- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-09
- Bylos Nr.
- e2YT-1268-377/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Gudžiūnienė
- Pareiškėjas
- T. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., T. U.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. K. patikslintą pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. K. ir T. U..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. T. K (toliau – pareiškėjas) patikslintu pareiškimu prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatą terminą palikimui priimti, atsiradusį po pareiškėjo tėvo A. K. mirties(duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjo tėvai buvo I. K., gimusi (duomenys neskelbtini) ir A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Santuoką tėvai sudarė (duomenys neskelbtini) nutraukė (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokinį gyvenimą tėvai (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą su priklausiniu - viena aštuntąja ūkinio pastato dalimi, esantį (toliau - butas). Po santuokos nutraukimo pareiškėjo tėvas A. K. iš minėto buto išsikėlė ir nuo 1994 metų jame nebegyveno, butu nesinaudojo, jo neišlaikė, nemokėjo komunalinių ar kitų su buto išlaikymu susijusių mokesčių, nesidomėjo šiuo nekilnojamuoju turtu ir nereiškė jokių pretenzijų dėl jo. Nuo 1994 metų iki savo mirties -(duomenys neskelbtini) - butą faktiškai ir nepertraukiamai valdė, juo naudojosi ir prižiūrėjo pareiškėjo motina I. K.. Pareiškėjo tėvas A. K. mirė(duomenys neskelbtini) Po tėvo mirties jo įstatyminiai įpėdiniai - nei jis, pareiškėjas, jo brolis ir sesuo - palikimo nepriėmė ir neatliko jokių faktinių ar teisinių veiksmų, susijusių su mirusiajam priklausiusia buto dalimi. Pareiškėjo motina ir po pareiškėjo tėvo mirties toliau nepertraukiamai, atvirai ir kaip savininkė valdė visą butą, o jos faktinis valdymas truko gerokai ilgiau nei dešimt metų. Po pareiškėjo motinos mirties 2025 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas kreipėsi į Šilalės rajono 1-ojo notaro biuro notarą dėl palikimo priėmimo. Konsultacijos pas notarą metu pareiškėjui buvo paaiškinta, kad I. K. minėtą butą pirko santuokoje, todėl ½ dalis šio buto priklauso buvusiam sutuoktiniui A. K., t. y. pareiškėjo tėvui, kurio palikimas nėra priimtas. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad jo tėvas neturėjo paveldimo turto, o minėtas butas priklausė tik jo mamai, nes VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre šis butas buvo registruotas tik pareiškėjo mamos vardu. Pareiškėjas dėl teisinių žinių stokos nesuprato, kad nepaisant to, jog butas registruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis vis tiek priklauso abiem sutuoktiniams, nes buvo įsigytas santuokos metu. Dėl šių priežasčių, pareiškėjas laiku nesikreipė į notarą dėl tėvo A. K. palikimo. Termino atnaujinimas pareiškėjui sukels svarbias teisines pasekmes – atnaujinus praleistą terminą jis galės pradėti paveldėjimo procedūrą, priimti palikimą ir juo disponuoti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys byloje A. K. ir T. U. atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu visiškai sutinka, prašo teismo jį tenkinti ir atnaujinti įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti po tėvo A. K. mirties (duomenys neskelbtini) .
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjo tėvai I. K., gimusi (duomenys neskelbtini) ir A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) I. K. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas su priklausiniu - viena aštuntąja ūkinio pastato dalimi, esantis (duomenys neskelbtini) įgytas (duomenys neskelbtini) I. K. ir A. K. esant santuokoje. Pareiškėjo tėvai santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini) Po santuokos nutraukimo tėvas išsikėlė iš minėto buto, juo nesinaudojo, jam nebegyveno iki savo mirties. Tėvas A. K. mirė (duomenys neskelbtini) Duomenys apie tėvo palikimą pareiškėjui tapo žinomi iš į Šilalės rajono 1-ojo notaro biuro notaro tik po pareiškėjo mamos I. K. mirties (duomenys neskelbtini) kai kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjo teigimu, notaras paaiškino, kad I. K. minėtą butą pirko santuokoje, todėl ½ dalis šio buto priklauso ir buvusiam sutuoktiniui, t. y. pareiškėjos tėvui A. K., kurio palikimas nėra priimtas. Pareiškėjas bei kiti įpėdiniai, pareiškėjo brolis ir sesuo, buvo įsitikinę, kad jų tėvas neturėjo paveldimo turto, o minėtas butas priklausė tik jų mamai, nes registruotas buvo jos vardu. Pareiškėjas dėl teisinių žinių stokos nesuprato, kad nepaisant to, jog butas registruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis vis tiek priklauso abiem sutuoktiniams, nes buvo įsigytas santuokos metu. Dėl šių priežasčių, pareiškėjas laiku nesikreipė į notarą dėl tėvo palikimo. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po palikėjo mirties į palikimo vietos notarą niekas nesikreipė testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, taip pat nėra įregistruota palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar jo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.
Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti terminą priimti palikimą po jo tėvo A. K. mirties.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Byloje nustatyta, kad A. K. mirties (duomenys neskelbtini) metu galiojusio Lietuvos Respublikos CK (toliau tekste - CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, palikimą pagal įstatymą būtina priimti per tris mėnesius, paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Tačiau nei vienas iš teisėtų paveldėtojų į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla po tėvo mirties neužvesta.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
Nagrinėjamu atveju, dėl palikimo priėmimo pareiškėjas turėjo kreiptis iki 2017 m. spalio 25 d., tačiau šį terminą praleido. Pareiškėjas nurodo, jog esminį faktą – aplinkybę, kad pareiškėjo tėvui priklauso ½ dalis buto, pareiškėjas sužinojo tik po motinos mirties (duomenys neskelbtini) kai kreipėsi į notaro biuro dėl jos palikimo priėmimo, tai yra, sužinojo jau po to, kai terminas palikimui priimti po tėvo mirties buvo pasibaigęs. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl teisinių žinių stokos, nesuprato, jog nepaisant to, jog butas registruotas tik vieno sutuoktinio vardu, o tėvai santuoką nutraukę, tėvas šeimos bute nebegyveno ilgą laiką, jis vis tiek priklauso abiem sutuoktiniams, nes buvo įsigytas santuokos metu.
Teismo vertinimu, minėtos priežastys galėjo lemti, kad pareiškėjas į teismą su prašymu atnaujinti terminą ir priimti palikimą kreipėsi praėjus daugiau nei aštuoneriems metams po palikėjo mirties. Byloje nėra šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, suinteresuoti asmenys šių faktinių aplinkybių neginčijo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šiais pareiškėjo paaiškinimais. Pažymėtina ir tai, jog išaiškėjus aplinkybei, kad palikėjo A. K. vardu yra turto, pareiškėjas nedelsdama aktyviais veiksmais išreiškė norą priimti palikimą, kreipėsi į teismą sprendžiant palikimo priėmimo klausimus. Tai rodo, kad pareiškėjas elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo, siekdamas tinkamai įgyvendinti atsiradusią teisę į palikimą. Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl, teismo vertinimu, įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjo elgesį bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ar kiti teisėti įpėdiniai būtų atsisakę palikimo ar piktnaudžiautų savo teisėmis dėl palikimo priėmimo, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl praleisto termino palikimui priimti laikytinos svarbiomis, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 442, 443, 577, 578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patenkinti pareiškimą.
Atnaujinti pareiškėjui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą tėvo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio(duomenys neskelbtini) palikimui priimti.
Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.