Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Teismo posedyje nuteistasis T. R. ir jo gynejas prašo nuteistojo apeliacini skunda patenkinti. Nukentejusysis D. K. del apeliacinio skundo prašo teismo priimti sprendima savo nuožiura. Prokurore prašo nuteistojo apeliacini skunda patenkinti iš dalies ir nuosprendi pakeisti. Nuteistojo nusikalstama veika del D. K. sužalojimo perkvalifikuoti i 1961 m. BK 111 str. 1 d. ir paskirti bausme laisves atemima 6 metams. Šia bausme dalinio sudejimo budu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 129 str. 1 d., ir galutine subendrinta bausme T. R. paskirti laisves atemima 11 metu.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Dalyje del sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentejusiajam D. K. nuosprendis keiciamas del kvalifikuojant nuteistojo nusikalstama veika netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Iš bylos matosi, kad teismas nešališkai ir išsamiai išnagrinejo visas, tiek T. R. teisinancias, tiek ir ji apkaltinancias aplinkybes, tinkamai ivertino ištirtus irodymus ir ju visuma, todel nuosprendyje destomos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. T. R. pagristai pripažintas kaltu padares abi kaltinime išdestytas nusikalstamas veikas.

Nors nuteistasis T. R. del sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo peiliu D. K. kaltu iš viso neprisipažino, tai irodyta nukentejusiojo ir liudytoju parodymais, kitais bylos duomenimis, o iš dalies net ir paties nuteistojo parodymais.

Kai kurios D. K. sužalojimo aplinkybes, t.y. vieta, laikas ir budas, šioje byloje jokiu abejoniu nekelia. Nukentejusiojo ir ivyki maciusiu liudytoju parodymais ir ivykio vietos apžiuros protokolu, kitais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad T. R. buvo sužalotas peiliu 2002 m. gruodžio 29 d., apie 4 val., Alytaus naktinio baro ,,Šikšnosparnis“ laiptu aikšteleje. Apžiurint ivykio vieta, ten rasta kraujo pedsaku, o baro tualete rastas sulenkiamas peilis su pilkos spalvos rankena. Peilio rankenoje sumontuotas automatinis geležtes atlenkimo mechanizmas ir atlenktos geležtes fiksatorius. Atlikus DNR tyrima, specialisto išvadoje kategoriškai nurodoma, kad ant šio peilio geležtes rastas kraujas priklauso D. K. . Teismo medicinos specialisto išvadose nurodoma, kad D. K. buvo padarytos durtai pjautos žaizdos abiejose krutines lastos pusese, dešiname sedmenyje ir kairiame rieše. Del durtai pjautu krutines lastos abieju pusiu žaizdu su plauciu pažeidimu bei išsivysciusio abipusio pneumatorakso nukentejusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadose taip pat nurodoma, kad kuno sužalojimai D. K. buvo padaryti keturiu poveikiu pasekoje, be to, durtai pjautos žaizdos jam galejo buti padarytos butent tuo jau paminetu baro tualete surastu peiliu.

Pats nuteistasis T. R. parode, kad ta nakti buvo bare ,,Šikšnosparnis“ su savo pažistamais N. K. bei M. A. ir kad tame bare tikrai turejo konfliktu ir su nukentejusiuoju, ir su jo seserimi D. Ku. . Jis parode, kad papraše D. Ku. cigaretes, ši jam kažka nemandagiai atsake ir tada jis sudave jai smugi ranka per veida. Po kiek laiko, jam šokant, i bara atejo D. Ku. brolis D. K. . Priejes prie jo nukentejusysis sudave jam smugi. Šioje dalyje nuteistojo parodymai prieštaringi, netgi tu paciu apklausu metu jis negalejo tiksliai nurodyti, kur jam sudave D. K. : i smakra ar kakla, o galiausiai parode, kad buvo suduota i peti. Nepaisant to, nuteistasis pripažista pati konflikta su nukentejusiuoju bei jo seserimi ir iki šios vietos jo parodymai iš esmes sutampa su nukentejusiojo bei liudytoju parodymais.

Apie tolesnius ivykius nuteistasis parode, kad jokio smurto prieš D. K. nevartojo, smugiu peiliu jam nesudave ir peilio iš viso neturejo, tualete rastas peilis yra ne jo. Jis parode, kad po apsistumdymo šokiu aikšteleje, D. K. nubego laiptu link, o jis nusivijo iš paskos. Jau lipdamas laitais žemyn, pamate, kad laiptu aikšteleje susirinke daug žmoniu. Jis grižo atgal prie baro ir netrukus buvo sulaikytas apsaugos darbuotoju bei pristatytas i policija. Apie tai, kad D. K. kažkas ,,pripjove“, sužinojo tik iš kitu žmoniu šneku. Papildomai apklaustas apeliacines instancijos teisme T. R. jau parode, kad šokiu aikšteleje D. K. nesudave jam nei i smakra, nei i kakla ar peti, o trenke jam ranka i nugara. Po to iš karto pabego iš sales. Jis D. K. nesivijo, o tik po kiek laiko laiptais leidosi i tualeta ir mate ten susiburusius žmones. Kas ir kaip sužalojo D. K. , jis nemate.

Šioje byloje buvo nustatyta, kad kartu su T. R. prieš D. K. smurta naudojo ir kiti asmenys, sudave jam smugius ne peiliu, o rankomis ir kojomis. Iš bylos matosi, kad itariamasis M. A. nuo ikiteisminio tyrimo pasislepe užsienyje ir yra paskelbta jo paieška. N. K. šioje byloje kaltinamas tuo, kad padare viešosios tvarkos pažeidima ir kad slepe T. R. padaryta nusikaltima, t.y. nuneše ir paslepe baro tualete peili, kuriuo T. R. sužalojo D. K. . N. K. paskyrus teismo psichiatrijos ekspertize, byla jo atžvilgiu buvo išskirta. Taciau iki tol jis buvo apklaustas teisiamajame posedyje kaltinamuoju. Kaltinamasis N. K. parode, kad bare gere alu su M. A. ir T. R. , pastarojo konflikto su D. Ku. nemate. Kaip buvo sužalotas D. K. , irgi nemate. Pats peilio neturejo, pas T. R. jo irgi nemate ir to peilio neslepe. Jis buvo bare, kur tuo metu buvo T. R. su M. A. nemate, taciau kai jie sugrižo, juos visus tris sulaike. Teisme buvo perskaityti kaltinamojo N. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas itariamuoju jis tuomet nurode kitokias aplinkybes. Parode, kad bare mate T. R. kalbantis su D. K. ir kad šis pradejo begti i laiptu puse. Tuomet jis su M. A. priejo prie T. R. ir visi trise nuejo link tualeto. Lipdami laiptais jie muštyniu nemate, tik girdejo šnekant, kad D. K. kažkas ,,pripjove“. Juos visus tris sulaike baro apsaugos darbuotojai. I klausima, kodel taip skiriasi jo parodymai, teisme N. K. paaiškinti nesugebejo. Aiškino, kad blogai perskaite surašyta protokola, taciau pripažino, kad anksciau ivykius prisimine geriau ir perskaitytus savo parodymus patvirtino. Vertinant kaltinamojo N. K. parodymus, kolegija atkreipia demesi i tai, kad jais N. K. pats bando išvengti atsakomybes už savo nusikalstamus veiksmus, todel jie negali buti laikomi objektyviais. Kita vertus, N. K. teisme pripažino, kad iš karto po to, kai D. K. iš baro eme lipti laiptais žemyn, jam iš paskos iš karto nuejo ir jie trise, t.y. jis pats, M. A. ir T. R. . Taigi N. K. parodymai iš dalies paneigia nuteistojo T. R. nurodomas aplinkybes.

Nors T. R. ir N. K. neigia vartoje smurta prieš D. K. baro laiptineje, ju versijas visiškai paneigia nukentejusiojo ir liudytoju parodymai. Tuo tarpu apelianto argumentus apie tariama tu parodymu prieštaringuma arba subjektyvuma kolegija atmeta kaip niekuo nepagristus.

Nukentejusysis D. K. teisme parode, kad ta nakti jam paskambino sesuo D. Ku. ir pasake, kad ja bare sumuše T. R. . Jis nuvyko i bara ,,Šikšnosparnis“, ten seseri rado tualete, ji verke, matesi sutinusi jos lupa. Sesuo papasakojo, kad T. R. kabinejosi prie pusseseres Kristinos, o kai ji pabande ja užstoti, T. R. jai paciai smoge ranka i veida. Palikes seseri tualete, jis nuejo i baro sale ir ten pamate šokanti T. R. . Bande su juo kalbetis ir išsiaiškinti, bet tai nepavyko, nes šis buvo girtas. Jis jokiu smugiu T. R. nesudave, tik ranka atsuko ji i save ir jie tarpusavyje kiek apsistumde. Tuo metu prie jo prišoko N. K. ir M. A. , sugriebe už abieju ranku ir jega ištempe iš šokiu aikšteles link laiptu. Jie toliau ji tempe laiptais iki tarp 3-cio ir 2-o aukštu esancios aikšteles, o T. R. irgi ejo jam už nugaros. Toje aikšteleje N. K. ir M. A. pradejo ji mušti. Tuo metu T. R. apejo jam iš priekio ir jo rankoje jis pamate peili. T. R. kirto jam tuo peiliu ir pataike i ranka. Jis tuo metu toliau megino išsilaisvinti iš ji už ranku laikiusiu N. K. ir M. A. , bande išsinerti iš striukes ir ši užsimove jam ant galvos. Po to jis pargriuvo, tada juto, kad ji visi trise spardo, taip pat juto smugius peiliu. Atsipeikejo gulintis ant žemes, kai prie jo atbego apsaugos darbuotojai, po to ji išveže i ligonine. Jis aiškiai mate, kad smugi peiliu jam i ranka sudave T. R. , kitus smugius tik juto, bet nemate, nes akis jam denge striuke. Taciau jis isitikines, kad ir tuos smugius sudave T. R. , nes tik jis turejo peili, be to, N. K. su M. A. tuo metu tik muše ji rankomis ir laike už ranku, po to dar ir sparde. Su T. R. jis buvo pažistamas ir netgi draugavo. Išvakarese buvo susitike su T. R. mieste, su juo tada irgi buvo N. K. su M. A. . Tada mate, kad T. R. rankose turejo ir žaide su peiliu. Jis netgi pats ji apžiurejo, tai buvo peilis su pilkos spalvos rankena ir su automatiškai atsilenkiancia geležte, vadinamoji ,,peteliške“. Kai bare T. R. jam sudave pirma smugi peiliu, jis to peilio gerai neisidemejo, be to, mate tik jo geležte. Taciau parodymo atpažinti metu atpažino baro tualete rasta peili ir patvirtina, kad jis buvo labai panašus i peili, matyta pas T. R. jau pamineto susitikimo mieste metu.

Visus šiuos apelianto argumentus kolegija atmeta kaip nepagristus. Iš bylos matosi, kad teisesaugos organams ji sužalojusius asmenis D. K. tikrai nurode ne iš karto. Pirma karta apklaustas iš karto po ivykio D. K. parode, kad bare ji sumuše ir subade peiliu trys nepažistami asmenys, o T. R. , N. K. ir M. A. jis bare iš viso nemate (t. 1, b.l. 63). Veliau, 2003 m. vasario 12 d. pareiškime policijai D. K. nurode, kad del jo sužalojimo pareiškimo nerašys, neduos parodymu, nurode, kad niekam pretenziju neturi ir praše nusikaltimo ivykio netirti (t. 1, b.l. 67). Del to šioje byloje 2002 m. gruodžio 30 d. ir 2003 m. vasario 21 d. nutarimais iškelti baudžiamaja byla buvo atsisakyta (t. 1, b.l. 9-10, 16). Veliau šie nutarimai istatymu nustatyta tvarka buvo panaikinti, o ikiteisminis tyrimas pradetas tik 2003 m. gegužes 8 d. Iš bylos taip pat matosi, kad 2003 m. kovo 21 d. pareiškime prokurorui D. K. jau nurode tikrasias ivykio aplinkybes ir konkrecius ji sumušusius asmenis, o taip pat ji peiliu subadžiusi T. R. . Šiame pareiškime D. K. nurode ir priežastis, del kuriu jis nenurode tikruju aplinkybiu bei atsisakinejo nuo ivykio tyrimo iš karto po jo sužalojimo (t. 1, b.l. 68). Veliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu D. K. visu apklausu metu nuosekliai ir vienodai išdeste tokias pacias nusikaltimo prieš ji aplinkybes. Jas jis patvirtino ir parodymu patikrinimo vietoje metu bei akistatoje su T. R. . Apeliantas neteisus, kad tie parodymai yra prieštaringi, nes jokiu prieštaravimu, o juo labiau esminiu, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios D. K. parodymuose nera. Apie tai, kodel tikruju ivykio aplinkybiu nukentejusysis nenurode iš karto, jis jau buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme. Papildomai apklaustas byla nagrinejant apeliacine tvarka nukentejusysis ir vel itikinamai paaiškino apie tas pacias aplinkybes. Jis parode, kad visus prieš ji smurta panaudojusius asmenis gerai pažinojo, ypac ji peiliu sužalojusi T. R. , su kuriuo netgi artimai draugavo. Be to, ji ligonineje nuolat lanke T. R. ir M. A. motinos, kurios praše, kad jis nerašytu pareiškimo policijai. Del ankstesnes draugystes ir prašomas T. R. bei M. A. motinu jis iš pradžiu nenorejo jiems pakenkti ir duoti parodymus atsisakinejo. Taciau po to paaiškejo, kad ji sumuše ir sužaloje asmenys jokiu išvadu nepadare, o T. R. ir dar karta sumuše jo seseri. Butent tuomet jis nusprende nurodyti tikrasias ivykio aplinkybes. Kolegijos nuomone, šie nukentejusiojo paaiškinimai labai itikinantys ir jais netiketi nera jokio pagrindo. Juo labiau, kad D. K. nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti bylos duomenys. Ir pats T. R. pripažista, kad iki tol su D. K. ne tik buvo pažistami, bet ir buvo draugai. Todel visiškai naturalu, kad D. K. nenorejo jam pakenkti, tikejosi išspresti tarpusavio santykius taikiai ir nuo tyrimo atsisakinejo, o ji sužalojusiu asmenu nenurode. Teisme apklausta liudytoja nuteistojo T. R. motina R. A. patvirtino, kad kelis kartus lanke D. K. ligonineje, ir tai patvirtina nukentejusiojo parodymus, kad jam poveiki dare ir itariamuju tevai. Apeliaciniame skunde be jokio pagrindo nurodoma, kad D. K. nuteistaji apkalbejo siekdamas materialines naudos. Byloje nera jokiu duomenu, kad nukentejusysis butu reikalaves iš T. R. ar kitu asmenu pinigu ir grasines, kad ju nesumokejus, jis kreipsis i policija. Pats D. K. teisme parode, kad išejes iš ligonines ir susitikes su T. R. ir kitais ji sužalojusiais asmenimis, jiems tikrai buvo pasakes, kad šie galetu jam sumoketi nors už sugadintus treningus. I tai jam buvo atsakyta, kad jis gali kreiptis i teisma. Taigi, jokiu duomenu apie tai, kad nukentejusysis melagingai apkaltino apelianta negaves iš jo pinigu, byloje nera. Kita vertus, nusikaltimu D. K. tikrai buvo padaryta turtine ir neturtine žala, todel net ir tuo atveju, jeigu nukentejusysis butu prašes geruoju atlyginti turetus nuostolius, tai nekeistu padeties ir del to nebutu pagrindo suabejoti jo parodymais. Apeliantas iš dalies teisus, kad tikrasias ivykio aplinkybes D. K. nurode del T. R. pakartotino konflikto su nukentejusiojo seserimi. Byloje yra apeliacine tvarka patvirtintas ir jau isiteisejes kitas 2005 m. vasario 18 d. Alytaus raj. apylinkes teismo nuosprendis. Iš jo matyti, kad tas pats T. R. , kartu su R. J. , buvo nuteisti už viešosios tvarkos pažeidima ir D. Ku. sužalojima. 2003 m. vasario 22 d. Alytaus bare-picerijoje ,,Palermo“ R. J. D. Ku. apspjove, išvadino necenzuriniais žodžiais ir ja sumuše. Tuo tarpu T. R. sudave D. Ku. i veida smugi alaus bokalu, padare jai nežymu sveikatos sutrikdyma, be to aplaiste alumi kitus asmenis. Už tai T. R. buvo nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. 45 paroms arešto. Šis faktas visiškai patvirtina nukentejusiojo D. K. parodymus apie jo apsisprendima nurodyti tikrasias jo paties sužalojimo aplinkybes. Nuteistasis T. R. be jokio pagrindo teigia, kad tai buvo D. K. kerštas, nes šiuo atveju pakartotinis nukentejusiojo sesers sumušimas bei sužalojimas tebuvo galutinis postumis toliau nebeslepti tikruju ivykio aplinkybiu, kuri nuleme tolesni neteiseti T. R. veiksmai ir D. K. galutinis suvokimas, kad T. R. elgiasi vis ižuliau ir kad su juo susitaikyti jau nepavyks. Iš to, kas išdestyta, daroma išvada, kad jokiu prieštaravimu D. K. parodymuose nebuvo ir nera. Net ir iš karto po ivykio jis nenurode jokiu konkreciu kitu ji tariamai sužalojusiu asmenu, o tiesiog slepe tikruosius kaltininkus. Veliau jis nurode tikrasias aplinkybes ir jas patvirtino visu apklausu metu. Apeliantas taip pat be jokio pagrindo nurodo, kad ir jis pats nuosekliai parode, kad D. K. sužalojo nepažistami asmenys ir kad jo parodymai tariamai sutapo su D. K. pirmosios apklausos metu duotais parodymais. Tai netiesa, nes visu apklausu metu T. R. parode, kad ne tik nemate, kas sužalojo D. K. , bet nemate ir jokiu muštyniu, ir netgi paties sužaloto D. K. . Kas galejo sužaloti D. K. , jis sako nežinas ir šiuo metu. Kolegija atmeta apelianto argumentus ir del tariamu prieštaravimu D. K. parodymuose teisminio nagrinejimo metu. Apeliaciniame skunde be jokio pagrindo nurodoma apie prieštaravimus nukentejusiojo parodymuose del jo matyto ir atpažinto peilio. D. K. visu apklausu metu vienodai parode, kad gerai mate peili pas T. R. susitikimo su juo mieste metu dar iki ivykiu bare. Tuomet jis pats ta peili dar ir apžiurejo. Jis mate, kaip bare T. R. sudave peiliu jam i ranka, bet negali tvirtinti, kad tai buvo tas pats anksciau pas T. R. matytas peilis, nes bare mate tik peilio geležte. Tuo tarpu parodymo atpažinti metu jis atpažino baro tualete rasta peili ir nurode, kad jis labai panašus i peili, matyta pas T. R. mieste. Taigi, jokiu prieštaravimu D. K. parodymuose ir šioje dalyje nera. Apeliantas neteisus ir teigdamas, kad D. K. apie jo suduotus smugius peiliu daro tik prielaida. Kaip jau mineta, D. K. parode, jog aiškiai mate, kaip pirma smugi i ranka jam peiliu sudave butent T. R. . Nors po to akis uždenge jo paties striuke, nukentejusysis isitikines, kad ir kitus smugius peiliu jam irgi sudave T. R. . Kolegijos nuomone, tai nera nukentejusiojo speliojimai ir prielaidos. D. K. peili mate tik pas T. R. , smugiai peiliu seke vienas po kito, o kiti asmenys – N. K. ir M. A. nukentejusiji tik laike rankomis, taip pat muše ji rankomis ir sparde. Akivaizdu, kad visus smugius peiliu nukentejusiajam galejo suduoti ir sudave tiktai T. R. , kuris ir padare D. K. sunku sveikatos sutrikdyma.

Visus apeliaciniame skunde destomus argumentus, susijusius su liudytoju L. Tu. ir N. S. parodymais, kolegija atmeta kaip nepagristus. Apeliantas nurodo, kad šie liudytojai negalejo tiksliai atsakyti, kokiu kampu vienas kito atžvilgiu L. Tu. ir N. S. sedejo bare, abejoja, ar jie tame bare iš viso buvo. Jis abejoja ir tuo, kad iš tos baro vietos buvo galima matyti, kas vyksta ant laiptu, taip pat matyti peili, nes apšvietimas bare buvo prastas. Bylos duomenys visus šiuos argumentus paneigia. Visu pirma, apie tai, kad nurodytu liudytoju galejo iš viso nebuti bare, spelioja pats nuteistasis, tuo tarpu liudytoju parodymais apie tai abejoti jokio pagrindo nera. Be to, savo skundo argumentus paneige pats nuteistasis. Papildomai apklaustas apeliacines instancijos teisme jis pats parode, kad bare tikrai mate L. Tu. . I klausima, kokioje padetyje ir kokiu kampu liudytojai sedejo vienas kito atžvilgiu po ivykio praejus beveik trims metams laiko, atsakyti turbut iš viso neimanoma. Iš teisiamojo posedžio protokolu matosi, kad N. S. toks klausimas užduotas nebuvo, tuo tarpu L. Tu. atsake, kad to jau neprisimena. Kolegijos nuomone, abieju šiu liudytoju parodymais abejoti nera pagrindo, nes ju nurodomas aplinkybes jie patvirtino kitu atliktu tyrimo veiksmu metu. Apie tai, kur sedejo bare ir ka mate, liudytojai N. S. bei L. Tu. parode parodymu patikrinimo vietoje metu, tai matosi ne tik iš irašu protokoluose, bet ir prie ju pridetu fotolenteliu bei sudarytu baro schemu. Savo parodymus N. S. be to patvirtino akistatoje su T. R. , o L. Tu. parodymu atpažinti metu atpažino baro tualete surasta peili, o taip pat N. K. kaip ta pati asmeni, kuris ta peili paeme iš po suolo, ant kurio ji sedejo. Iš bylos taip pat matosi, kad nors paciame bare apšvietimas buvo mažas, laiptineje jis buvo didesnis ir pakankamas tam, kad liudytojai matytu, kad ten vyko. Tai patvirtino ne tik liudytoja L. Tu. , bet ir ivykio apžiuros protokolas ir teisme liudytojais apklausti ivykio vieta apžiureje ir surašineje protokola, taip pat fotografave baro patalpas policijos pareigunai. Apeliaciniame skunde nuteistas dar nurodo, kad N. S. parodymai prieštaringi ir neatitinka kitu liudytoju parodymu. Tai netiesa, nes jokiems kitiems parodymams N. S. parodymai neprieštarauja, be to, jokiu konkreciu prieštaravimu nenurodo ir pats apeliantas. Jis tik vadina nelogiškais N. S. parodymus apie tai, kad šis T. R. atitrauke nuo mušamo D. K. . Apelianto nuomone, taip buti negalejo, nes kiti liudytojai jo laiptines aikšteleje nemate. Ir šie skundo argumentai nepagristi, nes dauguma liudytoju, tame tarpe ir baro apsaugos darbuotojai, paties D. K. sužalojimo ir ivykiu laiptines aikšteleje nemate. Vienintele tai mate L. Tu. , parodžiusi, kad mate tris D. K. tempusius ir po to su juo laiptineje besistumdžiusius vaikinus. Viena iš ju – N. K. – ji po to atpažino, o kitu neisidemejo. Apeliantas dar nurodo, kad abu nurodyti liudytojai buvo apklausti praejus ilgam laiko tarpui, per kuri jie galejo su nukentejusiuoju susitarti. Be to, N. S. yra D. K. draugas. Apeliantas dar pažymi, kad visi liudytojai šioje byloje yra arba nukentejusiojo giminaiciai, arba jo draugai. Kolegija ir šiuos argumentus atmeta. Tai, kad liudytojais šioje byloje buvo apklausta nukentejusiojo sesuo, kitos tolimos giminaites arba ju drauges, negali buti pagrindu netiketi ju duotais parodymais. Šios liudytojos parode apie joms pacioms žinomas ir matytas bylos aplinkybes. Be to, jau buvo aptarta , kad jos neparode maciusios smugiu sudavimo D. K. peiliu, ir tai dar karta patvirtina, kad tais parodymais nuteistajam nebuvo specialiai siekiama pakenkti. Tai parodo tu parodymu objektyvuma. Tuo tarpu svarbius parodymus davusi liudytoja L. Tu. su D. K. iš viso niekaip nesusijusi ir to nenurodo pats apeliantas. Nustatyta, kad jokie artimi ryšiai D. K. nesieja su liudytoju N. S. . Abu jie teisme parode, kad pažistami tik iš matymo, D. K. parode, kad N. S. pažinojo tik kaip kito baro darbuotoja. Pažymetina, kad N. S. pažinojo ir pats nuteistasis T. R. , parodes, kad gyveno greta šio liudytojo ir pažinojo ji iš matymo. Iš bylos matosi, kad N. S. liudytoju pirma karta buvo apklaustas 2003 m. gegužes 22 d., o L. Tu. – 2003 m. gegužes 23 d., t.y. praejus ne 7 menesiams, kaip nurodo apeliantas, o tik keletui dienu nuo ikiteisminio tyrimo pradžios 2003 m. gegužes 8 d. Manyti, kad šiuos liudytojus nukentejusysis kaip nors paveike duoti neteisingus parodymus, nera jokio pagrindo. Tai paneige patys liudytojai, be to ju parodymu teisinguma patvirtina kiti teisme išnagrineti irodymai. Vertinant nukentejusiojo ir liudytoju parodymus, kolegija jokiu prieštaravimu juose nenustate, nes visi šie parodymai nuoseklus ir vieni kitus papildo. Tuo pat metu atkreiptinas demesys i paties nuteistojo T. R. parodymus. Nors nuteistasis visu apklausu metu savo kalte neige, vis delto butent jo parodymuose gausu ir prieštaravimu, ir nelogiškumu. Kaip jau mineta, T. R. keleta kartu keite parodymus apie paties D. K. jam tariamai suduota smugi. Jis buvo parodes, kad iš karto jis vienas puole vytis beganti D. K. link laiptu, veliau teige, kad ivykiu laiptineje nemate. Net ir pagal velesnius T. R. parodymus, kad jis su M. A. ir N. K. tiesiog nuejo D. K. iš paskos, ir tokiu atveju jie pirmieji turejo pamatyti ivykius laiptines aikšteleje, o taip pat ir nuteistojo minimus D. K. tariamai sužalojusius nepažistamus asmenis. Visa tai parodo, kad T. R. parodymai neatitinka bylos aplinkybiu ir tera nuteistojo meginimas suklaidinti teisma ir išvengti atsakomybes.

Nuteistaji T. R. del R. R. nužudymo teismas irgi pripažino kaltu pagristai, o nuosprendyje destomos teismo išvados taip pat atitinka faktines bylos aplinkybes. Dalies tu aplinkybiu negincija ir pats apeliantas. Byloje nustatyta, kad R. R. buvo nužudytas nuteistojo pažistamo S. B. bute 2003 m. rugpjucio 30 d. nakti. Tai patvirtina ivykio vietos apžiuros protokolas, tai, kad tame bute buvo rastas R. R. lavonas, taip pat daugelyje to buto vietu rasti kraujo pedsakai. Specialisto išvados patvirtino, kad ant bute stovejusios sofos rastas butent R. R. kraujas. Rastos ir jo rukytu cigareciu nuorukos. Teismo medicinos specialisto išvados patvirtina, kad R. R. galimai kaltinime nurodomu laiku buvo sumuštas ir mire nuo galvos sumušimo, sužalojimu galvos ir veido srityse bei kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenu dangalais, aplink smegenu kamiena bei i šoninius galvos smegenu skilvelius, taip pat galvos smegenu smilkininiu skilciu sumušimo, kas komplikavosi galvos smegenu pabrinkimu. Byloje taip pat nustatyta, kad nuteistasis T. R. ta nakti išejo iš baro ir prie naktines parduotuves susitiko su iki tol nepažistamu R. R. , o taip pat su pažistamu S. B. , L. T. ir kitais asmenimis. Visi nuvyko i S. B. buta ir ten kartu vartojo alkoholinius gerimus. Bute buvo net keletas asmenu, taip pat ir merginu, taciau po kiek laiko daugelis iš buto išvyko. Tarp T. R. ir R. R. konfliktas kilo tuo metu, kai bute jau buvo tik pats nuteistasis, R. R. , S. B. ir L. T. .

Teisme T. R. parode, kad tuo metu S. B. bute kartu begeriant tarp jo ir R. R. kilo žodinis konfliktas, jie susigincijo, nes nesutapo nuomones del automobiliu. R. R. eme ji kolioti, o jis jam atsake tuo paciu. Tada R. R. nestipriai sudave jam i peti, o jis jam atgal sudave ranka i veida ar tai i krutine. Tuomet R. R. užgriuvo ant jo, parverte ant sofos ir eme ji smaugti. Jam truko oro, ranka nuo stalo jis pagriebe kažkoki kieta daikta, tai galejo buti butelis arba pelenine, ir tuo daiktu viena karta sudave R. R. per galva. Šis atleido jo kakla, jis ji nustume nuo saves ir R. R. nugriuvo ant grindu. Atsipeikejes pamate, kad kambaryje buvo S. B. , L. T. nemate. Su S. B. jis R.R. užkele ant sofos, bet šis garsiai knarke, todel ji nuneše i vonia. L. T. tai užeidavo i kambari, tai vel išeidavo. Kambaryje jis su S. B. dar gere, maždaug po pusvalandžio nuejo i vonia ir suprato, kad R. R. kažkas negerai. Paskambino greitajai pagalbai ir pasake, kad miršta žmogus. Atvykusi med. sesuo pasake, kad jau velu, R. R. negyvas ir kad jie lauktu policijos. Atvykusiems pareigunams iš pradžiu melavo, kad R. R. i ta buta atejo jiems netiketai, buvo jau sumuštas, o iejes cia iš karto ir numire.

Apklaustas teisme kitas kaltinamasis S. B. iš esmes patvirtino nuteistojo nurodomas aplinkybes. Jis parode, kad R. R. pirmas sudave T. R. i peti, bet ar pataike, nepastebejo. T. R. iš karto kumšciu irgi sudave R. R. i veida. Tada R. R. užgriuvo ant T. R. , jis pats bande juos išskirti, taciau tai nepavyko. Tuo metu T. R. ranka nuo stalo sugriebe kažkoki daikta – pelenine, buteli ar stiline ir tuo daiktu kirto R. R. , pataike i galva arba i kakla. Tada R. R. atleido T. R. ir šis nuspyre ji nuo saves. R. R. nukrito tarp sofos ir stalo, o jis su T. R. vel užkele ji ant sofos. R. R. buvo be samones, krioke ir jie ji nuneše i vonia. Ten palike, kambaryje toliau gere. Nueje vel pažiureti R. R. , mate, kad jam iš nosies ir lupu bega kraujas, jie bande jam daryti dirbtini kvepavima. Po to T. R. paskambino greitajai pagalbai ir policijai ir pasake, kad miršta žmogus. Kol atvyko policija, jis vale bute krauja, susitare su T. R. , iš pradžiu pareigunams abu melavo, kad R. R. buvo nužudytas ne šiame bute. Ar muštyniu metu kambaryje buvo L. T. , negali pasakyti, nes jis buvo išejes i kioska, vaikšciojo iš kambario i virtuve ir atgal.