Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-02-22 · Byla Nr. 2SA-42-56/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-22
Bylos Nr.
2SA-42-56/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gudžiūnienė Dalia Kačinskienė
Pareiškėjas
T. R.
Suinteresuotas asmuo
J. K.
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2SA-42-56/2010Teisėja M. S. Proc. sprendimo kategorijos:121.14;121.18;122.4;1218.1VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio

kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės Dalios Kačinskienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nutarties kuria pareiškėjos T. R. skundas dėl antstolės I. K. veiksmų atmestas, suinteresuotas asmuo J. K..

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėja T. R. su skundu dėl antstolio veiksmų kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti antstolės I. K. veiksmus dėl turto arešto mąsto neteisėtais ir įpareigoti antstolę I. K. panaikinti turto areštą butui adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2007-12-07 taikydamas laikinąsias apsaugos priemones areštavo pareiškėjai priklausančias patalpos dalis pažymėtas indeksais 1-19,1-20-1-21,1-22, kurių bendras plotas 72,11 kv.m. unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), o vertė lygi 250 000 Lt, esančias adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje. 2009-06-05 turto arešto aktu papildomai areštuotas pareiškėjos vieno kambario butas esantis (duomenys nesklebtini) Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2009-04-15, 234 000 Lt, tuo tarpu turto arešto akte nurodyta, kad turto arešto mastas 218 246,97 Lt. Areštuodama pareiškėjai priklausantį turtą antstolė pažeidė imperatyvias Civilinio proceso kodekso 675 straipsnio 2 dalies ir 677 straipsnio 2 dalies nuostatas ir sąmoningai 2009-06-05 nenurodė areštuoto turto vertės, pažymėdama, jog turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. 2009-06-05 turto arešto aktu areštuoto turto vertė lygi 500 000 Lt ir tai akivaizdžiai neatitinka Vilniaus apygardos teismo vykdomąjame rašte Nr. 2-1297-431/2008 nurodytos skolos dydžio bei pažeidžia pareiškėjos interesus. Kadangi areštas neteisėtas, buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, areštas turi būti panaikintas, nes pareiškėja su trečiaisiais asmenimis yra sudariusi preliminarią nurodyto buto pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, tarp pareiškėjos ir trečiųjų asmenų Vilniaus apygardos teismas 2008-06-27 patvirtino taikos sutartį, todėl turto areštas pažeidžia ir trečiųjų asmenų teises. Pareiškėja lankėsi pas antstolę bei siūlė nurodyti turtą į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau antstolė siūlymo nepaisė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skundą atmesti ir palikti T. R. butui adresu (duomenys nesklebtini) Vilniuje, taikytą areštą.

Nurodė, kad į bylą pateikta turto vertinimo pažyma neatitinka jai keliamų reikalavimų, todėl negali būti laikoma tinkamu dokumentu patvirtinančiu turto rinkos kainą. Suinteresuotas asmuo pateikė raštą antstolei I. K. papildomai areštuoti T. R. turtą, nes išieškojimo suma buvo labai didelė – apie 218 000 Lt. Manė, kad to turto, kuris buvo areštuotas, nepakaks išieškojimui užtikrinti, tačiau po to, kai antstolė atliko buto įkainavimą, paaiškėjo, kad areštuoto turto nepakanka visoms skoloms padengti. Išieškotojai Z. ir D. taip pat pateikė savo vykdomuosius raštus dėl išieškojimo iš T. R. Vykdomosios bylos buvo sujungtos.

Antstolė I. K. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad turto areštas atliktas laikantis visų Civilinio proceso kodekso reikalavimų ir atsižvelgiant į parduotino iš varžytinių turto kainą bei į tai, jog skolininkė turi ir daugiau išieškotojų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nutartimi T. R. skundas atmestas.

Teismas pažymėjo, kad Civilinio proceso kodekso 678 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad turto arešto akte turi būti nurodoma kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris, daikto skiriamieji požymiai, kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Tame pačiame punkte nurodyta, kad jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio nuostatas areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 678, 681, 682 straipsniais bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija, teismas konstatavo, kad antstolė I. K. surašydama skundžiamą 2009 m. birželio 5 d. turto arešto aktą, teisės normų nepažeidė, todėl pripažinti jos veiksmus neteisėtais, o tuo pačiu naikinti T. R. turto areštą, nebuvo pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Pareiškėja T. R. atskiruoju skundu pašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Nurodo, kad antstolė areštavo pareiškėjos turtą žymiai viršyjantį išieškotiną sumą ir nepasidomėjo papildomai 2009-06-05 turto arešto aktu areštuoto turto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, verte. Pareiškėja antstolei buvo nurodžiusi areštuoti kitą jos turtą rūsio ir garažo patalpas, kurių vertė žymiai mažesnė, tuo tarpu 2009-06-05 turto arešto aktu areštuoto turto vertė yra žymiai didesnė 234 000 Lt ir viršiją sumą nurodytą 2009-06-05 turto arešto akte. Antstolė neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja yra sudariusi preliminarąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, o Vilniaus apygardos teismas 2008-06-27 patvirtino taikos sutartį tarp pareiškėjos ir G. Z. bei L. D., kurie prisijungė prie J. K.. Vykdomosios bylos buvo sujungtos ir atskirasis skundas dėl antstolės veiksmų tapo iš dalies netikslingas, tačiau 2009-06-05 sudarant turto arešto aktą antstolės veiksmai negalėjo būti pateisinami ir tuo pačiu teisėti. Prie J. K. prisijungus dviems išieškotojams išieškotina suma žymiai padidėjo nuo 456 000 Lt iki 601 549,48 Lt, kas atitinka UAB ,,Krivita“ atliktą turto vertinimą. Padidėjus turto arešto mastui pareiškėja patiria nuostolius, tačiau teismas nurodytų aplinkybių neįvertino, taip nevisapusiškai išnagrinėdamas bylą bei netinkamai taikydamas teisės normas reglamentuojančias antstolio veiksmus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeitą. Nurodo, kad nutartis teisėta ir pagrįsta.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Asmens kuris gera valia priimto teismo sprendimo nevykdo atžvilgiu pradedami priverstinio vykdymo veiksmai, kuriuos vykdo valstybės įgaliotas asmuo, antstolis (antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 d.). Kaip buvo konstatuota EŽTT praktikoje, teisė į teismą apima ne vien galutinio teismo sprendimo, kuriuo atitinkama teisė pripažįstama, priėmimą, bet ir teisę reikalauti šį sprendimą operatyviai ir efektyviai įvykdyti Teismo sprendimų vykdymo proceso šalių apsauga yra veiksminga, o teisėtumo atkūrimas įmanomas tik tada, jeigu valdžio institucijos įvykdo sprendimą (Hornsby V Greece, judgment of March 1997, Reports 1997-II, p.510, par. 40). Įstatymų leidėjas, detalizuodamas konstitucinį nuosavybės teisių apsaugos ir subjektų lygiateisiškumo principus, Civilinio proceso kodekso normose reglamentuojančiose išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nustato skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą: skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai, kartu yra saugomi ir ginami kreditoriaus, sąžiningai įvykdžiusio savo prievoles, interesai.

Byloje nustatyta, kad išieškotojas įsiteisėjus teismo sprendimui dėl avanso, baudos ir nuostolių išieškojimo iš atsakovės T. R. antstolei I. K. vykdymui pateikė Vilniaus apygardos teismo 2009-05-21 išduotą vykdomąjį raštą dėl 208 171, 06 Lt skolos, 5163,42 Lt žyminio mokesčio ir 2500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, bei apeliacinio teismo 2009-05-05 nutartimi priteistų 1 140 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo.

Civilinio proceso kodekso 651 straipsnyje nustatyta, kas antstolis gavęs vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais, nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomąjam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nustatęs, kad yra kliūčių priverstinio vykdymo veiksmų atlikimui, antstolis priima patvarkymą ir gražina vykdomąjį dokumentą jį pateikiam asmeniui. Įvykdžius nurodytus įstatymo reikalavimus antstolė 2009-05-26 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdymui, išsiuntė raginimą geruoju įvykdyti sprendimą, o 2009-06-05 surašė turto arešto aktą areštuodama skolininkei priklausantį turtą, vieno buto kambarį, 71,65 kv. m. ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei 26371/81310 buto patalpas pažymėtas indeksais 1-19;1-20-1-21;1-22, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turto arešto akte nurodydama, jog turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas.

Skolininkė į bylą pateikė 2008-09-26 preliminariąją turto vertė nustatymo pažymą Nr. V08/09-107 A, kurioje nurodoma, kad turto esančio adresu (duomenys nesklebtini), Vilniuje, vertė 220 000 Lt. Išvadoje nurodoma, jog ji neatitinka turto vertinimo dokumentų turinio ir formos, o yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kurį užsakovas gali naudoti savo nuožiūra (b.l. 10).

Tinkamas areštuoto turto įvertinimas būtinas siekiant apginti tiek išieškotojo (pardavus turtą už dižiausią kainą maksimaliai padengiama skola), tiek skolininko (jam gražinamas skolos ir turto vertės skirtumas) interesus. Šių interesų apsaugą taip pat užtikrina galimybė skirti ekspertizę vykdymo procese. Civilinio proceso kodekso 678 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Tuo atveju Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalyje nurodytos įkainavimo procedūros neatliekamos, tačiau tai nėra kliūtis areštuoti turtą. Ar turto neareštuota iš esmės per daug (CPK 677 str. 2 d.), gali būti žinoma tik po to, kai bus nustatyta areštuoto turto vertė (Lietuvos AukščiausiojoTeismo Civilinių bylų skyriaus 2005 kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-139/2005).

Kaip minėta anksčiau, priverstinio vykdymo veiksmai byloje pradėti 2009 metais, todėl antstolė, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais susipažinusi su pateikta 2008-09-26 preliminaria turto vertinimo ataskaita, turėjo pagrindą suabejoti įkainuoto turto verte ir skirti ekspertizę bei nustatyti realią turto kainą, tuo tarpu nesutikdami su eksperto išvada skolininkai ar kiti suinteresuoti asmenys turi teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus, ko nagrinėjamu atveju skolininkė nepadarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-2005; 2005-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2005), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti antstolės veiksmų pagrįstumu skiriant areštuoto turto ekspertizę. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad šalių kaip įrodymas pateikta turto vertintojų išvada, gauta ne Civilinio proceso kodekso 682 straipsnyje nustatyta tvarka, bet patvirtinanti turto rinkos vertę, yra tinkama įrodinėjimo priemonė, bet negali būti ekspertizės aktu (CPK 177 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006). Tuo tarpu į bylą pateiktas UAB ,,Krivita“ Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. 09-I-099, atliktas eksperto kvalifikaciją turinčio specialisto, atitinka Civilinio proceso kodekso 216 straipnio reikalavimus ir antstolė pagrįstai, atlikdama areštuoto turto vertinimą, bei nustatytdama jo arešto mastą, vadovavosi nurodytu ekspertizės aktu.

Atskirajame skunde nurodoma, kad antstolė areštavo žymiai daugau turto nei nurodoma Vilniaus apygardos teismo išduotame vykdomajame rašte (216 974,48 Lt) ir areštuodama butą adresu (duomenys nesklebtini), neatsižvelgė į turto arešto mastą. Kaip matyti iš bylos, bei vykdomosios bylos Nr. 0139/09/02797 duomenų prie išieškotojo prisijungė dar du skolininkės kreditoriai, G. Z. su 199575 Lt išieškojimo suma bei L. D. su 185 000 Lt išieškojimo suma (vykd. b. l. 6.), tuo pagrindu buvo pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0139/09/03602, 0139/09/03603, bendra išieškotinos skolos suma 601549,48 Lt, o areštuoto turto suma 607 000 Lt, todėl teigti, jog skolininkės turto areštuota iš esmės per daug nėra pagrindo. Atsižvelgiant į antstolio teisę gauti teisingą atlyginimą už darbą bei į tai, kad areštuotas turtas skolininkei nevykdant teismo sprendimo bus parduodamas iš varžytinių Civilinio proceso kodekso XLIX skyriuje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog turto arešto mastas negali būti pripažintas iš esmės per dideliu, siekiant užtikrinti pareikštų reikalavimų patenkinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei teisingai taikė ir aiškino teisės normas reglamentuojančias skolininko turto areštą, jo mastą bei ekspertizės skyrimo vykdymo procese tvarką bei pagrindus.

Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš skolininkės T. R. valstybės naudai priteistinos 8,40 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-11713-643/2009 palikti nepakeistą, o skolininkės T. R. atskirąjį skundą atmesti.

Priteisti iš T. R. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,40 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Rasa GudžiūnienėDalia Kačinskienė