Kauno apygardos teismo nutartis

2018-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-722-290/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-19
Bylos Nr.
1S-722-290/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08465-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
L. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-722-290/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08465-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Algirdo Jaliniausko ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo L. Š. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Kybartų pataisos namų paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2018 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. Š. nuteistas 2017 m. gegužės 30 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), BK 145 straipsnio 1 dalį (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 5 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, nuosprendžiu paskirtos ir apėmimo būdu subendrintos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, pridėta 2016 m. gruodžio 20 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžio neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams. Bausmės pradžia: 2017 m. kovo 9 d., o pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 7 d.2018 m. birželio 25 d. Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos L. Š. nurodydama, kad neatsakingas alkoholio vartojimas laisvėje, socialinių įgūdžių stoka, savikontrolės problemos, negebėjimas atpažinti bei įvardinti problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, nesugebėjimas išsikelti konkrečių ilgalaikių planų bei jų siekti, motyvacijos stoka savo elgesio keitimui, todėl nėra aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams, tačiau 2018 m. rugpjūčio 20 d. teismo nutartimi skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Skundu apygardos teismui nuteistasis L. Š. prašo panaikinti šią 2018 m. rugpjūčio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartį bei 2018 m. birželio 25 d. Komisijos nutarimą.Skunde nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kadangi padarytos nusikalstamos veikos fabula, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra vertinamaisiais kriterijais sprendžiant klausimą dėl pateikto skundo ir sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo, pažeidė ,,non bis in idem“ principą, kadangi vertino padarytos nusikalstamos veikos sunkumą.Pažymi, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį turėjo remtis Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijomis ,,Dėl lygtinio paleidimo“, kuriose rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinant integraciją į visuomenę. Jis ir toliau vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokosi, dirba, drausmės ir režimo nepažeidinėja, priekaištų jo elgesiui įkalinimo įstaigos administracija neturi. Komisija lygtinio paleidimo taikymą arba netaikymą traktavo esant savo subjektine teise, nepriklausančia nuo jokių objektyvių aplinkybių. Atsiliepimu į nuteistojo L. Š. skundą, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Gaubys prašo nuteistojo skundo netenkinti. Nurodo, kad L. Š. anksčiau buvo teistas 6 kartus, kad jam jau tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kad jis du kartus pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. L. Š. pataisos procesas įmanomas tik pataisos namuose. Nuteistasis nesugeba paaiškinti savo veiksmų ir įsivelia į problemas dėl to, jog neapsvarsto galimų savo elgesio pasekmių, dažnai praranda savitvardą. Vertinant nuteistojo asmenybę, dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo L. Š. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo nuteistajam L. Š. taikyti lygtinį paleidimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad L. Š. priklauso vidutinės rizikos grupei – 72 balai, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra abejonių nekelianti aplinkybė leidžianti nuspręsti, kad lygtinis paleidimas šiuo metu būtų efektyvus. Pažymėtina ir tai, kad remiantis BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, be šių aplinkybių, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja ne tik žema nusikalstamo elgesio rizika, bet ir (ar) pažanga ją mažinant, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Nors skundu apygardos teismui nuteistasis teigia, jog šiuo metu jo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme (toliau vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokosi, dirba, drausmės ir režimo reikalavimų nepažeidinėja, priekaištų jo elgesiui įkalinimo įstaigos administracija neturi), tačiau iš byloje pateiktų duomenų yra akivaizdu, kad šiuo metu akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje vis tik nenustatyta, ką pagrįstai skundžiamu nutarimu konstatavo tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas.Remiantis 2018 m. birželio 15 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami net 10 L. Š. asmenybę neigiamai apibūdinančių kriminogeninių rizikos veiksnių – ankstesni teistumai, su išsilavinimu susijusios problemos, neatsakingas alkoholio vartojimas laisvėje, veikla, susijusi su nusikalstamumu (neatsakingas laisvalaikio leidimas), socialinių įgūdžių stoka, prognostinių įgūdžių stoka, savikontrolės problemos, ypač esant apsvaigimo būsenoje, negebėjimas atpažinti bei įvardinti problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, nesugebėjimas išsikelti konkrečių ilgalaikių planų bei jų siekti, motyvacijos stoka savo elgesio keitimui. Teismas taip pat įvertina tai, kad L. Š. bausmę atlieka už ne vieną nusikalstamą veiką, ankščiau teistas net 6 kartus, jo atžvilgiu bausmės vykdymas buvo atidėtas net tris kartus, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, kadangi nuteistasis pakartotinai padarė nusikaltimus, du kartus pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti. Nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Įvertinus paminėtą, pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, nėra pagrindo. Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į kitą kriminogeninį veiksnį – neatsakingą alkoholio vartojimą laisvėje. Su alkoholio vartojimu susijusios ir L. Š. nusikalstamos veikos, už kurias šiuo metu jis atlieką bausmę (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vartojo smurtą, anksčiau taip pat teistas už smurto vartojimą). Pats nuteistasis pripažįsta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Problematiškas yra ne tik alkoholio vartojimas ir jo įtaka asmens elgesiui, nepakankamas šios problemos suvokimas ir įvertinimas, bet ir kitos paminėtos nuteistojo mąstymą bei elgesį apibūdinančios aplinkybės, kurios šiuo metu dar neleidžia pagrįstai tikėtis adekvataus nuteistojo elgesio ir reakcijos konfliktinėse situacijose, leidžia pagrįstai abejoti sėkminga nuteistojo integracija į visuomenę šiuo metu.Bylos duomenys patvirtina, kad už gerą elgesį bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose L. Š. buvo tris kartus paskatintas, kad nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti, pradėjo mokytis Kybartų suaugusiųjų vidurinėje mokykloje, Marijampolės PRC apdailininko-statybininko specialybės. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vien šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka. Akcentuotina, jog aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Ir nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau abejoti L. Š. pasiruošimu kurti savo gyvenimą laisvėje tik teisėtais būdais ir priemonėmis verčia tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis laisvėje nuolat pasirenka situacijas, skatinančias jo nusikalstamumą, supranta, jog alkoholis įtakoja jo nusikalstamą elgesį, tačiau sumenkina su tuo susijusias problemas, dėl silpnų socialinių įgūdžių negeba susidraugauti ir užmegzti prasmingų, palaikančių santykių su ne giminaičiu. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis nesugeba paaiškinti savo veiksmų ir įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto galimų savo elgesio pasekmių, nuteistojo agresyvus elgesys yra tiesiogiai susijęs su jo savikontrolės problemomis, dažnai praranda savitvardą, ypatingai apsvaigimo nuo alkoholio metu. Teismo vertinimu, šios aplinkybės kelia abejonių, kad būdamas laisvėje nuteistasis dorai gyvens visuomenėje, laikysis įstatymų, nenusikals ir yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nuteistasis savo skunde nurodė, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atsižvelgdamas į padarytus nusikaltimus ir tai prieštarauja BVK 157 straipsnio nuostatoms. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė – 72 balai, nuo praėjusio vertinimo, kuris vyko 2017 m. gruodžio 14 d. sumažėjo tik 8 balais, kas neabejotinai atskleidžia, tai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi. Tuo labiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą sudaro 25 statiniai ir net 47 kintantys balai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, taip įrodydamas, jog siekia išimtinai teigiamos savo elgesio korekcijos. Aptartų duomenų visuma neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, jog šiuo metu jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, juo labiau negalima spręsti, kad laisvėje taikomi apribojimai šiuo atveju jau pasiektų savo tikslus, o nuteistasis nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų.Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22, nesilaikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.Savo skunde nuteistasis cituoja įstatymus, teismų nutartis su jam palankiais motyvais, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nors įsiteisėję teismo sprendimai nekvestionuojami, tačiau būtina pažymėti, kad teismas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas, nešališkas ir klauso tik įstatymų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Įvertinus visą tai daroma išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija bei apylinkės teismas, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, naikinti ją skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo L. Š. apeliacinį skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai : Kęstutis DargužisAlgirdas JaliniauskasJurgis Kiškis