Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2020-03-26 · Administracinė byla Nr. I1-2427-279/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-26
Bylos Nr.
I1-2427-279/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00083-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
K. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-2427-279/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00083-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 51.4.; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 26 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas K. L. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN), 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-3) bei atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą (b. l. 29) (toliau pareiškėjo pateikti procesiniai dokumentai vadinami skundu) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 24 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo kalinamas Alytaus PN netinkamomis sąlygomis. Alytaus PN buvo laikomas ankštoje kameroje, kurioje buvo laikomi 8 nuteistieji. Pareiškėjas skundžiasi, kad per ilgai buvo laikomas karantine. Į kamerą pro siaurus ir grotomis dengtus langus nepateko dienos šviesos. Pareiškėjo teigimu, kameroje per parą buvo laikomas net 22 valandas, 2 valandos buvo skirtos pasivaikščiojimui lauke. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo teikiamos jokios užimtumo programos, suteikiamas laisvalaikis. Dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė psichologinius ir fizinius nepatogumus.

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus PN atsiliepimu (b. l. 10-13) į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Alytaus PN pateikė duomenis apie tai, kokioje kameroje buvo laikomas pareiškėjas, koks šios kameros plotas, kiek kameroje buvo laikoma nuteistųjų. Nurodė, kad teisės aktai nenustato, kokį laikotarpį nuteistasis privalo būti laikomas karantino patalpose. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Alytaus PN užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, ką patvirtina 2018 m gruodžio 21 d. Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas. Nurodė, kad reikalavimas, kad kamerų langai būtų 80x80 cm išmatavimo, taikomas tik naujai pastatytiems ar rekonstruojamiems statiniams, kuriuose yra įrengtos kamerų tipo patalpos. Uždarosios zonos pastatas, kuriame buvo laikoms pareiškėjas kapitaliai remontuotas 2010 m. Kameros langai yra 104x53 cm ir 107x54 cm dydžio. Nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė 3 valandas pasivaikščioti kieme, pateikė nuteistųjų dienotvarkę. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsiliepime teigė, kad Alytaus PN pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareigūnai būtų netinkamai atlikę pareigas, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN, atlyginimo.

Pareiškėjas skunde prašė teismą įvertinti padarytus pažeidimus laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 24 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus PN buvo laikomas ankštoje kameroje, kad per ilgai buvo laikomas karantine.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2 papunktyje numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

Remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 10, 15) nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kameroje Nr. 2, kurios plotas 29,51 kv. m, kurioje yra įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,69 kv. m gyvenamojo ploto (29,51 / 8 ? 3,69). Atsižvelgiant į LVAT praktiką (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018), pareiškėjui tenkantis gyvenamasis plotas apskaičiuotas, gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš patalpoje esančių lovų skaičiaus.

Iš aukščiau nurodytų duomenų daroma išvada, kad gyvenamojo ploto norma kameros tipo patalpoje (3,6 kv. m vienam asmeniui, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 papunktis) pareiškėjui nebuvo pažeista.

Vertinant pareiškėjo skundo teiginį, kad per ilgai buvo laikomas karantine, teismas sutinka su atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 11) nurodytu argumentu, kad jokie teisės aktai nenustato, kokį laikotarpį nuteistasis privalo būti laikomas karantino patalpose. Teismas pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių VIII skyriuje (reglamentuojančio nuteistųjų siuntimo į pataisos įstaigas ir priėmimo juose tvarką) laikotarpis kiek nuteistasis gali praleisti karantino patalpose nėra nurodytas. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas, Alytaus PN administracijai neteikė jokių prašymų dėl paskyrimo į pageidaujamą būrį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentas, kad buvo laikomas ankštoje kameroje, kad per ilgai buvo laikomas karantine, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad į kamerą, kurioje buvo laikomas, nepateko dienos šviesa.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.7 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Įrangos ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai.

Higienos normos HN 134:2015 15 punkte numatyta, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Alytaus PN užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, ką patvirtina 2018 m. gruodžio 21 d. Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas. Vertinant natūralaus apšvietimo stiprumą, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), nenustato reikalavimų kokio stiprumo turi būti natūrali apšvieta. Iš byloje pateikto 2018 m. gruodžio 21 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento patikrinimo akto Nr. (1-12 15.4.8) PA-9545 matyti, kad atlikus patikrą Alytaus PN kamerose nustatyta, kad kamerų langai yra skaidraus stiklo, atsidaro, kas teismo vertinimu sudaro galimybę į kameras patekti natūraliai šviesai.

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 11) kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, langai yra 104x53 cm ir 107x54 cm dydžio, tai patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos (b. l. 21). Teismas sutinka su atsakovės atsiliepime nurodytu argumentu reikalavimas, kad kamerų langai būtų 80x80 cm išmatavimo, taikomas tik naujai pastatytiems ar rekonstruojamiems statiniams, kuriuose yra įrengtos kamerų tipo patalpos. Atsakovės atstovo teigimu, Uždarosios zonos pastatas, kuriame buvo laikoms pareiškėjas kapitaliai suremontuotos 2010 metais, o kaip matyti Įrangos ir eksploatavimo taisyklės, kurios numatė, kad kamerose turi būti stiklo langai, turi būti ne mažesni kaip 80 x 80 cm (16.9 punktas) buvo priimtos tik 2011 m. kovo 3 d. (įsigaliojo nuo 2011 m. kovo 9 d.). Teismas taip pat pažymi, kad lango padidinimas susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu, nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentas, kad į kamerą, kurioje buvo laikomas, nepateko dienos šviesa, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje per parą buvo laikomas net 22 valandas, 2 valandos buvo skirtos pasivaikščiojimui lauke. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo teikiamos jokios užimtumo programos, suteikiamas laisvalaikis.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 12) nurodė, kad pareiškėjui per dieną priklausė 3 valandos pasivaikščioti kieme, tai patvirtina ir nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, dienotvarkė (b. l. 17). Tokiais atsakovės atstovo pateiktais oficialiais duomenimis, teismas neturi pagrindo netikėti, nes pareiškėjo teiginys apie jam suteikiamas tik 2 valandas pasivaikščioti, nepagrįstas jokiais objektyviais bylos duomenimis.

Vertinant pareiškėjo skundo teiginį, kad jam nebuvo teikiamos jokios užimtumo programos, suteikiamas laisvalaikis, teismas pažymi, kad toks pareiškėjo teiginys yra nepagrįstas, nes kaip matyti iš nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, dienotvarkės (b. l. 17), pareiškėjas turėjo teisę dalyvauti užimtumo programose, užsiimti laisvalaikiu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas skunde nesukonkretino, kokiose užimtumo programose jam buvo ribojama teisė dalyvauti, kokių socialinių poreikių Alytaus PN administracija nepatenkino. Teismas akcentuota, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose yra nuteistojo teisė, bet ne pareiga, todėl norėdamas dalyvauti šiose programose nuteistasis turi parodyti iniciatyvą, teikdamas atitinkamus prašymus Alytaus PN administracijai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas teikė tokius prašymus, o Alytaus PN administracija atsisakė juos tenkinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentas, dėl per mažo laiko trukmės skirtos pasivaikščiojimui, nesuteiktą galimybę dalyvauti užimtumo programose, užsiimti laisvalaikiu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Mushegh Saghatelyan prieš Armėniją (pareiškimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34085/09), 40 punktas, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 55 punktas). LVAT taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje keliamo ginčo kontekste nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytus Alytaus PN ir šios institucijos pareigūnų veiksmus neteisėtais bei konstatuoti faktą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nenustačius visų būtinų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo K. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė