius
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Broniaus Januškos ir Violetos Petkevičienės, dalyvaujant pareiškėjų I. G. ir J. G. atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui, atsakovo Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus atstovei Dainai Jakimauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. G. ir J. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2015-06-08 sprendimą Nr. 6-15-1171, VSDFV 2015-07-23 sprendimą Nr. (11.1)I-4991, įpareigoti atsakovą pripažinti 2014-08-22 įvykusį nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą, kurio metu žuvo pareiškėjų sūnus R. G., draudiminiu įvykiu ir išmokėti pareiškėjas vienkartinę nustatyto dydžio draudimo išmoką, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad 2014-08-22 apie 7.30 val. eismo įvykio metu pareiškėjų sūnaus vairuojamas automobilis susidūrė su kita transporto priemone ir pareiškėjų sūnus R. G. žuvo. Teigia, kad sūnus vyko į darbovietę UAB „Eurocash1“, esančią Savanorių per. 19, Vilniuje. Pareiškėjai kreipėsi į VSDFV Alytaus skyrių, prašydami išmokėti išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Pareiškėjų prašymai buvo persiųsti į VSDFV Vilniaus skyrių ir pastarasis pranešė pareiškėjams, kad sprendimas skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus priimamas tik nelaimingą atsitikimą pripažinus draudiminiu įvykiu. Nurodo 2015-04-08 gavę VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-03-27 sprendimą Nr. 6-15-745, kuriuo pareiškėjų sūnaus mirtinas nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Pastarąjį sprendimą pareiškėjams apskundus VSDFV, pastaroji 2015-05-25 sprendimu Nr. (11.1)I-3540 iš dalies patenkino pareiškėjų skundą ir pavedė VSDFV Vilniaus skyriui pakeisti 2015-03-27 sprendimą Nr. 6-15-745, paliekant vieną įvykio pripažinimo nedraudiminiu pagrindą – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 str. 2 d. 2 p.

Pareiškėjai 2015-06-12 gavo VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-06-08 sprendimą Nr. 6-15-1171, kuriame nuspręsta pareiškėjų sūnaus mirtiną nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą pripažinti nedraudiminiu įvykiu, nes apdraustasis nukentėjo dėl savo veiklos, susijusios su administraciniu teisės pažeidimu. VSDFV 2015-07-23 sprendimu Nr. (11.1)I-4991 VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-06-08 sprendimą Nr. 6-15-1171 paliko galioti. Pareiškėjai su sprendimais nesutinka, nurodo, kad baudžiamojoje byloje Nr. 87-1-00541-14 nebuvo objektyviai ir neabejotinai nustatyta objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, priežastinis ryšys su įvykio pasekmėmis, taip pat netirtos, neanalizuotos ir nevertintos aplinkybės, šalinančios pareiškėjų sūnaus R. G. atsakomybę, nepašalintos abejonės dėl jo žūties jam darant administracinį teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką. Priešingai, Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2015-01-09 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 87-1-00541-14 (toliau – Nutarimas) konstatuota, kad byla yra nutraukiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p., t. y. nesant nusikaltimo požymių. Mano, kad vien tik pažodinis ir formalus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 125 p. nuostatų atkartojimas nutarime, nenurodant jokių konkrečių įrodymų ar aplinkybių, o nurodant tik objektyvius požymius, nepagrindžia tariamai padarytų administracinės teisės pažeidimų. Be to iš Nutarimo nėra aišku, dėl kokių konkrečių priežasčių atsitiko eismo įvykis (gamtos sąlygų, blogo matomumo, dėl automobilio techninės būklės, dėl pašalinių veiksnių poveikio, dėl sveikatos sutrikimo ar kt.). Teigia, kad Nutarime visiškai neatskleista pareiškėjų sūnaus atliktų (arba neatliktų privalomų atlikti) veiksmų pusė, taigi, neįrodyta, kad eismo įvykis, kurio metu žuvo pareiškėjų sūnus, įvyko išskirtinai tik dėl jo paties kaltės. Kadangi tiksli ir pagrindinė mirtino nelaimingo atsitikimo priežastis nenustatyta, VDSFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai naikintini, o 2014-08-22 įvykęs nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo pareiškėjų sūnus, pripažintinas draudiminiu įvykiu. Taip pat vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 str. 1 d. pareiškėjams turi būti išmokėta nustatyto dydžio vienkartinė draudimo išmoka.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 80-82) nurodo su skundu nesutinkantis. Pagal Įstatymo 7 str. 2 d. 2 p. bei Vyriausybės 2004-03-22 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – Nuostatai) 13.2 p draudiminiais įvykiais pripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, kuriuos ištyrus, nustatyta, kad apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba, kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu. Skundžiamą sprendimą Vilniaus skyrius priėmė remdamasis Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2015-01-09 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 87-1-00541-14), kuriame nurodyta, kad 2014-08-22 eismo įvykis įvyko dėl R. G. kaltės, t. y. dėl padarytų KET 9 ir 125 punktų reikalavimų pažeidimo. Nutarimas nebuvo apskųstas ir nuginčytas, todėl mano, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime (b. l. 62-64) nurodė su pareiškėjų skundu nesutinkantis. VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-03-27 sprendimu Nr. 6-15-745 „Dėl R. G. nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą“ R. G. 2014-08-22 įvykęs nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu remiantis dviem pagrindais: dėl to, kad apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, susijusios su administraciniu teisės pažeidimu, taip pat dėl to, kad draudiminis įvykis neatitiko nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą sąvokos, t. y. įvyko vykstant į darbą ne iš apdraustojo gyvenamosios vietos. I. G. 2015-04-27 šį sprendimą ikiteisminio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka apskundė VSDFV, kuri nustatė, kad R. G. įvykęs nelaimingas atsitikimas atitinka nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą sąvoką, todėl pavedė VSDFV Vilniaus skyriui pakeisti sprendimą, paliekant vieną nelaimingo atsitikimo pripažinimo nedraudiminiu įvykiu pagrindą – Įstatymo 7 str. 2 d. 2 p. ir Nuostatų 13.2 punktą, kuriuose nustatyta, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatoma, kad apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius, arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos norminių teisės aktų pažeidimus. Šis įvykio pripažinimo nedraudiminiu pagrindas yra pagrįstas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2015-01-09 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 87-1-00541-14 (toliau – Nutarimas) esančia informacija, kad R. G. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, pažeidė tuo metu galiojusių KET 9, 125 punktų reikalavimus, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-06-08 sprendimu Nr. 6-15-1171 „Dėl R. G. nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą“ buvo pakeistas ankstesnis VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-03-27 sprendimas Nr. 6-15-745: R. G. 2014-08-22 įvykęs nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą pripažintas nedraudiminiu įvykiu dėl to, kad apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, susijusios su administraciniu teisės pažeidimu. Šį sprendimą pareiškėjai vėl apskundė VSDFV, kuri 2015-07-23 sprendimu Nr. (11.1) I-4991 pareiškėjų skundo netenkino ir paliko galioti VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-06-08 sprendimą Nr. 6-15-1171 „Dėl R. G. nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą“. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, VSDFV teritoriniai skyriai priima sprendimus remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe (pakeliui į darbą ar iš darbo) aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais. Vilniaus skyriaus 2015-06-08 sprendimas Nr. 6-15-1171 buvo priimtas vadovaujantis Nutarimu ir jame esančia informacija, kad eismo įvykis įvyko dėl R. G. kaltės, t. y. jo padarytų KET pažeidimų. Nutarime nurodyta, kad 2014-08-22 įvykusio eismo įvykio vietoje oro sąlygos buvo geros, asfaltas sausas, kelio ruožas tiesus, taip pat konstatuota, kad kitų vairuotojų veiksmuose KET pažeidimų nenustatyta. Nepagrįstu laiko ir pareiškėjų skundo teiginį, kad nebuvo nustatytas priežastinis ryšys su įvykio pasekmėmis, taip pat nevertintos aplinkybės, šalinančios R. G. atsakomybę. Baudžiamąją ar administracinę atsakomybę šalinančios aplinkybės (būtinoji gintis, būtinasis reikalingumas ir kt.) nustatomos sprendžiant atsakomybės (sankcijų) taikymą, t. y. skiriant asmeniui nuobaudą (bausmę). Nagrinėjamu atveju atsakomybės taikymo klausimas negalėjo būti sprendžiamas. Priežastinis ryšys nustatytas konstatavus, kad eismo įvykis įvyko dėl R. G. padarytų KET reikalavimų pažeidimų, ir tai reiškia, kad jo veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu (Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.2 punktas). Laiko nepagrįstu skundo teiginį, kad neįrodyta, jog eismo įvykis įvyko išskirtinai dėl jo kaltės, vertintinas kritiškai, nes ikiteisminis tyrimas atliekamas siekiant nustatyti įvykio aplinkybes ir įvykio kaltininką, bet ne įrodyti asmens kaltę. Teigia, kad atlikus ikiteisminį tyrimą priimtą Nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo išsamumo ar objektyvumo pareiškėjai galėjo skųsti jame nurodytais terminais ir tvarka. Nei VSDFV, nei VSDFV teritoriniai skyriai, spręsdami socialinio draudimo išmokų skyrimo klausimus, neturi teisės ar pareigos atlikti pakartotinio ikiteisminio tyrimo ir nustatyti aplinkybių, kurias nustatyti galėjo tik kompetentingi Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnai. Nutarimo pareiškėjai nustatyta tvarka neskundė, todėl jis yra galiojantis, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-06-08 sprendimas Nr. 6-15-1171 (kuriuo pakeistas 2015-03-27 sprendimas Nr. 6-15-745), taip pat VSDFV 2015-07-23 sprendimas, kuriuo VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-06-08 sprendimas Nr. 6-15-1171 paliktas galioti, priimti vadovaujantis Įstatymu ir remiantis Nutarimu, yra teisėti ir pagrįsti.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas advokatas Gintaras Česnulevičius palaikė skundą iš esmės jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė Daina Jakimauskienė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų atidėti teismo posėdį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimų, kuriais atsisakyta pripažinti nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu taikant Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pagrįstumo bei teisėtumo.

Nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų socialinio draudimo (toliau – nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas) santykius, asmenų, kurie draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu, kategorijas bei šių asmenų teises į šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Įstatymas. Šis Įstatymas taip pat apibrėžia draudiminius bei nedraudiminius įvykius (6 ir 7 str.). Ginčydami nurodytus VSDFV ir jos teritorinio skyriaus priimtus administracinius aktus, pareiškėjai (žuvusiojo tėvai) iš esmės siekia, kad būtų pašalintos kliūtys jiems pasinaudoti Įstatymo 11 straipsnyje numatyta žuvusio apdraustojo šeimos nario teise gauti atitinkamas socialinio draudimo išmokas. Konstitucijos 52 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.

Ginčijamą sprendimą, kuriuo nuspręsta mirtiną nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą pripažinti nedraudiminiu įvykiu, atsakovas grindžia Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015 m. sausio 9 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 87-1-00541-14 ir teigia, kad automobilio vairuotojas žuvęs R. G. pažeidė KET 9, 125 punktų reikalavimus, todėl eismo įvykis įvyko dėl paties R. G. kaltės. Ginčo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į darbą, nėra.

Pagal Įstatymo 7 str. 2 d. 2 p. draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos norminių teisės aktų pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant dėl pareiškėjų reikalavimo pagrįstumo Įstatymo 7 str. 2 d. 2 p. aiškinimo ir taikymo aspektu, turi būti nustatinėjama, ar yra objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, leidžianti konstatuoti, kad asmens veikoje yra kaltės ir padarytas nusikaltimas, ar nėra aplinkybių, šalinančių jo atsakomybę, taigi ar pakanka duomenų pašalinti visas abejones dėl to, kad apdraustasis nukentėjo pats darydamas nusikalstamą veiką, taip pagrįstai nusprendžiant, jog dėl paties žuvusiojo veiksmų kilo eismo įvykis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas ir aiškindamas bei taikydamas Įstatymo 7 str. 2 d. 2 p. nuostatas laikosi nuoseklios pozicijos, kad Lietuvos valstybės socialinė orientacija, nelaimingų atsitikimų darbe (pakeliui į darbą ar iš jo) socialinio draudimo paskirtis, išimtinis nedraudiminių įvykių pobūdis, nedraudiminio įvykio teisinės pasekmės apdraustajam asmeniui ir jo šeimos nariams neleidžia Įstatyme nustatyto nedraudiminių įvykių sąrašo aiškinti plečiamai. Todėl nedraudiminiam įvykiui pripažinti taikytini itin aukšti įrodinėjimo standartai. Taikant Įstatymo 7 str. 2 d. 2 p. nėra sprendžiamas apdraustojo asmens baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimas, tačiau itin griežtos nedraudiminio įvykio pripažinimo pasekmės (socialinių garantijų praradimas) leidžia teigti, kad Įstatymo 7 str. 2 d. 2 p. numatytas nedraudiminis įvykis gali būti pripažintas tik tais atvejais, kai yra pašalintos visos ar beveik visos abejonės, jog apdraustasis nukentėjo darydamas nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą. Kiekvienas pažeidimas susideda iš objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos. Vien objektyviųjų požymių buvimas nėra pakankamas konstatuoti, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas. Pirmiausia, gali būti, kad asmens veikoje nėra kaltės ar kitų subjektyviųjų požymių. Antra, gali būti, kad egzistuoja aplinkybės, šalinančios atsakomybę. Tik neabejotinai nustačius administracinio teisės pažeidimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą, nesant aplinkybių, šalinančių atsakomybę, galima teigti, kad asmens veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu. Galimi teisinio reguliavimo netobulumai neturi būti vertinami socialiniu draudimu apdraustojo asmens nenaudai (LVAT 2008-03-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-601/2008, LVAT 2011-06-30 nutartis administracinėje byloje A502-2155/2011, LVAT 2011-03-07 nutartis administracinėje byloje A502-676/2011, LVAT 2014-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-586/2014). Teisėjų kolegijos nuomone, minėtose iš esmės panašiose administracinėse bylose buvo sukurtos teisės aiškinimo taisyklės, kurios gali būti taikomos ir nagrinėjamoje byloje (ratio decidendi sutampa).

Akcentuotina, kad aiškinant Įstatymo 7 str. 2 d. 2 p. numatyto nedraudiminio įvykio sąlygų buvimą, LVAT praktikoje taip pat pripažįstama, kad „<...> įstatymas nustato kelių esminių sąlygų būtinąją sutaptį tam, kad nelaimingas atsitikimas nebūtų pripažintas draudiminiu įvykiu: pirma, nukentėjusiojo asmens veika turi būti priežastiniame ryšyje su įvykio pasekmėmis („nukentėjo dėl savo veikos“); antra, nukentėjusiojo asmens veika turi turėti nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo požymių, trečia, tokį teisinį veikos kvalifikavimą turi pagrįsti kompetentingų institucijų (teismo arba ikiteisminio tyrimo institucijos) sprendimai.“ (LVAT 2006-12-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-2215/06).

Ginčo atveju kilusios abejonės dėl apdraustojo padarytos nusikalstamos veikos pašalintos, nes Nutarime nurodyta, kad nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo požymių.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius ginčijamu sprendimu nelaimingą atsitikimą pripažino nedraudiminiu įvykiu atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015 m. sausio 9 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 87-1-00541-14 (b. l. 10-15). Šiame Nutarime nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl automobilio „Audi 80“ vairuotoj R. G., pažeidusio KET 9, 125 punktų reikalavimus, kaltės. Nutarime nurodyta, kad R. G. nesiėmė visų būtinų priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su automobiliu „Scania R 164LA“ bei „Mercedes Benz 814“.

KET 9 punkte nustatyta, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.“. KET 125 p. nustatyta, kad „Draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.“.

Nutarime remiamasi liudytojo R. J. parodymais, iš kurių matyti, kad jis negali pasakyti, dėl kokios priežasties „Audi“ automobilis, kurį vairavo žuvęs R. G., išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, nes priekyje jo kiti automobiliai nevažiavo, ja, nebuvo ką lenkti, kelio ruožas buvo tiesus. Liudytojas V. Ž. nurodė nežinantis, dėl kokios priežasties lengvasis automobilis „Audi“ išvažiavo į priešingą eismo juostą, tačiau šis automobilis į priešingą eismo juostą pradėjo važiuoti nuosekliai iš lėto, jo vairuotojas visiškai nestabdė, kitų automobilių priešingoje eismo juostoje nebuvo, todėl jam niekas nesutrukdė ir nieko jis nelenkė, jo eismo juosta buvo laisva. Iš Nutarime nurodytų liudytojo P. M. parodymų matyti, kad priešinga eismo juosta, kuria „Audi“ automobilį vairavo žuvęs R. G., Vilniaus kryptimi, automobiliai nevažiavo, eismas priešingos krypties eismo juosta buvo neintensyvus. Taigi, nors Nutarime konstatuota, kad žuvęs R. G. žuvo ir įvykis įvyko dėl jo padarytų KET pažeidimų, t. y. jo kaltės, pačiame Nutarime nedetalizuota, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė R. G. padaryti KET pažeidimai, nes esant laisvai eismo juostai nebuvo poreikio ką nors lenkti tiek iš dešinės, tiek iš kairės pusės.

Pažymėtina tai, jog byloje jokiais objektyviais duomenimis nebuvo nustatyta, kad įvykio vietoje buvo viršytas leistinas greitis ar, neįvertinus nustatytų važiavimo sąlygų, vietovės reljefo, eismo intensyvumo, pasirinktas toks važiavimo greitis, kuris tiesiogiai įtakotų negalėjimą suvaldyti automobilio ir būtų nelaimingo atsitikimo priežastimi. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad eismo įvykis kilo šviesiu paros metu, oro sąlygos geros - saulėta, įvykio vietoje kelias asfaltuotas, tiesus, horizontalus, asfaltas sausas. Nors kelio aplinka nurodyta kaip vietovė, apaugusi medžiais, kelio ženklai Nr. 131 „laukiniai žvėrys“ bei Nr. 108 „sankryža su šalutiniu keliu“, tačiau nėra jokių duomenų, kad šie vietovės ypatumai būtų sąlygoję eismo įvykio kilimą ar būtų reikalavę ypatingo vairuotojų atidumo.

Byloje nėra jokių duomenų apie automobilio „Audi 80“ gedimus, kurie galėjo turėti įtakos eismo įvykiui kilti. Nutarime nurodyti užfiksuoti išoriniai automobilio „Audi 80“ sugadinimai – išdaužyti visi priekiniai ir galiniai žibintai, stiklai, sparnai, sugadinta pakaba, išmuštas iš vietos variklis, sugadintas vairo mechanizmas, nupjautas stogas, sugadinti priekiniai ratai, visas automobilis „Audi“ nepataisomai sugadintas. Specialistų, ekspertų išvadų šiais specialių žinių reikalaujančiais klausimais nepateikta. Taigi akivaizdu, kad automobilio būklė ir galima jos įtaka įvykio kilimui visiškai netirta ir nevertinta, taip nepašalinant abejonių dėl galimai įvykį sąlygojusių veiksnių. Tuo pačiu netirta ir nevertinta žuvusiojo apdrausto asmens R. G. sveikatos būklė eismo įvykio metu, apsiribota konstatavimu sužalojimų, kurie padaryti neilgai trukus iki mirties ir visumoje kvalifikuoti sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir kraujo tyrimų bei imuninės analizės duomenų rezultatais. Darytina išvada, jog nustatytų įvykio aplinkybių visuma neduoda pagrindo pagrįstai konstatuoti, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis buvo nustatyta. Tokiu būdu ir objektyvaus pagrindo šį nelaimingą atsitikimą pripažinti nedraudiminiu įvykiu nėra.

Kaip jau minėta, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo požymių BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu (jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). BPK 214 str. 6 d. nustatyta, kad „jeigu ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie administracinį teisės pažeidimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą perduoda šią medžiagą spręsti Administracinių teisės pažeidimų kodekse ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.“ Byloje nėra duomenų apie tai, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą, būtų pradėta administracinės teisenos procedūra dėl KET 9 ir 125 p. nurodytų pažeidimų.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad Nutarimas nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo fakto bei priežastinio ryšio su nelaimingo atsitikimo kilimu. Nutarime padaryta išvada iš esmės nepagrįsta adekvačiais, aiškiais ir pakankamais motyvais, grindžiama tik prielaidomis, abstrakčiais bei nekonkrečiais teiginiais, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys ar įrodymai, o nurodytų KET pažeidimų turinys neatskleistas, autoįvykio mechanizmas neaiškus. Vien pats įvykio faktas nepatvirtina, kad buvo padarytas KET pažeidimas nes nekonkretizavus bei aiškiai neapibrėžus, kokius konkrečius veiksmus atliko žuvusysis, t. y. kokių būtinų atsargumo priemonių nesilaikė, į kokias metereologines sąlygas, kokią kelio būklę neatsižvelgė, ar kokių kitokių veiksmų neatliko, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nėra pagrindo neabejotinai konstatuoti, kad R. G. padarė KET 9 ir 125 p. nurodytus pažeidimus, dėl kurių įvyko eismo įvykis.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas netinkamai įvertino byloje esančio procesinio dokumento turinį ir, nesant jame pakankamai duomenų konstatuoti, kad apdraustojo asmens (R. G.) veika yra susijusi su nusikalstama veika, nepašalinus visų abejonių, objektyviai nenustačius, kad būtent apdraustojo veiksmai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo susijusi priežastiniu ryšiu su atsiradusiais padariniais, nepagrįstai padarė priešingą išvadą, priimdamas ginčijamus sprendimus. Sprendimai laikytini nepagrįstais, todėl naikintini. Atsakovas įpareigotinas iš naujo spręsti dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą pripažinimo draudiminiu. Iš atsakovo pareiškėjams priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 28 eurai jų sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 5) ir 300 eurų atstovavimo išlaidų (b. l. 142) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., 2 d., 6 d., 45 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 2 p., teismas,

nusprendžia:

Skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 2015-06-08 sprendimą Nr. 6-15-1171, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2015-07-23 sprendimą Nr. (11.1)I-4991.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą dėl R. G. 2014 m. rugpjūčio 22 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą pripažinimo draudiminiu įvykiu.

Priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, k. 191683350, pareiškėjams I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 28 eurų (dvidešimt aštuoni eurai) žyminio mokesčio ir 300 eurų (trys šimtai eurų) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėBronius JanuškaVioleta Petkevičienė