Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-23 · Civilinė byla Nr. 2A-836-160/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-23
Bylos Nr.
2A-836-160/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-00996-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro
Ieškovas
E. J.
Civilinė byla Nr. 2A-836-160/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-00996-2011-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.; 43.2.; 121.14.; 121.21.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinsko, Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarės D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarei D. B. dėl be pagrindo įgytų pinigų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ginčo esmė

E. J. prašė priteisti iš Vilniaus miesto 7 notarų biuro notarės D. B. be pagrindo įgytus (gautus) 2574 Lt. Paaiškino, kad atsakovė pagal R. S. individualios įmonės „Tikra pagunda“ prašymą 2007-09-21 padarė vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. VB7-10192) 2003-02-01 vekselyje, dėl pinigų išieškojimo iš bankrutuojančios UAB „Midoja“. Individuali įmonė už vykdomąjį įrašą notarei sumokėjo 2600 Lt. 2009-04-19 įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1659-232/2009 atsakovės vykdomasis įrašas pripažintas negaliojančiu. Vykdomąjį įrašą pripažinus negaliojančiu, atsakovė privalo grąžinti už vykdomąjį įrašą gautą atlyginimą. 2011-01-10 reikalavimo perleidimo sutartimi E. J. įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti be teisėto pagrindo įgytus pinigus.

Vilniaus miesto 7 notarų biuro notarė D. B. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad jai aplinkybės, kurios paaiškėjo bylos Nr. 2-1659-232/2009 nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos teisme, nebuvo žinomos vykdomojo įrašo padarymo metu. Atlikdama notarinį veiksmą buvo suklaidinta R. S. ir jos sutuoktinio, kurie žinojo tikrąsias 2003-02-01 vekselio išdavimo aplinkybes ir nuslėpė nuo notarės, piktnaudžiavo savo teisėmis, todėl nei R. S., nei jos įmonė jokios reikalavimo teisės į notaro atlyginimą neįgijo. Kyla abejonių ar E. J. yra tikrasis ieškovas, kadangi reikalavimo perleidimo sutartis, reikalavimas notarei dėl pinigų grąžinimo bei ieškinys atspausdintas tuo pačiu spausdintuvu. Be to, ieškovas advokatui sumokėjo 1000 Lt, o ieškinio patenkinimo atveju dar 1000 Lt turėtų sumokėti reikalavimo teisę perleidusiai įmonei, kai tuo tarpu ieškiniui prašoma priteisti tik 2574 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-06-17 sprendimu ieškinį tenkino – priteisė E. J. iš Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarės D. B. be pagrindo įgytus 2574 Lt bei 1077,22 Lt bylinėjimosi išlaidas. Padarė išvadą, kad notarė, atlikdama notarinį veiksmą – padarydama įrašą, kuris pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos, nepagrįstai įgijo turtą (pinigus). Notarės kaltė pasireiškė tame, kad ji, atlikdama notarinį veiksmą, nepareikalavo iš asmenų reikiamų dokumentų, nepatikrino teisinių faktų, o notarinį veiksmą atliko vadovaujantis pareiškėjų aiškinimais. Tokiu būdu, veikdama nerūpestingai ir neprofesionaliai, notarė dėl savo padarytų klaidų negali kaltinti nei R. S., nei jos sutuoktinio. Versija, jog tikruoju ieškovu yra ne E. J., o advokatas, nepasitvirtino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Vilniaus miesto 7 notarų biuro notarė D. B. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas, numatančias apribojimus reikalavimų perleidimams, neišsiaiškino ar panaikintas vekselis galėjo suteikti nesąžiningiems asmenims kokias nors teises, kurias jie galėjo perleisti, neišsiaiškindamas reikalavimo perleidimo aplinkybių ir jų prasmės bei perleidusios šalies tikrųjų ketinimų, neatskleidė bylos esmės; be jokių motyvų nurodė, kad reikalavimų perleidimas įvyko vadovaujantis CK 6 knygos VI skyriaus nuostatomis, todėl yra teisėtas; nepatikrino, ar R. S. Vilniaus apygardos teismo 2009-04-14 sprendimu pripažinus vekselio išdavimo aplinkybes prieštaraujančiomis viešajai tvarkai ir gerai moralei bei pripažinus vekselį negaliojančiu CK 1.81 str. 1 d. pagrindu, įgijo kokią nors teisę su šiuo vekseliu arba juo panaudojimu. Neatkreipė dėmesio, kad Vilniaus apygardos teismas pripažinęs vekselį negaliojančiu CK 1.81 str. 1 d. pagrindu, panaikino 2008-02-06 kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartį, sudarytą tarp R. S. IĮ „Tikra pagunda“ ir V. G. (V. G.), nuo jos pasirašymo momento. Pateikdama vekselį notarei, R. S. elgėsi nesąžiningai ir ši situacija Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo turėjo būti svarstoma nesusietai su tuo kaip notarės veiksmai buvo įvertinti Vilniaus apygardos teismo. Apklaustas teisme E. J. parodė, kad pasirašyti reikalavimų perleidimo sutartį jam pasiūlė tas pats asmuo, kurio reikalavimo teisė buvo panaikinta 2009-04-14 Vilniaus apygardos teismo sprendimu. Vilniaus apygardos teisme šį asmenį atstovavo E. J. atstovas šioje byloje, todėl apie reikalavimo teisės perleidimo panaikinimą jam buvo žinoma, kaip ir žinomas vekselio panaikinimo pagrindas. Teismas neatkreipė dėmesio, kad iki ieškinio padavimo visi atstovo veiksmai buvo atlikti be ieškovo pavedimo, todėl neaišku kas tikrasis ieškovas yra šioje byloje.

Atsiliepimas

E. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti. Paaiškino, kad apeliacinis skundas grindžiamas prielaidomis, kurios neparemtos jokiais įrodymais, teismas priimdamas sprendimą jokių materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.).

CK 6.101 str. apibrėžtas reikalavimo teisės perleidimas be skolininko sutikimo, pagal kurį reikalavimo įgijėjui gali būti perleidžiamas esamas ir būsimas kreditorinis reikalavimas. CK 6.110 str. įtvirtinta, kad reikalavimo perleidimo tvarką nustatančios taisyklės taikomos perleidžiant ir kitas teises, jeigu įstatymai nenumato kitaip. 2011-0110 reikalavimo teisės perleidimo sutartis (b. l. 9-10) tvirtina, kad R. S. firma „Tikra pagunda“ perleido teisę E. J. reikalauti iš Vilniaus m. 7-ojo notarų biuro notarės D. B. 2600 Lt notarinio atlyginimo, kuris buvo sumokėtas pagal grynųjų pinigų paėmimo kvitą Nr. 311149989, Vilniaus apygardos teismo 2009-04-14 sprendimu pripažinus 2007-09-21 vykdomąjį įrašą notarinio registro Nr. VB7-10192 negaliojančiu. Taigi ieškovas šioje byloje yra tinkamas, o atsakovės argumentai dėl to, ar ieškovas turi reikalavimo teisę, atmestini.

Pagal CK 6.237 str. 1 d. asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ar neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. CK 6.237 str. 5 d. nustatė, kad pareiga gražinti be pagrindo įgytą turtą taikoma ir tais atvejais, kai prievolės įvykdymas nesusijęs su daikto perdavimu, o tik su tam tikrų paslaugų suteikimu. Vilniaus apygardos teismo 2009-04-14 sprendimu (b. l. 4-6) nustatyta, kad atsakovė notarė D. B. atliko notarinį veiksmą – išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. VB7-10192 pagal vekselį, kuris neatitiko įstatymo nustatytos formos ir neturėdama duomenų, kad vekselis nustatytu laiku buvo pateiktas apmokėjimui. Už šį veiksmą R. S. individuali įmonė sumokėjo notarei viso 2600 Lt (b. l. 24-25). Taigi teismui pripažinus, kad notarės veiksmai buvo neteisėti, ir dėl to vykdomasis įrašas buvo pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos, atsakovei sumokėti pinigai už atliktą darbą, kurio ji neturėjo teisės pagal įstatymą atlikti, turi būti laikomi be pagrindo įgytu atlyginimu, kuris turi būti grąžintas sumokėjusiam asmeniui, o šioje byloje – reikalavimo teisės perėmėjui.

Tačiau pagal CK 6.242 str. 3 d. praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika. Vilniaus apygardos 2009-04-14 sprendimu byloje Nr. 2-1659-232/09 pripažinta, kad neprotestuotinas vekselis, kurį notarei pateikė R. S. IĮ „Tikra pagunda“, turėjo formos trūkumų, R. S. IĮ „Tikra pagunda“ nebuvo vekselio apmokėti pateikusi laiku ir praradusi teisę reikalauti apmokėti vekselį ne ginčo tvarka. Todėl remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu darytina išvada, kad reikalavimo teisę susigrąžinti be pagrindo sumokėtą pinigų sumą notarei turėjusi R. S. IĮ „Tikra pagunda“, taip pat yra kalta dėl nesugebėjimo įgyvendinti savo teisių tinkamai. Tokiu būdu tiek dėl R. S. IĮ „Tikra pagunda“, tiek dėl notarės veiksmų notarei nepagrįstai buvo sumokėta prašoma priteisti suma. Esant abipusei kaltei, reikalavimo teisę turėjusios R. S. IĮ „Tikra pagunda“ 2574 Lt nuostoliai dalintini per pusę. Todėl apylinkės teismo sprendimu priteista suma mažinama iki 1287 Lt.

Pagal CPK 93 str. 2 d. jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalies turėtos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos 1077,22 Lt mažintinos per pusę ir priteistina suma sudaro 538,61 Lt. Atsakovė žyminio mokesčio nuo skundžiamos ieškinio sumos dydžio turėjo sumokėti 77,22 Lt, advokato pagalbai apmokėti išleido 500 Lt, viso 577,22 Lt, pusę šios sumos sudaro 288,61 Lt. Kadangi šie reikalavimai yra priešpriešiniai, juos įskaičius atsakovė ieškovui turi atlyginti 250 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-17 sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį sekančiai:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti E. J. iš Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarės D. B. be pagrindo įgytus 1287 Lt (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt septynis Lt). Priteisti E. J. iš Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarės D. B. 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Zita SmirnovienėHenrichas JaglinskisAsta Radzevičienė